Edita Korzonaitė. Lietuvos universiteto veiklos pradžia

LIETUVOS UNIVERSITETO VEIKLOS PRADŽIA

Dr. Edita Korzonaitė

Kauno technologijos universiteto bibliotekos Retų spaudinių grupės vadovė

Ateinančių metų vasario 16 d. sukanka šimtas metų, kai Kaune buvo atidarytas Lietuvos universitetas. Kauno technologijos universiteto biblioteka kviečia prisiminti šiandienos Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų pirmtako, iš Aukštųjų kursų kilusio Lietuvos universiteto įkūrimo aplinkybes ir pažvelgti į akademinės bendruomenės veiklą pirmaisiais jos gyvavimo dešimtmečiais.

Vienas iš nepriklausomybę 1918-ųjų vasario 16 d. paskelbusios Lietuvos valstybės tikslų buvo kuo greičiau atkurti Vilniaus universitetą. Tų pačių metų gruodžio 5 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė Vilniaus universiteto statutą ir 1919 m. sausio 1 d. planavo atidaryti universitetą, tačiau vyriausybė buvo priversta palikti sostinę, o sumanymas pasmerktas žlugti.

Kaunui de facto tapus Lietuvos sostine, inteligentija nusprendė aukštąją mokyklą įsteigti Kaune. 1920 m. sausio 27 d. Aukštųjų mokslų draugija atidarė privačią mokyklą – Aukštuosius kursus, veikusius iki 1922 m. vasario 16 d., kai šių kursų pagrindu buvo įkurtas Lietuvos universitetas.

Lietuvos Respublikos švietimo ministerijai parengus universiteto Kaune statuto projektą, Ministrų Kabinetas perdavė jį Lietuvos Steigiamajam Seimui. Dėl užsitęsusių ginčų nesulaukęs statuto priėmimo, 1922 m. vasario 13 d. Ministrų Kabinetas nutarė, atidarant universitetą Kaune, vadovautis Lietuvos Valstybės Tarybos priimtu Vilniaus universiteto statutu. Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininkas, einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis Lietuvos universiteto rektoriumi patvirtino prof. Joną Šimkų.

VEIKLOJE DALYVAVO IR TO METO ĮŽYMYBĖS

Iškilmingas Lietuvos universiteto atidarymas įvyko 1922 m. vasario 16 d. Aukštųjų kursų rūmų salėje (dabar – Kauno technologijos universiteto (KTU) Pirmieji rūmai, kuriuose įsikūręs Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas), dalyvaujant A. Stulginskiui, ministrui pirmininkui Ernestui Galvanauskui, švietimo ministrui prof. Petrui Juodakiui, kitiems valdžios atstovams, akademinės bendruomenės nariams ir svečiams.

Lietuvos universiteto statutą Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė 1922 m. kovo 24 d., o paskelbtas jis tų pačių metų balandžio 22 d.1 Remiantis šiuo dokumentu, buvo pakeista universiteto struktūra. Teologijos fakultetas reorganizuotas į Teologijos-filosofijos fakultetą (atsistatydinus anksčiau dekanu paskirtam prof. Jonui Mačiuliui (Maironiui), vadovavimą perėmė prof. Pranciškus Būčys), Socialinių mokslų fakultetas išskaidytas į du naujus fakultetus: Humanitarinių mokslų (dekanas prof. Mykolas Biržiška) ir Teisių (dekanas prof. Petras Leonas) fakultetus2. Kiti nuo įsteigimo veikę fakultetai nebuvo reorganizuoti: Medicinos fakultetui vadovavo prof. Petras Avižonis, Gamtos ir matematikos fakultetui – prof. Zigmas Žemaitis, Technikos fakulteto dekanui – prof. Pranas Jodelė3. 1925 m. Lietuvos universitete dar buvo įsteigtas Evangelikų teologijos fakultetas, kuriam vadovavo prof. Povilas Jakubėnas4 .

Lietuvos universiteto vyriausiąjį organą – Tarybą – sudarė garbės profesoriai, profesoriai ir docentai, patariamuoju balsu posėdžiuose galėjo dalyvauti privatdocentai ir jaunesniojo mokomojo personalo atstovai. 1927 m. universiteto Tarybą sudarė 145 akademinės bendruomenės nariai. Tarybos posėdžiai būdavo šaukiami svarbiems klausimams spręsti ir universiteto prezidiumui (rektoriui, prorektoriui bei sekretoriui) rinkti. Universiteto įkūrimui paminėti, naujų klausytojų imatrikuliacijos bei rektorių pareigų perdavimo dieną taip pat šaukti iškilmingi vieši posėdžiai5. KTU bibliotekos Retų spaudinių fonde išsaugota fotografija liudija 1925 m. rugsėjo 15 d. Tarybos posėdyje dalyvavus žymius to laiko mokslo, kultūros ir valstybės veikėjus: prof. Joną Jablonskį, prof. Joną Mačiulį (Maironį), prof. Petrą Avižonį, prof. Vincą Čepinskį, prof. Stasį Šalkauskį, doc. Vincą Mykolaitį-Putiną, doc. Juozą Tumą-Vaižgantą, doc. Antaną Smetoną ir kt.

1 Universiteto statutas. Vyriausybės žinios. 1922, Nr. 86, p. 1–4. 2 Lietuvos universitetas = The University of Lithuania: [statutas, mokslų planai, taisyklės]. Kaunas: [leidėjas nenustatytas], 1923, p. 10–11. 3 Ibid, p. 9. 4 Lietuvos universitetas, 1922.II.16-1927.II.16 = The University of Lithuania, Feb. 16, 1922-Feb. 16, 1927: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. Medžiagą surinko K. Pakštys [ir 6 kiti]; redagavo

S. Kolupaila; anglišką tekstą vertė K. Šliūpas. Kaunas: [leidėjas nenustatytas], 1927, p. 44. 5 Ibid, p. 107.

Lietuvos universiteto pirmasis Senatas, 1923 m. Iš kairės: prof. Z. Žemaitis, prof. M. Biržiška, prof. P. Jodelė, prof. V. Čepinskis, prof. J. Šimkus, prof. B. Čėsnys, prof. P. Avižonis, prof. P. Būčys, prof. P. Leonas. Bibliotekos dešimtmečio minėjimas, 1933 m. Pirmoje eilėje: prorektorius prof. B. Čėsnys (septintas iš dešinės), rektorius prof. V. Čepinskis (šeštas iš dešinės), bibliotekos vedėjas prof. V. Biržiška (ketvirtas iš dešinės).

Lietuvos universiteto Taryba, susirinkusi į imatrikuliacijos iškilmes, 1925 m. Pirmoje eilėje: prof. P. Avižonis (penktas iš kairės), prof. J. Mačiulis (šeštas iš kairės), prof. V. Krėvė-Mickevičius (septintas iš kairės); antroje eilėje: prof. V. Čepinskis (trečias iš kairės), doc. J. Tumas (penktas iš kairės), prof. J. Jablonskis (šeštas iš kairės), doc. A. Smetona (septintas iš kairės); paskutinėje eilėje: prof. S. Šalkauskis (trečias iš kairės), prof. V. Mykolaitis-Putinas (šeštas iš kairės) ir kt.

Doc. J. Tumas-Vaižgantas (ketvirtoje eilėje pirmas iš kairės) su Humanitarinių mokslų fakulteto klausytojais, 1928 m. Nuotraukos iš KTU bibliotekos Retų spaudinių fondo

Lietuvos universiteto vykdomąjį organą – Senatą – sudarė universiteto prezidiumas ir visų fakultetų dekanai, kurie paprastai posėdžiaudavo kartą per savaitę. Senatas svarstė ir sprendė klausimus, kurie nebuvo universiteto Tarybos ir fakultetų tarybų kompetencija6 .

STOJIMO IR STUDIJŲ TVARKA

1922 m. kovo 1 d. į Lietuvos universitetą priimti pirmieji klausytojai (studentai ir laisvieji klausytojai), 481 klausytojas perėjo mokytis iš Aukštųjų kursų7. Studentais buvo priimami asmenys, baigę gimnaziją, dvasinę katalikų akademiją ar kitą to paties lygmens mokyklą, laisvaisiais klausytojais – neturintys baigimo pažymėjimo asmenys, tačiau fakultetų tarybų pripažinti tinkamais mokytis universitete8. Priėmimas į Lietuvos universitetą vykdavo du kartus per metus: nuo rugsėjo 1 d. iki 15 d. ir nuo sausio 1 d. iki 10 d. Praėjus šiems terminams, buvo leidžiama stoti tik išimtiniais atvejais, nurodžius svarbią priežastį9 . Universiteto fakultetų tarybos nustatydavo fakulteto skyrius, jų studijų planus ir tvarką10 .

Kiekvienas į universitetą įstojęs asmuo į valstybės iždą turėdavo sumokėti Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos nustatytą 5 litų įrašų (imatrikuliacijos) mokestį. Taip pat buvo mokamas Švietimo ministerijos nustatytas 75 litų semestrinis mokestis (už teisę lankyti kursus ir naudotis mokslo priemonėmis)11. Remiantis universiteto Tarybos patvirtintomis taisyklėmis, ne daugiau kaip dvidešimt proc.ntų klausytojų nuo šio mokesčio buvo atleidžiami. Tuo tikslu klausytojas turėjo įteikti universiteto rektoriui prašymą ir „savo neturto išrodymus“12 .

KTU bibliotekos Retų spaudinių fondo išsaugotose fotografijose įamžinti ne tik Lietuvos universiteto klausytojai ar dėstytojai per paskaitas, bet ir įvairių draugijų, korporacijų veikla ar išvykos. Pavyzdžiui, prof. Eduardas Volteris su Humanitarinių mokslų fakulteto klausytojais ekskursijoje Karaliaučiuje 1927 m. arba iš 1930 m. darytos fotografijos žvelgiantys universiteto rektorius prof. V. Čepinskis, prorektorius prof. Blažiejus Čėsnys ir Akademinio sporto klubo nariai prie įėjimo į universiteto Didžiuosius rūmus (dabar – Kauno technologijos universiteto Antrieji rūmai).

7 Lietuvos universitetas, 1922.II.16-1927.II.16 = The University of Lithuania, Feb. 16, 1922-Feb. 16, 1927: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. Medžiagą surinko K. Pakštys [ir 6 kiti]; redagavo S. Kolupaila; anglišką tekstą vertė

K. Šliūpas. Kaunas: [leidėjas nenustatytas], 1927, p. 50. 8 Lietuvos universitetas = The University of Lithuania: [statutas, mokslų planai, taisyklės]. Kaunas: [leidėjas nenustatytas], 1923, p. 20–21. 9 Lietuvos universiteto studentų ir laisvųjų klausytojų taisyklės. [Kaunas]: Lietuvos universitetas, 1925, p, 1. 10 Laikinasis Lietuvos universiteto regulaminas: [rankraštis]. Kaunas, 1925, p. 17. 11 Lietuvos universiteto studentų ir laisvųjų klausytojų taisyklės. [Kaunas]: Lietuvos universitetas, 1925, p, 3. 12 Ibid, p. 3.

„Lietuviškosios enciklopedijos“ 9-ojo tomo (1941) lapai ir puslapis su spaudos klaidų taisymu.

PRADŽIA – DVI SPINTOS IR 40 KNYGŲ

Pradėjus veikti Lietuvos universitetui, iškilo bibliotekos steigimo klausimas. Laikinoji komisija, kurią sudarė prof. E. Volteris, prof. S. Šalkauskis, prof. Augustinas Voldemaras, prof. Konstantinas Regelis ir prof. Kazimieras Vasiliauskas, kreipėsi į švietimo ministrą su prašymu Valstybės centrinį knygyną perduoti Lietuvos universitetui ir pavadinti jį Universiteto biblioteka. Tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas į prašymą. Tuomet universiteto komisija, vadovaujama tuomečio prorektoriaus prof. V. Čepinskio, nusprendė kurti naują biblioteką ir pradėjo bibliotekos vedėjo paieškas. 1922 m. gruodį universiteto Senatas bibliotekos vedėju patvirtino Teisių fakulteto lektorių prof. Vaclovą Biržišką, kuris pareigas pradėjo eiti 1923 m. sausio 1 d. Ši data ir laikoma universiteto bibliotekos įkūrimu13 .

Veiklos pradžiai biblioteka gavo profesoriumo dalį universiteto Pirmuosiuose rūmuose. Čia įsikūrė, turėdama dvi spintas ir keturiasdešimt knygų14. Bibliotekos fondas greitai augo: spaudiniai buvo perkami ir priimami kaip aukos. Vien pirmaisiais bibliotekos veiklos metais fondas pasipildė 24 tūkstančiais spaudinių15. Susirūpinta papildomų patalpų paieška. 1924 m. birželio 1 d. posėdyje universiteto Taryba pavedė Senatui rūpintis, kad universiteto statybos plane būtų numatyti Bibliotekos rūmai16. Tačiau planas nebuvo įgyvendintas: 1926–1929 m. biblioteka veikė universiteto Trečiuosiuose rūmuose (Kalnų g., dabar – V. Putvinskio g.), o 1929 m. buvo perkelta į Didžiuosius rūmus, kuriuose Centrinė biblioteka veikia ir šiomis dienomis.

13 Lietuvos universiteto veikimo apyskaita, 1922.II.16-1924.VI.15 = Report of the University of Lithuania, February, 1922-June, 1924. Kaunas: [Lietuvos universitetas], 1924, p. 18. 14 Ibid, p. 19. 15 Lietuvos universitetas, 1922.II.16-1927.II.16 = The University of Lithuania, Feb. 16, 1922-

Feb. 16, 1927: pirmųjų penkerių veikimo metų apyskaita. Medžiagą surinko K. Pakštys [ir 6 kiti]; redagavo S. Kolupaila; anglišką tekstą vertė K. Šliūpas. Kaunas: [leidėjas nenustatytas], 1927, p. 127. 16 Lietuvos universiteto veikimo apyskaita, 1922.II.16-1924.VI.15 = Report of the University of

Lithuania, February, 1922-June, 1924. Kaunas: [Lietuvos universitetas], 1924, p. 19–20.

Biblioteka neapsiribojo vien tradicinėmis veiklomis. Vedėjo prof. V. Biržiškos, „Lietuviškosios enciklopedijos“ vyriausiojo redaktorius, iniciatyva biblioteka suteikė sąlygas čia darbuotis enciklopedijos rengėjams. Renkant leidiniui medžiagą, naudotasi bibliotekos fondais. (KTU Retų spaudinių fonde išsaugotas „Lietuviškosios enciklopedijos“ 9-ojo tomo fragmentas su spaudos klaidų taisymu.) Universiteto Senatui patvirtinus, 1924–1944 m. prie bibliotekos veikė Lietuvos bibliografijos institutas17, kuris kaupė Lietuvoje išleistų spaudinių privalomuosius egzempliorius, susirašinėjo su užsienio bibliotekomis ir kt. Bibliotekos bibliografai rengė, o vėliau ir leido valstybinę bibliografijos rodyklę „Bibliografijos žinios“ (1928–1943).

KTU bibliotekos Retų spaudinių fonde iki šių dienų išsaugoti Lietuvos universiteto pirmuosius veiklos dešimtmečius pristatantys leidiniai, rankraštinė lektorių (prof. Vlado Dubo, prof. Vosyliaus Sezemano, prof. Vlado Jurgučio, prof. Mykolo Römerio, doc. Igno Končiaus ir kt.) paskaitų medžiaga, akademinės bendruomenės narių portretinės bei veiklą atspindinčios fotografijos. Daugiausia turima fotografijų, atspindinčių Lietuvos universiteto lektoriaus doc. Juozo Tumo-Vaižganto veiklą. Remiantis bibliotekos inventoriaus knygų įrašais, šios fotografijos 1936 m. gautos „iš Vaižganto muziejaus“ – 1934–1941 m. Didžiuosiuose rūmuose veikusio Vaižganto memorialinio muziejaus, eksponavusio testamentu atitekusį rašytojo palikimą.

* * *

Artėjančiam Lietuvos universiteto šimtmečiui paminėti, KTU biblioteka parengė fotografijų parodą „100 Nepriklausomos Lietuvos universitetui Kaune: įkūrimas ir veiklos pradžia“, kuri eksponuojama Centrinėje bibliotekoje.