Bibliotekos, muziejai ir JT „Darbotvarkė 2030“. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

17 tikslų, 169 uždaviniai ir 230 pirminių rodiklių – tokia skaitine išraiška apibūdinamas siekinys, kuriuo norima mažinti didžiausias planetos bėdas. Pasaulis jau šešti metai įgyvendina Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 192 valstybių vadovų pasirašytą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ Pradėjus įgyvendinti nuo 2016 m. įsigaliojusią darbotvarkę, kai kurių apklausų duomenimis, tik 4 proc. Lietuvos gyventojų žinojo, kas tai yra, 16 proc. – apie tai buvo girdėję. Kiek pasistūmėta dabar? Ir jau ne tik „žinant ar kažką girdėjus“, bet įgyvendinant numatytus tikslus. Tarkim, kokia padėtis informacijos paslaugas teikiančiose bibliotekose ir civilizacinį žmonijos paveldą saugančiuose muziejuose?

Siekiant stiprinti Baltijos šalių muziejų ir bibliotekų vaidmenį įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus (DVT), Rygoje rugsėjo 23–24 d. vyko virtuali konferencija „Darnaus vystymosi tikslų lokalizavimas Baltijos šalių muziejuose ir bibliotekose“, kurią organizavo Latvijos muziejų asociacija, Latvijos nacionalinė biblioteka ir Latvijos bibliotekininkų draugija, bendradarbiaudamos su Estijos bei Lietuvos muziejų ir bibliotekininkų asociacijomis. Šiuo renginiu norėta išsiaiškinti, kaip teigė Baltijos jūros valstybių tarybos pareigūnas Uģis Zanderis, „kur mes esame ir kur link einame“ „Darbotvarkės 2030“ kontekste, taip pat sustiprinti bibliotekų ir muziejų specialistų gebėjimus. Tiesiogiai Latvijos nacionalinės bibliotekos „Youtube“ paskyroje transliuotos konferencijos dalyvius sveikino trijų Baltijos šalių kultūros ministrai.

Konferencijoje pranešėjai pristatė Europos ir Baltijos šalių bibliotekų bei muziejų pasiekimus siekiant DVT, vyko viešos ekspertų diskusijos, praktiniai seminarai, dalintasi gerąja patirtimi.

Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) prezidentė Barbara Lison, skaičiusi

pranešimą „Bibliotekos – Darnaus vystymosi tikslų propaguotojos“ (angl. Libraries – advocates for the Sustainable Development Goals), supažindino su federacijos šiuo tikslu parengtais dokumentais („Globali vizija“, IFLA 2019–2024 m. strategija ir kt.) ir pabrėžė, kad visa tai turėtų būti išversta ir prieinama kiekvienoje bibliotekoje. Kalbėdama apie tai, kaip bibliotekos gali įsitraukti į DVT lokalizavimą, B. Lison aptarė tikslus, kurie yra arčiausiai bibliotekų (4. Kokybiškas išsilavinimas; 5. Lyčių lygybė; 11. Darnūs miestai ir bendruomenės; 16. Taika ir teisingumas. Stiprios institucijos). IFLA prezidentė ragino veikti darant įtaką politikams, kad bibliotekos būtų įtrauktos į vyriausybių ir tarptautines programas. Primindama prieš kelerius metus IFLA inicijuotą Pasaulio bibliotekų žemėlapį, B. Lison konstatavo, kad Baltijos šalių bibliotekų pateiktų DVT istorijų jame, deja, kol kas nėra. Muziejų ir bibliotekų specialistams naudingų patarimų pateikė, kuo aktyviau bendradarbiauti su įvairiais investiciniais ir struktūriniais fondais kvietė Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentų asociacijų biuro (EBLIDA) direktorius Giuseppe Vitiello. Jis pristatė į DVT orientuotą organizacijos politiką ir jos programą. Konsultacinės įmonės „Curating Tomorrow“ ekspertas Henry McGhie, konferencijos vedėjų pristatytas kaip muziejų pasaulio guru, skaitydamas pranešimą „Darnaus vystymosi tikslų integravimas į muziejų veiklą: planavimo ir veiksmų modelis“ (angl. Mainstreaming the Sustainable Development Goals in Museums: a framework for planning and action), atminties institucijų atstovams aiškino, kokios šios veiklos galimybės.

Baltijos šalių muziejų ir bibliotekų konferencijos pabaigos seminare apibendrintos kai kurios diskusijose išsakytos idėjos bei problemos, akcentuota, kad praktikams reikalingos konkrečios nuorodos, kaip jiems dirbti įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus. Bibliotekininkai labai daug nuveikia, tačiau kartais nežino, ką rašyti į ataskaitas. Dažnai pasiekiama gerų rezultatų, tačiau nemokama tos pažangos parodyti. Seminare pabrėžta, kad labai svarbu „veikti kartu su visuomene“. Siekiant DVT, svarbu turėti politinį bei finansinį palaikymą, valdžios supratimą, bendradarbiauti įvairiais lygmenimis, įtraukti partnerius. Netgi iškelta mintis, gal būtų naudinga rengti Baltijos šalių festivalį, skirtą DVT tematikai.

Kaip Latvijos bibliotekos įsitraukia į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendi

nimo proc.są? – „Tarp knygų“ redakcija paklausė Latvijos bibliotekininkų draugijos pirmininkės Māros Jēkabsonės ir Latvijos bibliotekininkų draugijos sekretorės Kristīnės Deksnės.

Māra Jēkabsone. Nuotr. iš asmeninio albumo

Kristīne Deksne. Nuotr. iš asmeninio albumo – Latvijos bibliotekininkų bendruomenė DVT klausimais aktyviai diskutuoja nuo 2017 m., kai šia tema šalyje buvo surengtos pirmosios paskaitos bei seminarai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 100 vadovaujamas pareigas einančių Latvijos bibliotekininkų. 2019 ir 2020 m. Latvijos bibliotekininkų draugija ir Latvijos nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudamos su UNESCO Latvijos nacionaline komisija, šalies bibliotekininkams organizavo edukacinių seminarų ciklą. Šiais metais baigsime projektą „Bibliotekos ir darnusis vystymasis: mes patys kuriame šį pasaulį“ – Latvijos bibliotekų portale bus sukurta DVT skiltis ir parengta su DVT susijusios šalies bibliotekų veiklos santrauka anglų kalba. Nuotolinę rugsėjo mėnesio konferenciją „Darnaus vystymosi tikslų lokalizavimas Baltijos šalių muziejuose ir bibliotekose“ Latvijoje stebėjo daugiau nei 1000 asmenų.

Šalies bibliotekininkus nuolat pasiekia IFLA ir EBLIDA parengta informacija. Pavyzdžiui, IFLA dokumentas „Bibliotekos ir Darnaus vystymosi tikslai: istorijų pasakojimo vadovas“ ir EBLIDA „Apmąstyti neįtikima. Europos bibliotekų darbotvarkė vykdant įsipareigojimus siekti Darnaus vystymosi tikslų ir finansavimas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų po COVID-19 (2021–2027 m.)“ yra išversti į latvių kalbą. Latvijos nacionalinės bibliotekos Bibliotekų plėtros centro vyriausioji specialistė Kristīne Deksne yra IFLA sekcijos „Aplinka, darnumas ir bibliotekos“ (ENSULIB) ir EBLIDA darbo grupės „Europos bibliotekos ir darniojo vystymo įgyvendinimas ir vertinimas“ narė.

Siekiant DVT, pagrindinės mūsų veiklos kryptys šiuo metu yra trys: didinti visuomenės informuotumą apie DVT ir apskritai darnų vystymąsi (rengiant seminarus, parodas, diskusijas ir t. t.); organizuoti temines veiklas; stengtis gerinti pačių bibliotekų atitiktį DVT (paslaugas, aplinką, pastatus). Nors bibliotekininkų žinios apie DVT ir bibliotekų ryšį pastaraisiais metais pagerėjo, planuojant daugumą priemonių ir veiklų, jos nėra iš anksto siejamos su DVT, šis ryšys dažniausiai atrandamas vėliau – atliekant jų vertinimą. Todėl svarbu dėti daugiau pastangų, kad suvokimas ir žinios būtų pritaikyti praktinėje veikloje.

Lietuvos muziejams Rygos konferencijoje atstovavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodų ir projektų kuratorė, bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ įkūrėja Auksė Petrulienė, renginyje kaip tik ir pristačiusi šią platformą. Muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę paprašėme plačiau papasakoti apie veiklą, sietiną su DVT.

Konferencijoje B. Lison minėjo „arčiau bibliotekų veiklos“ esančius DVT tikslus. O su kuriais konkrečiais tikslais sietumėte Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus veiklą?

– 3 DVT. „Gera sveikata ir gerovė“. Įrodyta, kad menas gerina tiek psichinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą, ugdo empatiją, sudaro sąlygas bendrauti ir susirasti bendraminčių. Tam skirta visa muziejaus veikla: parodos, ekspozicijos, renginiai, edukacijos. Kuriamos ir specializuotos programos, orientuotos į tam tikras negalią turinčias ar socialinę atskirtį patiriančias grupes. Nuolat dirbama su vienišais senjorais, su Moterų linijos, slaugos darbuotojais, su sergančiais Alzheimerio liga, turinčiais autizmo sindromą, klausos, regos negalią lankytojais. Specializuotuose „Lėto žiūrėjimo“ užsiėmimuose, pasitelkiant meno kūrinius, skatinama išsikalbėti, pastebėti gražius dalykus, rodos, pilkoje aplinkoje. Muziejuje rengiami ir dailės terapijos užsiėmimai. 4 DVT. „Kokybiškas išsilavinimas“. Muziejus teikia neformaliojo ugdymo paslaugas, kurios yra integruotos į mokymosi programas, suteikdamas galimybę išsamiau susipažinti su mokomaisiais dalykais. Tai – tobula mokymo terpė, kurioje žinios, artefaktai ir aplinka veikia išvien. 11 DVT. „Darnūs miestai ir bendruomenės“. Muziejaus padalinyje Kauno paveikslų galerijoje jau keleri metai veikia bendruomenių platforma, kuriamos parodos, sudaromos sąlygos bendrauti ir bendradarbiauti su postindustrinėmis Kauno bendruomenėmis, patyrusiomis ir patiriančiomis sudėtingas psichologines, ekonomines ir kitokias perturbacijas. Jau papasakotos Janonio popieriaus fabriko, „Drobės“, „Inkaro“, „Bangos“ gamyklų ir jose dirbusių žmonių istorijos. 12 DVT. „Atsakingas vartojimas ir gamyba“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus perka žaliąją elektros energiją, turi atliekų rūšiavo konteinerius, kuriais naudojasi tiek darbuotojai, tiek lankytojai. Stengiamės spausdinti ant abiejų popieriaus lapo pusių, nenaudoti vienkartinių indų. Turime išsaugoję 1923 m. įrangą, kurią dabar dar naudojame, – taigi, galima sakyti, muziejaus įranga eksploatuojama net 100 metų. Taupome elektrą, ekspozicijose naudodami šviesos diodų lempų apšvietimą. Suvenyrus, dovanas pagal galimybes stengiamės gaminti iš antrinių žaliavų.

Konferencijoje pranešimą „Kokybiškas išsilavinimas – Lietuvos bibliotekų patirtis“ skaitė Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita

Steponaitienė.

Ką pavyko nuveikti Lietuvos bibliotekoms siekiant užtikrinti vieną iš DVT – kokybišką švietimą?

– Kai IFLA pakvietė dalyvauti rengiant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinę periodinę apžvalgą, Lietuvos bibliotekininkų draugija šių metų pavasarį atliko apklausą, kaip šalies bibliotekos prisideda prie žmogaus teisių įgyvendinimo. (Klausimyną parengė ir rezultatus analizavo dr. Rasa Januševičienė.) Apklausoje dalyvavo 105 viešosios bibliotekos ir jų filialai – 8,6 proc. šalies viešųjų bibliotekų. Tarp klausimų buvo ir šis: kaip Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos užtikrina teisę į mokymąsi.

Vienas kokybiško išsilavinimo aspektų – informacija iš patikimų šaltinių. Tokiais laikomi oficialūs informacijos šaltiniai, informacija valstybės institucijų tinklalapiuose, bibliotekų prenumeruojamos duomenų bazės. Viešosios bibliotekos pačios kuria, skaitmenina, teikia viešąją prieigą prie įvairios kraštotyrinės informacijos.

Šalies bibliotekos prie visuomenės medijų ir informacinio raštingumo didinimo prisideda įvairiais renginiais, mokymais (apklausoje šią veiklą nurodė 95 proc. bibliotekų); pagalba atliekant paiešką internete (94,3 proc.); pagalba atpažįstant netikras naujienas (per 57 proc.), paskaitomis, diskusijomis apie kibernetinį saugumą (53,3 proc.). Šios veiklos orientuojamos į labiausiai pažeidžiamas grupes – vaikus ir senjorus. Organizuojamos Saugesnio interneto savaitės, demonstruojami filmukai apie asmens duomenų apsaugą, internete tykančius pavojus.

Užtikrindamos teisę į švietimą, Lietuvos bibliotekos prisideda tiek prie formaliojo, tiek prie neformaliojo švietimo. Dar 2015 m. duomenimis, ugdymo veiklose dalyvavusių Lietuvos bibliotekų lankytojų skaičius buvo itin didelis – 75 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 25 proc.). Bibliotekose organizuojamos šios neformaliojo švietimo veiklos rūšys: mokymai gyventojams (nurodė 78 proc. bibliotekų), edukacijos (80 proc.), būreliai, klubai (43,8 proc.). Bibliotekos bendradarbiauja su pedagogais, mokyklų bibliotekininkais, senjorų organizacijomis, rengia užsienio kalbų mokymus, įvairias vaikų stovyklas. Gyventojai taip pat mokomi verslumo, fotografijos, dailės ir kitų sričių įgūdžių.

Bibliotekų vaidmuo užtikrinant teisę į mokymąsi itin išryškėjo šalyje paskelbto karantino laikotarpiu. Parengė Vaidenė Grybauskaitė

Daina Kamarauskienė. Nuotr. iš asmeninio albumo Jolita Steponaitienė. Arūno Sartanavičiaus nuotr.