Regina Vaišvilienė. Vaizdų pasakojimas apie garsiąją žiniuonę

VAIZDŲ PASAKOJIMAS APIE GARSIĄJĄ ŽINIUONĘ

Regina Vaišvilienė

Lietuvos Respublikos Seimui 2020-uosius paskelbus habilituotos biologijos mokslų daktarės, farmacininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės (1920–1996) atminimo metais, per Lietuvą nuvilnijo įvairių renginių, parodų, knygų pristatymų apie šią žiniuonę banga. Lietuvos medicinos biblioteka taip pat pristatė leidinį, atspindintį, kokia populiari ir mylima šalyje buvo ši mokslininkė. Į katalogą „Ekslibrisai Eugenijai Šimkūnaitei“1 sudėti knygos nuosavybės ženklai grafine kalba atskleidžia šią spalvingą asmenybę. Spausdintine ir elektronine formomis prieinamame leidinyje – 58 ekslibrisai, kuriuos garsiajai farmacininkei skyrė 16 Lietuvos dailininkų.

Iki šiol niekur neskelbtas 2021 m. vasarą atrastas ekslibrisas E. Šimkūnaitei. Kol kas jo autorystės nepavyko nustatyti. Irena Trečiokaitė-Žebenkienė. Ekslibrisas E. Šimkūnaitei. 1968 m.

Pastaruoju metu tapo įprasta, kad daugelį planų jaukia koronaviruso pandemija. Taigi ir kai kurie E. Šimkūnaitės atminimui skirti renginiai iš jubiliejinių jos 100-mečio metų buvo perkelti į šiuos metus. Lietuvos medicinos biblioteka parengė žymiajai žolininkei skirtų ekslibrisų parodą, o jos katalogas buvo pristatytas E. Šimkūnaitės gimimo dieną – kovo 11-ąją, nusprendus taip simboliškai užbaigti mokslininkės jubiliejaus metus. Atrodytų, tuo būtų galima ir stabtelėti, tačiau... Šią vasarą Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo, kuris perėmė didžiąją dalį mokslininkės archyvo, pirmininkė Birutė Karnickienė vienoje dokumentų dėžių aptiko niekur neskelbtą E. Šimkūnaitei skirtą ekslibrisą. Fondo ir bibliotekos darbuotojai ėmė aiškintis šio, tikėtina, pačios mokslininkės saugiai tarp kitų dokumentų padėto grafikos kūrinio autorystę. Kas ekslibriso autorius, bandėme išsiaiškinti pasitelkę vyresniosios kartos ekslibriso kūrėjus, kolekcininkus, menotyrininkus. Deja, tikslios autorystės nepavyko išsiaiškinti... Kadangi šiek tiek pažinojau dailininkės Irenos Trečiokaitės-Žebenkienės ekslibrisų braižą,

A. Čapskytė-Šarauskienė. 2021 m. L. Braza. 2020 m. Visi straipsnyje publikuojami ekslibrisai iš Lietuvos medicinos bibliotekos fondų K. Šiaulytis. 2020 m.

nusprendžiau jos dukteriai Danguolei Daugirdienei parodyti rastą darbelį. Nors autorystės taip ir nenustatėme, tarp dailininkės darbų atradome dar vieną E. Šimkūnaitei skirtą ekslibrisą, kuris iki šiol nebuvo žinomas. Tai 1968 m. I. Trečiokaitės-Žebenkienės sukurtas ekslibrisas. D. Daugirdienė prisiminė, kad šis kūrinys yra sukurtas pagal kažkokią E. Šimkūnaitės papasakotą legendą. Įdomu, kad I. Trečiokaitė-Žebenkienė taip pat yra nutapiusi keletą farmacininkės portreto, kurių vienas yra jos memorialiniame bute sostinės Lazdynų rajone, variantų.

Surengti E. Šimkūnaitei skirtų ekslibrisų parodą Lietuvos medicinos bibliotekai pasiūlė dailininkas Klemensas Kupriūnas, mokslininkės kraštietis, gerai pažinojęs Tauragnų Gesę (taip nuo mažumės Eugenija buvo šaukiama savo tėvų, taip ją vadino ne vienas uteniškis). Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijoje jau buvo keleto dailininkų kūrinių su habil. dr. E. Šimkūnaitės vardu, kai 2020 m. vasarą K. upriūnas padovanojo dar 38 savo sukurtus ekslibrisus, skirtus žymiajai kraštietei. Autorius užsiminė, jog tai – lyg atgaila, kad jo iniciatyva 1996 m. organizuotai tarptautinei ekslibrisų parodai-konkursui „Utenai 735“ pats nesukūrė nė vieno darbo E. Šimkūnaitės, mirusios tų pačių metų sausio 27 d., atminimui pagerbti.

E. Šimkūnaitės 100-mečio parodai stengtasi surinkti kuo daugiau autorių, skyrusių jai ekslibrisų, darbų. Susisiekta su jų autoriais, muziejais. Utenos kraštotyros muziejus geranoriškai sutiko pasidalyti Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Geručio Kalpoko, Kęstučio Mikulėno ir Povilo Šiaučiūno darbų kopijomis. Prie savo fonduose turėtų Kęstučio Gvaldos, Valerijono Vytauto Jucio, Vlado Kudabos, Klemenso Kupriūno (kūrybinis pseudonimas K. Klemas), Dalios Lagauskaitės, Jūratės Ridikienės, Povilo Šiaučiūno darbų Lietuvos medicinos biblioteka pernai galėjo pridėti Lolitos Brazos, Aušros Čapskytės-Šarauskienės, Kęstučio Šiaulyčio, Vaivos Simanavičienės, Elžbietos Zalogaitės, Virginijos Makuškienės E. Šimkūnaitės jubiliejiniams metams atminti skirtus kūrinius.

Kiekvienas ekslibrisas – tai vaizdinė ir žodinė nuoroda į įvairias populiariosios žolininkės asmenybės savybes, jos gyvenimo įdomybes. Pirmieji mums žinomi E. Šimkūnaitei sukurti ekslibrisai – K. Gvaldos (1970 m.), V. V. Jucio (1980 m.) ir D. Lagauskaitės (1981 m.). Dailininkas V. V. Jucys (1930–2016) ne viename susitikime yra šmaikščiai pasakojęs, kaip jis kūrė ekslibrisą E. Šimkūnaitei. Pasak grafiko, norint sukurti gerą darbą, reikia pažinti žmogų, jo įpročius, pomėgius, perprasti charakterį, o svarbiausia ekslibriso žanre – pastebėti esminius asmenybės bruožus, bet neįžeisti jo jausmų. Paprašytas sukurti ekslibrisą E. Šimkūnaitei, dailininkas teigė net dvi savaites ją sekiojęs: ji į troleibusą įlipa – ir jis iš paskos, ji į operą susiruošia – ir jis ten. Taip gimė ekslibrisas „Ragana“, vaizduojantis daktarę Eugeniją kaip Žiniuonę, verdančią gyvybės eliksyrą. E. Šimkūnaitė nebuvo iš tų, kurie švaistytųsi pagyromis, tačiau, gavusi tokį ekslibrisą, liko patenkinta ir pasakiusi: „Tu, žemaiti, taikliai pagavai mano gyvenimo esmę...“

Konkrečiam asmeniui skirtame ekslibrise subtiliai atsiskleidžia menininko ir knygos savininko ryšys. Štai E. Šimkūnaitės kraštiečio dailininko K. Kupriūno ekslibrisuose – ne tik vaizdas, bet ir tekstas turi gilią prasmę. „Ta maža mergaitė išgarsino mamą, tėtį, save, Tauragnus, Lietuvą. Sėlių krašto genijus, užaugęs ant Tauragno piliakalnio...“ – sako K. Kupriūnas. Uteniškio dailininko kūriniuose – autentiškos sąsajos su Utenos krašto bei kitais žymiais žmonėmis, kuriuos pažinojo Gesė. Atidžiai apžiūrint šio dailininko kurtus ekslibrisus, skaitant jų įrašus, atsiskleidžia vis naujų žinių apie Utenos krašto gamtą, jo šviesuolių veiklą, tarpusavio bendravimą. Nedideliuose meno kūriniuose susitinka ir savitas istorijas pasakoja dailininkai Arvydas Šaltenis, Gražina Didelytė, Vytautas Petronis, poetai Antanas Miškinis, Paulius Širvys, Alfonsas Nyka-Niliūnas, kunigas, poetas, dailininkas Petras Markevičius, fotografas Jonas Danauskas ir vargonininkas Paukštė, gydytojai Vytautas Sirvydis ir litvakas, Nobelio

V. V. Jucys. 1980 m. D. Lagauskaitė. 1981 m. J. Ridikienė. 1986 m.

taikos premijos laureatas kardiologas Bernardas Lownas, daugelis kitų šio krašto šviesuolių.

Be profesionalių menininkų darbų, kataloge pateikiami du Virginijos Makuškienės ekslibrisai-karpiniai. Vaikų darželyje auklėtoja-metodininke dirbanti V. Makuškienė tokius darbus naudoja bendraudama su vaikais, pasakodama jiems apie gamtą, jos svarbą žmonėms. E. Šimkūnaitė taip pat mėgo bendrauti su vaikais, jaunimu.

Daugelis katalogo ekslibrisų pažymėti įrašu In memoriam. Tebūnie šis ekslibrisų parodos katalogas dar vienu atminimo ženklu, įprasminančiu farmacininkės ir žolininkės E. Šimkūnaitės veiklas, suburtus žmones, jos sukauptas bei dosniai dalytas žinias. O skaitytojams linkime gražių akimirkų vartant ekslibrisų katalogo puslapius, netikėtų Utenos krašto atradimų.

KELETAS BIOGRAFIJOS FAKTŲ

Vaistininkė, habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijske, kur jos tėvas Pranas Šimkūnas dirbo karo ligoninės vaistinės vedėju. Motina Olga Lebedeva-Šimkūnienė, išsilavinusi šventiko duktė, baigusi mediciE. Šimkūnaitė mėgo bendrauti su jaunimu. Nuotr. iš L. Korkutienės nos seserų kursus, talki- albumo Žvilgsnis“ (2000) no vyrui vaistinėje, prižiūrėjo namus. Tuo metu Rusija skendėjo pilietinio karo kovose. 1921 m. viduryje kartu su kitais karo pabėgėliais P. Šimkūno šeima grįžo į Lietuvą. Iš pradžių apsistojo Rozalime (Pakruojo r.), vėliau – Utenoje, kur provizorius P. Šimkūnas dirbo apskrities vaistinės vedėju, o 1922 m. įsteigė savo vaistinę Tauragnuose. Graži gamta, Tauragno ežeras, įdomūs karšto žmonės, liaudies medicinos žinovai darė didelę įtaką smalsiai, pastabiai, viskuo besidominčiai mergaitei – formavo jos būdą ir pasaulėjautą. 1941 m. E. Šimkūnaitė Vytauto Didžiojo universitete baigė farmacijos studijas. Mokslų akademijos Biologijos institute dirbo mokslinį darbą. Ne vieną dešimtmetį dirbo Farmacijos valdyboje. Jos iniciatyva 1966 m. Lazdijų rajone įsteigtas Gerdašių eksperimentinis vaistinių augalų ūkis.

Svarbiausios E. Šimkūnaitės mokslinio darbo sritys: vaistingieji augalai, jų išteklių racionalus naudojimas, sveikas gyvenimo būdas, liaudies medicina. Knygų apie sveiką gyvenseną, vaistažoles autorė.

Dėkojame UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ generaliniam direktoriui Algimantui Blažiui, skyrusiam lėšų šio katalogo leidybai.