ŠIANDIEN AKTUALU
IŠŠŪKIŲ IR GALIMYBIŲ METAS:
RENGINIAI PANDEMIJOS SĄLYGOMIS Prieš metus išgirdome apie pirmuosius užsikrėtimus koronavirusu tolimojoje Kinijoje ir tuomet būtume sunkiai patikėję, kad šis virusas ir gyvenimas COVID-19 pandemijos sąlygomis taps mūsų kasdienybe. Bet tapo. Šių metų kovo 16 d. Lietuvoje įvestas karantinas dviem mėnesiams sustabdė įprastą gyvenimą ir veiklą. Bibliotekos fiziškai užvėrė duris, persikėlė į virtualiąją erdvę, ieškodamos kūrybiškų sprendimų, kaip palaikyti ryšį su vartotojais ir praskaidrinti jų karantinines dienas. Apie tai rašėme žurnalo „Tarp knygų“ balandžio numeryje (2020 m., Nr. 4). Vasarą bibliotekos bandė grįžti į senąsias vėžes, žinoma, atsižvelgdamos į saugumo ribojimus. Kai lapkričio 7 d. buvo įvestas antrasis, tiesa, kiek švelnesnis karantinas, jau žinojome, ko laukti ir tikėtis, kaip prisitaikyti. Nors daugelis planų, ypač susijusių su renginiais, ir susijaukė. Organizuoti renginius pandemijos sąlygomis sudėtinga, bet įmanoma. Bibliotekininkai dar kartą įrodo, jog yra ne tik profesionalūs, bet ir kūrybingi.
Didžiausia Lietuvos knygų šventė – Tarptautinė Vilniaus knygų mugė – 2021 m. iš vasario nukelta į gegužės mėnesį, kai, tikimasi, koronaviruso banga bus nuslūgusi ir galėsime tiesiogiai susitikti su mylimais autoriais. Lietuvoje kasmet vyksta ir mažesnės knygų mugės – regioninės ar rengiamos bibliotekų. Šį rudenį turėjusi vykti 5-oji Šiaulių knygų mugė vyko nuotoliniu būdu – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka įrašė pokalbius su rašytojais ir kultūros veikėjais. Mugę net pavadino „Šiaulių knygų mugė – kitaip“. Įkėlus šiuos įrašus į bibliotekos „Youtube“ paskyrą, tokia muge internete tapo įmanoma mėgautis visus metus. O Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka nusprendė, kad jos kasmetė knygų mugė – jau 8-oji – vyks gyvai. Spalio 1–3 dienomis literatūrai, menui ir žmogui skirtas tarptautinis kultūros festivalis bibliotekininkams atnešė nemenkų iššūkių: nuo uždarytų oro uostų ir negalinčių atvykti svečių iki nežinomybės, ar mugė apskritai galės įvykti. Tačiau kūrybiškas požiūris, pasitikėjimas kolegomis, ilgametė patirtis ir palanki įvykių tėkmė lėmė, kad knygų mugė įvyko ir lankytojų bei dalyvių buvo puikiai įvertinta. 6
MOTYVACIJA – ĮVEIKTI SUNKUMAI IR PASIEKTI REZULTATAI Klaipėdos knygų mugė šiemet „išaugo“ visus įprastus standartus, o biblioteka sustiprino savo, kaip kultūros festivalių organizatoriaus, reputaciją. Nuolatiniams lankytojams, miestiečiams ir svečiams biblioteka dovanojo 90 renginių: knygų pristatymų, paskaitų, susitikimų, diskusijų, parodų atidarymų, poezijos ir meno performansų, koncertų. Visa tai – klaipėdiečių kūrėjų kartu su platesne kultūros bendruomene iš Lietuvos ir užsienio bei pačiais bibliotekininkais sukurtas „produktas“. Šiemet mugėje prie Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijos pirmą kartą prisijungė ir Lietuvos leidėjų asociacijai priklausančios leidyklos – po bibliotekos stogu tilpo iš viso 38 leidyklos. Traukos objektu tapo unikalūs literatūriniai-kultūriniai duetai, kuriuose susitiko iškilios literatūros ir kultūros asmenybės. Gintautas Mažeikis, Sergejus Kanovičius, Alvydas Nikžentaitis, Arūnas Gelūnas ir Rytis Zemkauskas pasidalino prisiminimais apie amžinąjį kovotoją su vėjo malūnais Leonidą Donskį. Darius Kuolys su rašytoju Valdu Papieviu šnekučiavosi apie jo romanuose rašomą „vis tą pačią istoriją, tik su naujomis patirtimis“. Apie vietinio konteksto „išvykimus ir atvykimus“ kalbėjo Darius Meškauskas su Giedriumi Savicku. Dar vienas duetų susitikimas – pokalbis per „Skype“ programą su JAV gyvenančiu rašytoju Sauliumi Tomu Kondrotu.
