KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

Spalio 8 d. kultūros ministras Simonas Kairys Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos kasmet skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Už Akmenės krašto kūrėjų garsinimą ir kūrybos sklaidą, skaitymo kultūros puoselėjimą, aktyvią bibliotekinę veiklą ir ilgametį profesinį bei kultūrinįšviečiamąjį darbą garbės ženklu apdovanota Akmenės rajono viešosios bibliotekos direktorė, Akmenės rajono literatų klubo „Žiemgalija“ pirmininkė, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos garbės narė Zita Sinkevičienė.

KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŽAI

Du solidūs jubiliejai. Rugsėjo 25 d. Kratiškių kultūros namų salėje vyko Kratiškių bibliotekos 70-mečio renginys „Sugrįžkime savos bibliotekos istorijos takais“. Tądien ne tik minėtas bibliotekos jubiliejus, bet ir pasveikinta 50 metų vienoje darbovietėje dirbanti Biržų rajono Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Kratiškių struktūrinio padalinio vyresnioji bibliotekininkė Aldona Vaičikauskienė.

Ji puikiai pamena, kad dirbti pradėjo rugpjūčio 25 d. Sužavėjo draugiška buvusi kolegė, bendravardė Aldona, kuri perdavė savo darbą ir aprodė tuometes bibliotekos patalpas. „Neįsivaizdavau, kaip atrodo tas tikrasis bibliotekinis darbas, tik iš bendro supratimo. Tačiau tai neišgąsdino, kaip ir prastos bibliotekos patalpos, kurios buvo labai šaltos. Reikėjo pačiai ir krosnį kūrenti. Buvo jaunystė, gražiausi metai ir didžiulis noras dirbti. Nereikėjo dėti daug pastangų, kad pritapčiau tame pačiame kaime ir sulaukčiau palaikymo tiek iš kaime gyvenančių žmonių, tiek iš tiesioginių savo vadovų. Vėliau, jau dirbdama, baigiau bibliotekininkystės mokslus. Supratau, kad esu savo kelyje ir nesuklydau pasirinkusi šią profesiją“, – kalbėjo bibliotekininkė.

A. Vaičikauskienė daug dėmesio skiria darbui su vaikais. Biblioteka išugdė ne vieną jaunų skaitytojų kartą, glaudžiai bendradarbiauja su Kratiškių mokykla. Šiandien biblioteka gali pelnytai didžiuotis turėdama didelį būrį knygos mylėtojų. Bibliotekos kraštotyros fonde yra kaupiami aplankai apie Kratiškių karštą, jo istoriją, taip pat informacija apie žymius kraštiečius. Prie bibliotekos yra įkurtas ir kraštotyros muziejaus kampelis, kurį visi vadina „muziejėliu“. Ten galima pamatyti įvairių eksponatų, atskleidžiančių Kratiškių kaimo praeitį, jame saugomos ir pirmosios bibliotekos knygos.

J. Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė džiaugėsi, kad Kratiškių biblioteka yra šio karšto žmonių kultūros traukos centras ir turi savo skaitytojų ratą. „Didžiuojamės kolege Aldona, kuri daugybę kartų pateisino gero ir savo darbui atsidavusio bibliotekininko vardą“, – sakė V. Vorienė. Simona Bindariūtė

ELEKTRĖNAI

Virtualus turas po Grabijolų kaimą.

Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka Elektrėnų ir kaimyninių savivaldybių mokykloms, seniūnijoms, bibliotekoms siūlo susipažinti su vienu gražiausių Lietuvoje etnografiniu Grabijolų kaimu, įsikūrusiu Elektrėnų savivaldybėje. Tokia galimybė atsirado laimėjus Lietuvos kultūros tarybos projektą ir sukūrus virtualiosios

Kratiškių bibliotekininkė A. Vaičikauskienė. Bibliotekos nuotr.

GALERIJA. Kūrybinės dirbtuvės

Nijolės Bertulienės nuotr. Radviliškis. Rugsėjo 4 d. Burbiškio dvare jau antrą kartą vyko mugė „Knygų magija“. Tai – Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos Pakalniškių, Pavartyčių bei Raudondvario filialų kūrybinis projektas. Rajono vaikams buvo sudaryta galimybė ne tik gyvai bendrauti su rašytojais, įdomiai leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse, bet ir klausytis vienintelės Lietuvoje grupės „Knygų vaikai“, kurioje groja ir dainuoja patys vaikų rašytojai, koncerto. (Pakalniškių filialo informacija)

NUOTOLINĖ PROGRAMA – GALIMYBĖ SEMTIS PATIRTIES

Spalį baigėsi keturis mėnesius trukusi Amerikos bibliotekų asociacijos organizuojama Tarptautinio bibliotekininkų tinklo programa (The International Librarians Networking Program, ILNP), kurios tikslas – suteikti galimybę susipažinti su bibliotekininkais iš skirtingų pasaulio kampelių, užmegzti ryšius, pasidalinti patirtimi ir naujomis iniciatyvomis. Šiais metais organizatoriai gavo net 270 paraiškų iš norinčiųjų prisijungti prie programos, tačiau atrinkti buvo tik 62 dalyviai. Tarp bibliotekininkų iš 27 šalių buvo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Paulina Sutkutė. „Vienas iš programos privalumų – galimybė pabendrauti su bibliotekininku, kurio darbo ir interesų sritys yra panašios. Pildant paraišką reikėjo nurodyti, kas labiausiai domintų ir būtų naudingiausia“, – sakė Paulina. Keturis mėnesius ji bendravo su Amy Taylor iš Džonsono miesto viešosios bibliotekos, kuri dirba su paaugliais (12–18 m.), yra atsakinga tiek už jaunimo knygų kolekcijos, tiek už saugios aplinkos, kitų įvairių programų, skatinančių įsitraukti į bibliotekos veiklas, kūrimą. Pasak P. Sutkutės, A. Taylor bibliotekoje dirba kur kas ilgiau nei ji, tad natūralu, kad turi ir daugiau patirties. „Džiaugiuosi, kad mano programos partnerė buvo būtent ji“, – teigė Paulina.

Būtų galima tikėtis, kad dvi tokios skirtingos ir tolimos šalys turi kur kas daugiau skirtumų nei panašumų, tačiau pokalbių metu pasirodė, kad yra priešingai. Abiejose šalyse bibliotekos yra ne tik knygų skolinimosi vieta – tai saugi aplinka išreikšti save, telkti bendruomenę, kurti ir įgyvendinti idėjas. Aptarus, kaip bibliotekos keitėsi per pastaruosius 30 metų, buvo prieita prie išvados, kad didžiausią įtaką pokyčiams turėjo spartus technologijų įsigalėjimas, prie kurio turėjo prisitaikyti tiek bibliotekininkai, tiek bendruomenės nariai. Džiugu, kad Kretingos biblioteka nė kiek neatsilieka nuo užsienio. Kai kurios jau įgyvendintos idėjos sužavėjo A. Taylor, ji stengsis jas pritaikyti ir savo bibliotekoje.

Programa oficialiai baigėsi, tačiau bendravimas tęsis. „Dar liko temų, kurias norime aptarti, be to, kai nebūsime įspraustos į programos rėmus, bus galima geriau pažinti pačią šalį. Besikalbant su Amy, kilo idėja sukurti diskusijų erdvę paaugliams, kurioje dalyvautų Kretingos rajono ir Džonsono miesto paaugliai ir bendrautų aktualiomis temomis, atliktų bendras užduotis“, – ateities planais dalinosi P. Sutkutė.

Programos dalyvės (iš kairės): A. Taylor ir P. Sutkutė. Bibliotekos nuotr.

Brigita Barkauskaitė

realybės turą po Grabijolų kaimą ir Grabijolų pažintinį taką.

Grabijolai – tai kaimas, kurį aplankęs lieki sužavėtas etnografinių sodybų bei ten gyvenančių žmonių, nuoširdžiai bendraujančių su besilankančiais turistais. Anot Neries regioninio parko direktorės A. Žičkutės, Grabijolai – tai tarsi Neries regioninio parko karūna. Dauguma kaimo sodybų yra išlaikiusios senovinės architektūros elementų, kai kuriose kaimo trobose iki šių dienų yra išlikę senoviniai baldai, įvairūs ūkio reikmenys, todėl Grabijolai dar vadinami gyvuoju muziejumi.

Jeigu norėtumėte pakeliauti po Grabijolus neišeidami iš namų, tai galite padaryti adresu bit.ly/grabijolaiVR (turintiems VR akinius) arba bit.ly/grabijolai (internetinė versija neturintiems VR akinių).

Kristina Partikienė

JONAVA

J. Ralio darbams skirta konferencija. Spalio 6 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje surengta konferencija „Jeronimas Ralys (1876–1921). Homero „Odisėjos“ vertimui į lietuvių kalbą – 100 metų“. Šiemet taip pat minimos gydytojo, iškiliausio tarpukario Jonavos miesto visuomeninio veikėjo, rašytojo, vertėjo Jeronimo Ralio 100-osios mirties metinės.

Konferencijos dalyvių pranešimuose ne kartą stebėtasi, kaip J. Raliui kilo mintis imtis tokio sudėtingo darbo, buvo kalbama apie šio žymaus žmogaus istorinį kontekstą, jo asmenines pastangas ir kilusius keblumus verčiant didžiuosius antikinius veikalus.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros vedėja docentė Audronė Kučinskienė, susirinkusiesiems pristačiusi temą „Antikinių veikalų vertimai į lietuvių kalbą iki J. Ralio“, apžvelgė pirmuosius antikinių kūrinių vertimus XVIII a. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, atkreipė dėmesį, kad ir anksčiau pirmieji senovės graikų kūrinių vertimai sulaukdavo griežtos kritikos.

Dar ir šiandien mokslininkus stebina jauno gimnazisto užmojis išversti garsiuosius senovės graikų veikalus į lietuvių kalbą. „Man atrodo, kad išversti Homerą reiškia būti tauta, verta europietiškos kultūros vardo“, – taip šį fenomenalų sprendimą aiškino A. Kučinskienė. Lietuvos istorijos instituto doktorantas, vertėjas Arnoldas Kazimierėnas pateikė įdomių faktų, susijusių tiek su J. Ralio bandymais publikuoti „Odisėjos“ vertimą, tiek su to metu kultūriniu kontekstu. Pasak pranešėjo, vertėjo kelią sunkino literatūros pasaulio elito nusistatymas, kad tokius rimtus veikalus gali versti tik autoritetai, daug keblumų kėlė ir bendrinės kalbos normų nebuvimas. Vien tikrinių daiktavardžių rašymas vertėjui buvo didelis galvos skausmas.

Apie J. Ralio gyvenimą ir jo pasirinkimą galėjusius nulemti įvykius konferencijoje kalbėjo jonavietis, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, publicistas dr. Ramūnas Čičelis. Klausytojams pateikęs kultūrologinį J. Ralio vertimų iš senosios graikų kalbos vertinimą, pranešėjas dalijosi įžvalgomis, kad bandymas versti Homerą – tai bandymas ieškoti gyvenimo prasmės ir siekti aukštesnių tikslų.

Prieš renginį aplankytas J. Ralio kapas Ramybės skvere.

Jeronimo Ralio gimnazijos mokytoja metodininkė Daiva Kšivickienė pristatė gimnazijos muziejaus eksponatus, įdomias pačių jonaviečių pasakotas istorijas ir gražias gimnazijos bendruomenės iniciatyvas, puoselėjant žymaus vertėjo, ne vieną gyvybę išgelbėjusio Jonavos gydytojo J. Ralio atminimą. Žmogaus, kurį šiandien, be visų nuopelnų literatūrai ir Jonavos bendruomenei, galime laikyti pavyzdžiu, kaip, nepaisant sunkumų, kritikos ir įvairiausių kliūčių, atkakliu darbu galima pasiekti savo tikslą. Konferencijoje skambėjo Kaišiadorių kultūros centro teatro režisieriaus Jono Andriulevičiaus skaitomos „Odisėjos“ ištraukos ir jaunosios atlikėjos Justinos Varkulevičiūtės, tarptautiniuose konkursuose pelniusios ne vieną apdovanojimą, arfa grojamos melodijos. Kristina Jaskūnienė

MAŽEIKIAI

Skambėjo Vienužio eilės. Rugsėjo 26 d. minimos 180-osios lietuvių liaudies dainiaus Antano Vienažindžio gimimo metinės. Kunigas, poetas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius Laižuvoje (Mažeikių r.) klebonavo 16 metų. Laižuviškiai iki šiol saugo jo atminimą: mini gimimo ir mirties metines, prižiūri kunigo statytos bažnyčios šventorių, tebedainuoja pagal poeto eiles sukurtas dainas, tvarko amžinojo poilsio vietą. Minėdama šią sukaktį, Mažeikių viešoji biblioteka rugsėjo 23 d. pakvietė į Žemaitiją atvykti aktorių Algirdą Latėną. Kartu su aktoriumi ir jo žmona Elvyra Piškinaite aplankėme Laižuvą ir vietas, menančias kunigo ir poeto žingsnius. Dovana laižuviškiams – kultūros centro salėje skambėjo aktoriaus skaitomi aukštaitiški Vienužio posmai.

Mažeikių viešojoje bibliotekoje surengtame literatūros vakare „Tada aš laimingas, kada jums dainuoju…“ buvo demonstruojami prieš gerą dešimtmetį mažeikiškio Gintauto Aleknos ir mūsų mieste kunigavusio Egidijaus Arnašiaus sukurti vaizdo klipai, kuriuose atgijo Vienužio gimtinės prie Sartų ežero ir Laižuvos bažnyčios šventoriaus vaizdai.

Lituanistė Laima Skabickienė priminė svarbiausius A. Vienažindžio gyvenimo faktus, pasakojo, kokį jį prisimena laižuviškiai. Apie kunigo ir poeto gyvenimo kelius, besidriekusius nuo Aukštaitijos iki Žemaitijos, pristatydama parengtą parodą, pasakojo viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė Janina Dambrauskaitė.

Antroje renginio dalyje klausėmės aktoriaus A. Latėno skaitomų kraštiečio rašytojo Romualdo Granausko pjesės „Rožės pražydėjimas tamsoj“ ištraukų apie A. Vienažindžio gyvenimą. Įspūdingai skambėjo aukštaičių tarme skaitomos Vienužio eilės.

Poeto ir kunigo 180-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai tęsėsi ir rugsėjo 25–26 dienomis. Mažeikių rajono Laižuvos kultūros centas organizavo literatūrinę konferenciją, poezijos ir dainų popietę.

Aktorius A. Latėnas skaito A. Vienažindžio eiles.

Dangira Undžienė

PAGĖGIAI

Kraštiečių kūrybos vakaras. Rugsėjo 29-osios vakarą savo bendruomenę susirinkti pakvietė Vydūno viešoji biblioteka – čia organizuotas dviejų krašto kūrėjų – Gedimino Kačiulio ir Kęstučio Bytauto – poezijos ir dainų vakaras „Gyvenimo slenksčiai“.

Šių dviejų talentingų asmenybių kūrybinis pasakojimas apie įvairių vingių kupiną gyvenimo kelionę pradėtas K. Bytauto kūrybos daina „Mano gyvenimas – muzika“, kurią autorius atliko kartu su viešosios bibliotekos direktore Milda Jašinskaite-Jasevičiene. Šiuo muzikiniu kūriniu tarsi siekta įkūnyti mintį, kad pasitelkiant muziką ir kūrybą galima įveikti bet kokius gyvenimo sunkumus.

K. Bytautas kuria eiles, rašo dainas ir skambina gitara, o G. Kačiulis muzikuoja, rašo eiles, tapo, savo kūrybos darbus pristato ne tik Pagėgių krašte, bet ir kitose šalies vietovėse. Renginyje žiūrovai buvo vedami buvusių ilgamečių Pagėgių krašto pedagogų, kūrėjų K. Bytauto ir G. Kačiulio skirtingais gyvenimo tarpsniais išgyventų patirčių ir kūrybinio įkvėpimo slenksčiais, jaukią nuotaiką kūrė atviri (kartais su lengvo šmaikštumo prieskoniu) pokalbiai, kuriuose prisimintas gimtasis kraštas, gyvenimo kelyje sutikti žmonės, sąsajos su Pagėgių kraštu. „Šiandien tapome liudininkais to, kaip darniai gali derėti žmonės, jų mintys, kokią kūrybinę žiežirbą gali įžiebti draugystė“, – dėkodama svečiams sakė M. Jašinskaitė-Jasevičienė.

Renginiui baigiantis sulaukta ir malonios staigmenos: G. Kačiulio buvęs mokinys – Pagėgių savivaldybės tarybos narys, literatas Remigijus Kelneris savo mokytojui padovanojo ne tik nuoširdžių linkėjimų puokštę, bet ir akordeoną!

ĮTEIKTI „AD ASTRA“ APDOVANOJIMAI

Rugsėjo 30 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje surengtoje šventėje buvo pasveikintos geriausios Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojos, nominacijos „Ad astra“ konkurso laureatės. Už profesinius pasiekimus joms įteikti 2020 m. „Ad astra“ ženklai, bibliotekininkes sveikino kolegos, valdžios atstovai, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė.

Apdovanojimus ir ženklus „Ad astra“ teikė G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė ir konkurso vertinimo komisijos pirmininko pavaduotoja, G. PetkevičaitėsBitės viešosios bibliotekos darbuotoja Ramunė Greiciūnienė.

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje ženklas „Ad astra“ įteiktas Laimai Andrijauskienei, Ignalinos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Suaugusių vartotojų aptarnavimo skyriaus vyriausiajai bibliotekininkei. Ji apdovanota už kūrybiškumą, bendruomenės telkimą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų, projektinės veiklos iniciatyvas įgyvendinant krašto pažinimo projektą „Bažnyčių istorija žadina vaizduotę“.

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje įvertinta Indra Drevinskaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyriausioji bibliotekininkė. Jai padėkota už kruopštų ir nuoseklų darbą įprasminant Jono ir Adolfo Mekų atminimą Biržų krašte, jų palikimo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Panevėžio regiono mokyklų bibliotekų kategorijoje apdovanota Jelena Kulšinskienė, Panevėžio „Vilties“ progimnazijos bibliotekos vedėja. Įvertintas jos gebėjimas mokyklos biblioteką paversti turiningo bendravimo, informacijos sklaidos erdve, pandemijos metu išlaikyti glaudų ryšį su bendruomene, sėkmingai pasitelkiant virtualaus mokymosi platformas, pritaikant įvairias nuotolinio darbo formas.

Šventę vedė aktorius Gintaras Mikalauskas, skambėjo atlikėjų Ekaterinos Rodionovos, Arvydo Kvegalio ir Justino Mačio atliekama muzika. „Ad astra“ apdovanojimai įteikti jau penktą kartą. Jais siekiama pagerbti Panevėžio ir Utenos apskričių teritorijose veikiančių viešųjų ir mokyklų bibliotekų geriausius specialistus, informuoti visuomenę apie prasmingą jų veiklą ir prisiminti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, kurios asmenybė ir vertybės įkvėpė šią idėją.

Nominacijos „Ad astra“ konkurso laureatės (iš kairės): I. Drevinskaitė, J. Kulšinskienė ir L. Andrijauskienė. Giedriaus Zauros nuotr.

Vilija Stokienė

K. Bytautas (iš kairės) ir G. Kačiulis dovanoja savo kūrybą. Astos Andrulienės nuotr.

PANEVĖŽYS

Skaitymo suolelis. Rugsėjo 23-iąją šalia Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinio – Smėlynės bibliotekos – atidarytas skaitymo suolelis. Jis pastatytas siekiant paminėti Lietuvai pagražinti draugijos 100-ąjį jubiliejų. Skaitymo suolelio skverelis sutvarkytas Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis.

Renginio dalyvius sveikino Smėlynės bibliotekos vedėja Lolita Pranienė, Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta Breskienė, Lietuvai pagražinti draugijos atstovė Bronė Slapšienė, miesto tarybos narys Rimantas Narkūnas. Direktorė L. Breskienė džiaugėsi, kad išsipildė svajonė šalia bibliotekos pastatyti skaitymo suolelį ir paskatinti visus, ne tik mėgstančius skaityti, sustoti, prisėsti – galbūt paimti į rankas knygą ar tiesiog pamąstyti, pasidžiaugti diena.

Skambant muzikai, buvo perkirptas mėlynas kaspinas ir oficialiai atidarytas seną klevą apglėbęs skaitymo suolelis. Skambėjo susirinkusių vaikų ir kitų dalyvių skaitomos eilės. Po sveikinimo žodžių renginio dalyviai paleido į dangų mėlynus balionus.

Lietuvai pagražinti draugija šiemet švenčia 100-čio jubiliejų. Draugija, puoselėdama tautos tradicijas, dirba dviem pagrindinėmis kryptimis: visuomenės dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymo; kraštotvarkos, aplinkosaugos, ekologinio švietimo, gamtos ir kultūros paminklų apsaugos. Biblioteka prisideda prie draugijos tikslų ir mielai puošia savo padalinius gėlėmis, medeliais, kviečia aplinką gražinti ir miesto gyventojus.

Ant skaitymo suolelio bus galima prisėsti ne tik paskaityti. Bibliotekos nuotraukos RASEINIAI

Jubiliejinė padėka mažiesiems. Rugsėjo 17 d. Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyko šventinis renginys, skirtas bibliotekos 100-mečiui paminėti. Į šventę susirinko aktyviausi jaunieji renginių ir edukacijų dalyviai, jų tėveliai, bibliotekos bičiuliai bei svečiai.

Biblioteką puošė vaikų darbelių parodos ir dekoracijos. Beveik kiekvienas į šventę atėjęs mažasis atsinešė piešinuką su mėgstamiausiu knygų personažu, kuris čia pat buvo pakabintas, o vėliau perkeltas ir į virtualią piešinių parodą „Mano mylimiausias knygų personažas“. Taip pat buvo galima apžiūrėti ir įvertinti kūrybinių darbų parodą „Pasaka dėžutėje“. Bet turbūt įspūdingiausiai atrodė ir kiekvieno įžengiančio į salę akį traukė 100 aukštai virš galvų sparnais plazdančių margaspalvių kukučių. Vaikai, pasitelkę savo išradingumą ir vaizduotę, juos išmargino, o paukščių sparneliuose užrašė gražiausius poeto Marcelijaus Martinaičio žodžius.

Sveikinimo žodį tarusi Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė vaikams linkėjo ir toliau augti su knyga, likti ištikimais bibliotekos skaitytojais ir bičiuliais. Direktorė džiaugėsi puikiais projekto „Vasara su knyga“ rezultatais: pagrindinius prizus laimėjo net du mūsų rajono skaitytojai, jiems atiteko elektrinis paspirtukas ir išmanioji apyrankė. Aktyviausiems bibliotekos skaitytojams ir renginių lankytojams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanėlės.

Antroje renginio dalyje visi šventės dalyviai su grupe „Knygų vaikai“ pasinėrė į muzikos ir šokių pasaulį, kartu dainavo, šoko, juokėsi. Justina Maulienė

ŠIAULIAI

Savaitė, pažymėta raudona spalva.

Visame pasaulyje minima disleksijos pažinimo savaitė skatina domėtis šiuo sutrikimu. Disleksija – skaitymo ir rašymo sutrikimas, kuris paliečia daugiau nei 10 proc. žmonių. Kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę nevyriausybinių organizacijų, bibliotekų, valstybinių įstaigų darbuotojai apsirengia raudonos spalvos drabužiais, apšviečia pastatus. Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka neliko nuošalyje – Lietuvoje antrą kartą vykstančios disleksijos savaitės metu padalinių darbuotojos į darbą atėjo apsirengusios raudonais drabužiais. Idėjų ir sumanymų nestokojančios Kuršėnų Vy-

Vaikų šventė bibliotekoje. Bibliotekos nuotr.

GALERIJA. Lėlių teatrų festivalis

Juostelę kerpa (iš kairės) Lietuvai pagražinti draugijos atstovė B. Slapšienė, miesto tarybos narys R. Narkūnas, E. Mezginaitės VB direktorė L. Breskienė, Smėlynės bibliotekos vedėja L. Pranienė.

Bibliotekos nuotr. Tauragė. Rajono viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius jau antrą kartą pakvietė vaikus į lėlių teatrų festivalį „Džiugena“, vykusį Tauragės pilies kiemelyje. Bibliotekos „Batuoto katino“ lėlių teatras šiemet džiugino nauju spektakliu-pasaka, o Panevėžio lėlių vežimo teatras atvežė net visą „Lėlių cirką“. Edukaciją „Kiekviena lėlė – tai pasaka“ vedė Lietuvos biblioterapijos asociacijos narė Salomėja Burneikaitė. Festivalyje linksminosi apie 500 žiūrovų. (Vaiva Keserauskaitė)

Akmenė. Bibliotekoje pristatytas miestelio istorijos metraštis „Mūsų Papilė“. Knygos sudarytojas – kraštotyrininkas, ilgametis rajoninio laikraščio „Vienybė“ redaktorius Leopoldas Rozga. Tai jau trečias leidinys apie šį kraštą garsinantį miestelį. Renginyje koncertavo Akmenės meno mokyklos mokytojai Algis Gulbinas, Valdas Bogavičius, Raimondas Dievinas. Joniškis. Rugsėjo 2 d. Raudonojoje sinagogoje pristatyta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Joniškio garbės piliečio Povilo Mataičio knyga „Lietuvių folkloro teatras: tautos atgaiva ir jos kūrybinių galių sklaida“ (2020). Kartu su knygos autoriumi renginyje dalyvavo ir knygą apžvelgė muzikologas Vaclovas Juodpusis. Kupiškis. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta Kornelijos Jankauskaitės knyga „Apkabinu praeitį. Mano šeimos istorija“. Knygoje autorė pasakoja savo mamos Jadvygos Černiauskaitės ir tėvelio Jono Jankausko, kilusio iš Kupiškio, jų brolių ir seserų gyvenimo istorijas. Panevėžys. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ parodinę erdvę papuošė pirmoji personalinė jaunosios kūrėjos Agnės Žiaukės paroda. Darbai žavi plonyčių linijų plastika, lengvais spalvų potėpiais, sukeliančiais netikėtus jausmus ir mintis.

SUSITIKIMAI SU KŪRĖJAIS

Pagėgiai. Vydūno viešojoje bibliotekoje rugsėjo 23 d. svečiavosi dainininkė, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Viešnia žavėjosi moderniomis bibliotekos erdvėmis, atsakė į daugybę renginio dalyvių klausimų apie savo kūrybinį kelią, nudžiugino keliomis dainomis. Panevėžys. Rugsėjo 29-ąją Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje po dokumentinio filmo „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ (2016) peržiūros režisierius Linas Mikuta papasakojo, kaip jam pavyko įgyvendinti pagrindinę idėją, o prodiuserė Jūratė Kavaliauskienė pristatė edukaciją ir parengtą klausimyną apie skulptorių J. Zikarą.

EUROPOS PAVELDO DIENOS

Kaunas. Dokumentinis paveldas apie laisvės kovotojus papildytas naujais faktais. Rugsėjo 22 d. rajono viešojoje bibliotekoje istorikas Vidmantas Vitkauskas papasakojo apie savo knygos „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“ atsiradimo aplinkybes. Leidinyje pateikiami istoriniai dokumentai apie J. Lukšą ir jo bendražygius, nuotraukos. Šiauliai. Rugsėjį minint Europos paveldo dienas, kuršėniškiai galėjo grožėtis menininko Kasparo Bagdono šviesos instaliacija „Baltų ženklai tvyro ore“. Šiaulių r. VB Kuršėnų V. Vitkausko bibliotekos Vasaros skaitykloje iki spalio 4 d. veikė Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių karpinių paroda „Baltų ženklų ir simbolių motyvai“.

Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Gita Vilčiauskienė, Roma Vasiliauskienė, Nijolė Podrigailė, Sonata Nognienė, Vaida Žalienė, Virginija Tamašauskienė, Kuršėnų V. Vitkausko biblioteka

Kuršėnų bibliotekininkės ne tik rengėsi raudonai, bet ir dalijosi gera nuotaika. Bibliotekos nuotr. tauto Vitkausko bibliotekos darbuotojos ne tik pasipuošė raudona spalva, bet ir parke surengė spalvotų lapų žarstymo akciją. Gruzdžių Augustino Griciaus bibliotekos bibliotekininkės Jurgita Jasiškytė ir Liongina Šufinskienė surengė spaudinių raudonais viršeliais parodą, o bibliotekos prieigose pastatė informacinį stendą su raudonos spalvos rašikliais ir minkštomis kėdėmis. Ant jų prisėdę bibliotekos lankytojai, prieš tai perskaitę informaciją apie skaitymo ir rašymo sutrikimą, galėjo parašyti savo mintis ar palinkėjimą. Spintose raudonų drabužių ieškota ir jais rengtasi visą savaitę, įgyvendinti ir kiti „raudoni“ sumanymai. Svarbu skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus, domėtis ir priimti teisingus sprendimus rengiant vaikų lavinimo proc.są. Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

TRAKAI

Pasaulis užsimerkus. Trakų viešosios bibliotekos padalinio – Lentvario miesto bibliotekos duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“, simbolizuojanti bibliotekų pasirengimą didinti savo paslaugų prieinamumą įvairią negalią turintiems žmonėms, skatinti visuomenės informuotumą ir ugdyti toleranciją.

Spalio 15-ąją, minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, organizavome popietę „Pasaulis užsimerkus“, papasakojome apie baltąją lazdelę, skirtą neregiams. Jų yra įvairių, tačiau šiuo metu pasaulyje labai paplitusi ilgoji baltoji lazdelė. Taisyklingai laikoma ir naudojama, ji apsaugo neregį nuo daugelio kelyje pasitaikančių kliūčių.

Popietėje neformaliojo vaikų švietimo programos „Kūrybiškumo saviraiškos studija“ dalyviai stebėjo animuotą vaizdo informaciją apie baltąją lazdelę ir Brailio raštą. Patys bandė užrištomis akimis ir padedami vedlio eiti ir išsirinkti knygų. Tai buvo tikras iššūkis, tačiau ir puiki patirtis. Vaikai susipažino su Brailio abėcėle, kurią naudodami mėgino užrašyti savo vardus. Vieni patys rašė, o kiti bandė skaityti, ką draugai užrašė. Susidomėję ir kupini jaudulio skaitė pasakas iš knygos „Užsimerk“. Tai vaikų pasakų knyga, regintiesiems padedanti pažvelgti į pasaulį neregio akimis, išleista ir Brailio, ir reginčiųjų raštu. Nomedos Marčėnaitės iliustracijos – regimos ir reljefinės, suvokiamos lytėjimo būdu. Kai kurios pasakos turi net savo kvapus.

Dalia Bagdžiuvienė

VILKAVIŠKIS

Po ūkanotu nežinios dangum. Spalio 4-osios rytą Vilkaviškio viešoji biblioteka pasitiko itin džiugiai – tądien laukė net du renginiai iš ciklo „Po ūkanotu nežinios dangum“, skirti lietuvių literatūros klasiko, poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms. Jie surengti bendradarbiaujant su Lietuvos rašytojų klubu. Biografinį romaną apie V. Mačernį („Dūžtančios formos“) parašiusi prozininkė, S. Nėries literatūrinės premijos laureatė Aldona Ruseckaitė rašytojo gerbėjus pakvietė detaliau susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba, dalinosi savo įžvalgomis ir interpretacijomis. Įtaigūs pasakojimai apie V. Mačernio gyventą laikotarpį, poeto sutiktus žmones, įstabią jo meilės istoriją ir trumpo gyvenimo nuojautą prikaustė visos auditorijos dėmesį. Ne tik V. Mačernio, bet ir jo kartos bičiulių – „žemininkų“ (K. Bradūno, A. Nykos-Niliūno, J. Kėkšto, H. Nagio) – kūrybos pasiklausyti kvietė LRT radijo laidų vedėjas, poezijos skaitovas Paulius Šironas. Poezijos ir muzikos renginį tęsė aktorės Jūratės Viliūnaitės deklamuojamos V. Mačernio eilės, kurioms įvairiausių atspalvių suteikė fleitininko Andriaus Radziukyno valdomo instrumento garsai.

Bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės pakviesti, svečiai popiet tęsė pažintį su Vilkaviškio kraštu. Paežerių dvare jų laukė ir su unikaliausio Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektu, jo kūrimosi ir gyvavimo istorija supažindino istorikas Tomas Sušinskas. Pašnekesį apie mūsų kraštą ir jo žmones užmezgė Alvito filialo bibliotekininkė Angelė Blažaitienė. Pasigrožėję tautodailininko Raimundo Blažaičio sukurtais dekoratyviniais medžio dirbiniais, svečiai apsilankė ir Kiršuose – poetės Salomėjos Nėries ir žemininkų lyderio Kazio Bradūno gimtinėje.

Dar vienas pokalbis apie Vytautą Mačernį, jo kūrybines gijas, gyvenimo prasmės paieškas, vizijas ir regėjimus vyko Alvito bendruomenės namuose.

Nelengva buvo užrištomis akimis išsirinkti knygą. Bibliotekos nuotr. Poezijos ir muzikos renginio dalyviai. Roberto Šūmakario nuotr.