Tai nutiko spalį. Parengė Asta Stirbytė

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO SPALĮ

1 d.Prieš 90 metų 1931 m. Kaune išleistas pirmasis „Lietuviškosios enciklopedijos“ sąsiuvinis. Mintis rengti „Lietuviškąjį žinyną“ atsirado gerokai anksčiau – apie 1910-uosius. Būta ne vieno plano, kuris dėl skirtingų priežasčių kaskart iširdavo. 1929 m. Lietuvos kultūros taryba vėl iškėlė šį reikalą ir Spaudos fondas 1930 m. pradžioje priėmė enciklopedijos planą, o vyriausiuoju Enciklopedijos leidėjų kreipimasis į redaktoriumi pakvietė Vaclovą mokytojus su siūlymu prenumeruoti 6-ąjį tomą ir galimų nuolaidų bei dovanų Biržišką (pavaduotojai: Pranas sąlygomis. 1936 m. Publikuota „Epaveldas“, Dovydaitis, Mykolas Biržiška). originalas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekojePanašiu metu to paties darbo ėmėsi ir Lietuvių katalikų mokslo akademija. Po ilgokų derybų pavyko sutarti dėl abiejų rengėjų bendro darbo, o sutartis pasirašyta ir redakcija sudaryta 1931 m. kovo 5 d. Dėl techninių trikdžių pirmasis enciklopedijos sąsiuvinis pasirodė tik spalį. Pirmojo tomo visus 12 sąsiuvinių pavyko išleisti maždaug per pusantrų metų. Redakcija planavo kasmet parengti po vieną tomą (po 12 sąs.). Iki 1944 m. išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės). Okupavus Lietuvą, pirmosios „Lietuviškosios enciklopedijos“ leidyba nutrūko.

6 d. Tądien prieš 145 metus netoli Naugarduko (Baltarusija) gimė Janas Bułhakas (1876–1950). Nors Krokuvoje studijavo filosofiją, Lietuvoje jis yra žinomas kaip Vilniaus architektūros paminklų, jo apylinkių (Gariūnų, Karoliniškių, Šeškinės, Verkių) fotografas. Dresdene fotografijos mokęsis pas Hugo Erfurthą, nuo 1912 m. beveik tris dešimtmečius (iki 1939 m.) gyveno Vilniuje. Čia atidarė savo fotoateljė (dab. Pamėnkalnio g.), universitete dėstė meninę fotografiją. J. Bułhakas laikomas lietuvių peizažinės fotografijos pradininku, jo darbai siejami su impresionizmo stiliumi. Antrojo pasaulinio karo metais, sovietams užėmus Vilnių, fotografas su sūnumi įamžino sugriauto miesto griuvėsius. Kaip rašė fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis, „fiksavo „mirusį“ miestą, kad, pabaigęs šį darbą, jau visiems laikams paliktų numylėtą Vilnių“.

Vilnius, Bernardinų bažnyčia. Fotografas Janas Bułhakas. 1939 m. BY Publikuota „Europeanoje“, originalas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 15 d. Raseinių bibliotekai – 100 metų. Tą spalio dieną 1921-aisiais buvo įsteigtas Centralinio valstybės knygyno Raseinių skyrius. Tuo metu mieste buvo maždaug penki tūkstančiai gyventojų, o tik įsikūrusi biblioteka turėjo apie puspenkto šimto knygų. Per amžių ne kartą keitėsi bibliotekos pavadinimas, patalpos, įvyko daug reorganizacijų, kito funkcijos, bet biblioteka visuomet aktyviai dalyvavo bendruomenės Raseinių biblioteka švenčia gyvenime. Raseinių biblioteka didžiuojasi, 100 metų jubiliejų. nuo 2014 m. puoselėdama savo kraštiečio poeto Marcelijaus Martinaičio atminimą, kurdama su jo vardu siejamas tradicijas. Bibliotekos gimtadienio dieną prie jos buvo atidengtas skulptoriaus Algimanto Šlapiko kūrinys, įprasminantis žymųjį M. Martinaičio Kukutį. „Kukutis jaučiasi gerai ir mums bus gerai“, – per skulptūros atidarymą sakė 100-metį švenčiančios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė. 1945 m. pavasarį, bėgdami nuo sovietų, pasitraukė apie 2 mln. Rytų Prūsijos gyventojų. Valstybės archyvų 100-mečiui paminėti 2021m. pradžioje Lietuvoje išleistas dizainerės Giedrės Jaronytės sukurtas pašto ženklas.

16 d. Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Ši diena dar neturi senesnių minėjimo Lietuvoje tradicijų. Praėjo tik 15 metų, kai Seimas 2006m. papildė Atmintinų dienų sąrašą. Tądien prisimenamas sovietų vykdytas masinis Karaliaučiaus krašto civilių gyventojų naikinimas. 1944–1949 m. šioje Mažosios Lietuvos dalyje nužudyta per 300 tūkst. civilių (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės). Po raudonosios armijos teroro gyvi likę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkst. – buvo ištremti į Vokietiją. 1945 m. žiemą per užšalusias Kuršių marias besitraukę pabėgėliai buvo subombarduoti, paskandinti laivai su pabėgėliais. Didžiausia tragedija – 1945 m. sausio 30 d. nuskandintas laineris „Wilhelm Gustloff“. Žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių (kur kas daugiau nei „Titanike“). Per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius Mažojoje Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 4 kartus. 1945 m. pabaigoje Karaliaučiaus krašte buvo likę apie 160 tūkst. vietos gyventojų, sunaikinti vietovardžiai, nuniokotas kultūros paveldas.

19 d. 1921 m. spalio 19 d. Kaune įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Pirmojo Lietuvos valstybės archyvo įkūrimo proga Seimas, siekdamas atkreipti dėmesį į archyvų, kaip atminties institucijų, svarbą visuomenei ir valstybei, 2021-uosius paskelbė Archyvų metais. Šalyje archyvų sistemą sudaro Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, kuriai pavaldūs 9 valstybės archyvai: Centrinis, Istorijos, Naujasis, Ypatingasis, Literatūros ir meno ir 4 regioniniai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių). Kokį vaidmenį valstybės gyvenime gali atlikti archyvas, Lietuva įsitikino, kai Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve prof. Liudas Mažylis atrado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą.

20 d. Prieš 145 metus Vilkaviškio apskrityje gimė rašytojas ir literatūros kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas (1876–1944). Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje, dažnai vadinamas lietuvių modernizmo pranašu. Kai dėl draudžiamos spaudos laikymo buvo pašalintas iš Marijampolės gimnazijos, jis persikėlė į Lenkiją ir mokėsi Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos universitete. Čia įsteigė „Rūtos“ draugiją, kuri subūrė lenkų ir lietuvių intelektualus. Grįžęs į Lietuvą, 1924–1933 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. Mėgstantis polemizuoti J. A. Herbačiauskas įsiveldavo į kultūrinius skandalus, domėjosi spiritizmu. Jo kūryboje galima aptikti misticizmo motyvų. Šis grožinės literatūros autorius ir publicistas siekė meną įtvirtinti kaip aukščiausią ir svarbiausią kultūros reiškinį.

J. A. Herbačiauskas – pripažintas kūrėjas Lietuvoje ir Lenkijoje. Publikuota „Europeanoje“, originalas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje 25 d.Lietuvai atkū rus nepriklau somybę, 1992 m. spalio 25 d. surengtu referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, todėl ta diena Lietuvoje minima kaip Konstitucijos diena. Jau tapo tradicija šalyje rengti Konstitucijos egzaminą – šiemetis yra penkioliktasis. Rezultatai skelbiami pagal kelias kategorijas: renkamas geriausiai Konstituciją išmanantis moksleivis; aktyviausia mokykla; geriausias teisę studijuojantis ar turintis teisinį išsilavinimą asmuo; geriausiai Konstituciją išmanantis pasaulio lietuvis; vyriausias dalyvis ir apskritai geriausiai egzaminą išlaikęs asmuo.

25 d. Prieš 140 metų Malagoje gimė garsusis ispanų dailininkas Pablo Picasso (1881–1973). Modernistas, vienas kubizmo pradininkų. „Avinjono mergšės“ (1907) laikomos pirmąja kubistine kompozicija. Vėliau jo kūryboje atsirado ir realizmo motyvų. P. Picasso – Ispanijos pilietinio karo dalyvis. Taip atsirado antikariniai kūriniai P. Picasso, 1962 m. „Svajonė“, „Franco melas“ ir „Gernika“ (1937). Be keliasdešimt tūkstančių paveikslų, dailininkas sukūrė ir skulptūrų, teatro kostiumų, ilgainiui ėmėsi keramikos. P. Picasso kūryba turėjo įtakos pasaulinei XX a. moderniosios dailės raidai, tarp jų ir Lietuvos menininkams. Kubizmo apraiškų galima rasti Leopoldo Surgailio paveiksluose, skulptūros novatorių Alfonso Ambraziūno, Leono Striogos, Teodoro Kazimiero Valaičio, Vlado Vildžiūno darbuose. 27 d. Poetei Ramutei Skučaitei sukanka 90 metų. Didesniąją jos kūrybos dalį sudaro knygos vaikams, bet R. Skučaitė yra ir dramaturgė, parašiusi keliolika pjesių, kurios pastatytos teatruose, televizijoje, radijuje. Dar tremtyje Sibire Irkutsko pedagoginiame institute ji studijavo užsienio kalbas, o grįžusi į Lietuvą Vilniaus pedagoginiame institute įgijo prancūzų kalbos ir literatūros specialybę. Ji yra išvertusi apie 20 operų, operečių, miuziklų libretų. Naujausioje eilėraščių ir prozos knygoje „Tik ištarti reikėjo“ (2019) Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prisimena tremtyje Sibire praleistus jaunystės

Jubiliatė R. Skučaitė. Romos Kišūnaitės nuotr. metus.

P. Picasso skulptūra Čikagoje (1967). Spėliojama, kas joje vaizduojama: paukštis, arklys, moteris arba visiškai abstrakti figūra. 31 d.Prieš 145 metus Serijuose (Lazdijų r.) gimė Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – lietuvių dailininkas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas. Dailę studijavęs Varšuvoje, Paryžiuje, tobulinęsis Miunchene ir Hamburge, A. Žmuidzinavičius daugiausia tapė peizažus. 1906–1907 m. kartu su Marija Žmuidzinavičiene, M. K. Čiurlioniu, Antanu Jaroševičiumi, Petru Kalpoku, Petru Rimša, Kajetonu Sklėriumi surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą, yra surengęs savo parodas Vašingtone (1922 m.), Čikagoje, Niujorke (abi 1924 m.). Dailininkas buvo ir lietuvių liaudies dailės dirbinių, archeologinių, etnografinių senienų kolekcininkas, o jo sukaupta velnių kolekcija (maždaug pustrečio šimto statulėlių) tapo Kaune 1965 m. įsteigto Velnių muziejaus pagrindu. A. Žmuidzinavičius dalyvavo 1917–1918 m. parenkant Lietuvos vėliavos spalvas.

A. Žmuidzinavičius savo dirbtuvėje. 1954 m. BY Nuotr. iš šeimos archyvo

Libraries, Museums, and “2030 Agenda” of the United Nations 2

On 23–24 September, there was the online conference “Localising the Sustainable Development Goals Through Baltic Museums And Libraries” in Riga with the aim to strengthen the role of museums and libraries of the Baltic countries in promoting sustainable development goals of the United Nations. Representatives of memory institutions of the Baltic countries introduced their achievements in pursuing sustainable development goals. The conference also featured discussions and workshops. In other words, the idea behind the conference was “where we are and whither we go” against the background of “2030 Agenda”. Tarp knygų asked the executives of the Latvian Librarians Association Māra Jēkabsone and Kristīne Deksne, the President of the Lithuanian Librarians Association Jolita Steponaitienė, and the Director of the National M. K. Čiurlionis Museum of Art Daina Kamarauskienė about achievements in this field by communities under their leadership. (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Focusing on the Mental Health and Emotional Well-Being of Librarians 5

We continue the series of publications “The reader nurturing the library”. It is devoted to the initiative by the Association of Lithuanian County Public Libraries “Library for All” having the purpose to make all Lithuania’s libraries accessible to all visitors regardless of their demands. In this publication, the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library brings to notice that the furthering of this objective must not lead to neglecting the staff themselves, i.e., their emotional and mental state. (Prepared by Aušra Marija Narbutė)

Simona Juzėnienė. Libraries Facing the Quarantine: Virtual Events and Communication on Facebook 8

The COVID-19 pandemic and circumstances brought about by the declared quarantine have restricted the operation of libraries, but the restraints stimulated to try new forms of services and events: online events of reading aloud, video presentations of books, and virtual exhibitions. In the spring of 2021, the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library conducted a comprehensive study with the purpose to analyse the content published by the region’s municipal public libraries in the social network Facebook (during the period from November 2020 to March 2021). In this publication, Dr. Simona Juzėnienė introduces the study’s results and trends related to the publication of the content that became apparent. One of the main conclusions is that the strategy for communicating on Facebook is oriented towards the content being published and not towards relating the library and the user, i.e., interactive activity.

Aušra Marčiulaitytė. Armorial Emblems and the Expression of Civil Resistance: About National Library’s Collections of Ex libris 12

The publication’s author introduces several collections of creators of ex libris preserved at the Music and Visual Arts Unit of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. As these creators lived during Soviet times, in the second half of the 20th century, (e.g., Vincas Kisarauskas and Saulė Kisarauskienė), she also surveys the contemporary ideological background, the relation between art and official propaganda, and restrictions of artists’ freedom. According to Aušra Marčiulaitytė, in Lithuania under Soviet regime, the genre of ex libris was one of the least politicised fields of art; these graphic artworks displayed tendencies of modern art: a less constrained line and elements of cubism or expressionism. Regina Vaišvilienė. Visual Narrative About the Famous Wisewoman 15

The publication introduces the catalogue Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei (“Ex libris for Eugenija Šimkūnaitė”) edited and published by the Lithuanian Library of Medicine. Doctor Habilitatus Eugenija Šimkūnaitė was a pharmacist and herbalist; 2020 Lithuania commemorated her centenary. Because of the coronavirus pandemic, some undertakings devoted to paying tribute to this personality (including the publication of the catalogue) had to be postponed until 2021. When listing this book containing ex libris devoted to Eugenija Šimkūnaitė, one can not only get to know about this charismatic personality but also learn more about the Utena Region, where she was born, and other famous people of Lithuania who originally hail from there.

Edita Korzonaitė. The Starting-Up of the University of Lithuania 18

This publication is for lovers of history. The Head of the Rare Publications Group at the Kaunas Technological University Dr. Edita Korzonaitė writes about circumstances that surrounded the establishment of the University of Lithuania in 1922 and activities of the academic community during the first decades of the University’s existence. As a starting point, she takes numerous photographs preserved at the Library and documents related to the founding of a higher education establishment in Kaunas, which was Lithuania’s de facto capital at that time: the statute, plans, rules, and activity reports.

Rasa Jonė Ruibienė. A Teacher by Vocation 21

2021 has been announced the Year of Juozas Zikaras in order to commemorate a sculptor born 100 years ago, whose works depict numerous people who were significant for Lithuania, who devoted themselves to it, and who altered the history of this country in some way or another. The executive of the House Museum of Juozas Zikaras Rasa Jonė Riaubienė presents reminiscences by Zikaras’s students who studied with him when he worked at schools in Panevėžys and Kaunas. This material was presented to the Museum by Zikaras’s daughter Alytė Zikaraitė.

Diana Ciparienė. Jonas Lankutis’s Spirit is Live in Gargždai 26

The guest of this issue’s heading “Library and Its Name” is the Klaipėda District Municipality Jonas Lankutis Public Library. Its staff members tell us about how the Library cherishes the memory of the literary critic Jonas Lankutis, after whom the Library was named more than twenty years ago. The Library, which is situated in Gargždai, Klaipėda District, not only preserves numerous manuscripts of articles by Lankutis, and his correspondence and organises commemorative events but also fosters links with his family and relatives.

Loreta Aleknienė, Vida Sekonienė. We Will Use Turin’s Experience in Ignalina 36

On 7–10 September, representatives of the Ignalina District Municipality Public Library together with partners participated at classes financed from the funds of the EU programme Erasmus+ in Turin, Italy. The classes had the purpose to introduce the cooperation of municipalities, libraries, and universities of the third age in Italy. The authors share their impressions about how the experience of Turin could help reduce social and cultural exclusion of elder people in the Ignalina District.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 10 (753) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-10-21 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 10 (753) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Svajonė“ (1926). Matmenys: aukštis –58 cm; plotis – 33 cm; gylis – 28 cm. Fotografas Arūnas Baltėnas. Eksponatas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje