MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO SPALĮ 1 d.
Prieš 90 metų 1931 m. Kaune išleistas pirmasis „Lietuviškosios enciklopedijos“ sąsiuvinis. Mintis rengti „Lietuviškąjį žinyną“ atsirado gerokai anksčiau – apie 1910-uosius. Būta ne vieno plano, kuris dėl skirtingų priežasčių kaskart iširdavo. 1929 m. Lietuvos kultūros taryba vėl iškėlė šį reikalą ir Spaudos fondas 1930 m. pradžioje priėmė encik lopedijos planą, o vyriausiuoju Enciklopedijos leidėjų kreipimasis į su siūlymu prenumeruoti redaktoriumi pakvietė Vaclovą mokytojus 6-ąjį tomą ir galimų nuolaidų bei dovanų Biržišką (pavaduotojai: Pranas sąlygomis. 1936 m. Publikuota „Epaveldas“, saugomas Lietuvos nacionalinėje Dovydaitis, Mykolas Biržiška). originalas Martyno Mažvydo bibliotekoje Panašiu metu to paties darbo ėmėsi ir Lietuvių katalikų mokslo akademija. Po ilgokų derybų pavyko sutarti dėl abiejų rengėjų bendro darbo, o sutartis pasirašyta ir redakcija sudaryta 1931 m. kovo 5 d. Dėl techninių trikdžių pirmasis enciklopedijos sąsiuvinis pasirodė tik spalį. Pirmojo tomo visus 12 sąsiuvinių pavyko išleisti maždaug per pusantrų metų. Redakcija planavo kasmet parengti po vieną tomą (po 12 sąs.). Iki 1944 m. išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės). Okupavus Lietuvą, pirmosios „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidyba nutrūko.
6 d.
Tądien prieš 145 metus netoli N a u garduko (Baltarusija) gimė Janas Bułhakas (1876–1950). Nors Krokuvoje studijavo filosofiją, Lietuvoje jis yra žinomas kaip Vilnius, Bernardinų bažnyčia. Fotografas Janas Vilniaus architektūros Bułhakas. 1939 m. BY Publikuota „Europeanoje“, paminklų, jo apylinkių originalas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gariūnų, Karoliniškių, Šeškinės, Verkių) fotografas. Dresdene fotografijos mokęsis pas Hugo Erfurthą, nuo 1912 m. beveik tris dešimtmečius (iki 1939 m.) gyveno Vilniuje. Čia atidarė savo fotoateljė (dab. Pamėnkalnio g.), universitete dėstė meninę fotografiją. J. Bułhakas laikomas lietuvių peizažinės fotografijos pradininku, jo darbai siejami su impresionizmo stiliumi. Antrojo pasaulinio karo metais, sovietams užėmus Vilnių, fotografas su sūnumi įamžino sugriauto miesto griuvėsius. Kaip rašė fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis, „fiksavo „mirusį“ miestą, kad, pabaigęs šį darbą, jau visiems laikams paliktų numylėtą Vilnių“.
15 d.
Raseinių bibl iot ekai – 100 metų. Tą spalio dieną 1921-aisiais buvo įsteigtas Centralinio valstybės knygyno Raseinių skyrius. Tuo metu mieste buvo maždaug penki tūkstančiai gyventojų, o tik įsikūrusi biblio teka turėjo apie puspenkto šimto knygų. Per amžių ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas, patalpos, įvyko daug reorganizacijų, kito funkcijos, bet biblioteka visuomet aktyviai dalyvavo bendruomenės Raseinių biblioteka švenčia gyvenime. Raseinių biblioteka didžiuojasi, 100 metų jubiliejų. nuo 2014 m. puoselėdama savo kraštiečio poeto Marcelijaus Martinaičio atminimą, kurdama su jo vardu siejamas tradicijas. Bibliotekos gimtadienio dieną prie jos buvo atidengtas skulptoriaus Algimanto Šlapiko kūrinys, įprasminantis žymųjį M. Martinaičio Kukutį. „Kukutis jaučiasi gerai ir mums bus gerai“, – per skulptūros atidarymą sakė 100-metį švenčiančios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė.
16 d.
Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Ši diena dar neturi senesnių minėjimo Lietuvoje tradicijų. Praėjo tik 15 metų, kai Seimas 2006 m. papildė Atmintinų dienų sąrašą. Tądien prisimenamas sovietų vykdytas masi- 1945 m. pavasarį, bėgdami nuo sovietų, nis Karaliaučiaus krašto civilių pasitraukė apie 2 mln. Rytų Prūsijos gyventojų. gyventojų naikinimas. 1944–1949 m. šioje Mažosios Lietuvos dalyje nužudyta per 300 tūkst. civilių (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės). Po raudonosios armijos teroro gyvi likę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkst. – buvo ištremti į Vokietiją. 1945 m. žiemą per užšalusias Kuršių marias besitraukę pabėgėliai buvo subombarduoti, paskandinti laivai su pabėgėliais. Didžiausia tragedija – 1945 m. sausio 30 d. nuskandintas laineris „Wilhelm Gustloff“. Žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių (kur kas daugiau nei „Titanike“). Per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius Mažojoje Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 4 kartus. 1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę apie 160 tūkst. vietos gyventojų, sunaikinti vietovardžiai, nuniokotas kultūros paveldas.
19 d.
1921 m. spalio 19 d. Kaune įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Pirmojo Lietuvos valstybės archyvo įkūrimo proga Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į archyvų, kaip atminties institucijų, svarbą visuomenei ir valstybei, 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Šalyje archyvų sistemą sudaro Valstybės archyvų 100-mečiui Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, paminėti 2021 m. pradžioje Lietuvoje išleistas dizainerės Giedrės kuriai pavaldūs 9 valstybės archyvai: Jaronytės sukurtas pašto ženklas. Centrinis, Istorijos, Naujasis, Ypatingasis, Literatūros ir meno ir 4 regioniniai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių). Kokį vaidmenį valstybės gyvenime gali atlikti archyvas, Lietuva įsitikino, kai Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve prof. Liudas Mažylis atrado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. * Atrinktos spalio datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
