Daiva Janavičienė. Penktasis biblioterapijos gerbėjų suėjimas

PENKTASIS BIBLIOTERAPIJOS GERBĖJŲ SUĖJIMAS

Konferencijai logotipą sukūrė Lina Savranskytė.

Biblioterapijos gerbėjų susitikimas įvyko, kaip ir buvo numatyta. Tradiciškai Birštono kurorte spalio 16 d. surengta konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, į kurią, pakviesti Birštono viešosios bibliotekos, susirinko biblioterapijos specialistai, Lietuvos biblioterapijos asociacijos nariai, šios terapijos galimybėmis besidomintys bibliotekininkai. Tiesa, organizatoriai sumažino kviečiamų klausytojų skaičių, dalyviams teko paisyti saugumą užtikrinančių atstumų, o pranešimui skirtas laikas buvo sutrumpintas iki 15 minučių. Negalėjusieji atvykti į konferenciją transliaciją stebėjo nuotoliniu būdu.

Prieš rytinę sesiją sveikinimo žodį tarė Birštono miesto merė Nijolė Dirginčienė ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Tiek organizatoriams, tiek dalyviams malonu justi vietos savivaldos paramą, šalies bibliotekininkams svarbu išgirsti Nacionalinės bibliotekos direktoriaus pritarimą skaitymo terapijos veikloms.

Tarp pirmųjų konferencijos pranešėjų buvo psichologas Timas Petraitis, įvaldęs unikalų kalbėjimo apie rimtus dalykus būdą, kai pats turinys sunkus, o žodžiai... juokina. Tiesa, šiemet juokėmės nedaug, nes Timas kalbėjo labai rimtai: apie naujai suvoktą therapiea + biblio (buvimas šalia skaitant) reikšmę, apie skaitymą kaip bausmę, apie biblioterapeutą, atliekantį pribuvėjos vaidmenį, dar daug kitų įdomių dalykų. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos renginių organizatorės Rūtos Skorupskaitės nuomone, labai svarbu išgirsti apie biblioterapiją kalbant psichoterapeutus. „Labiausiai sužavėjo netradiciškas, emocingas Timo Petraičio išaiškinimas, kaip biblioterapija veikia“, – apibendrino konferencijos dalyvė.

Psichoterapeutės Donatos Grakauskaitės-Šličienės pranešimas buvo skirtas vaikų psichologinių traumų gydymo, tam pasitelkiant biblioterapiją, temai. Donata vedė ir praktinį užsiėmimą, kuriame dalyvavusi Rasa Januševičienė prisipažino patyrusi akivaizdų poveikį: „Net truputį išgąsdino suvokimas, kad pagal gautą užduotį kurdamas esą smagią pasaką apie piktžolę, iš tiesų kiekvienas dalyvis aprašė savo gyvenimą, problemas ir sunkumus.“

Paskutiniam rytinės sesijos pranešėjui teko nelengva dalia sutelkti klausytojų dėmesį, tačiau filosofijos mokytojui Vidui Dusevičiui pavyko. Jis apmąstė visų neseniai išgyventą pirmojo karantino laikotarpį ir jo metu patirtas atskirties nuo pasaulio emocijas. Kai pasaulis tave apriboja, langui ir žvilgsniui pro jį suteikiame pasaulio atradimo ar atsiejimo nuo jo simbolius. Kartais tas žiūrėjimas pavirsta eilėraščiu, o kartais – egzistenciniais būties apmąstymais...

Popietinėje sesijoje konferencijos dalyviai išklausė tris pranešimus. Viena iš Nacionalinės bibliotekos

Darbas nedidelėmis grupėmis viename iš penkių praktinių biblioterapijos užsiėmimų. Birštono viešosios bibliotekos nuotraukos

Skaitytojų klubo vadovių Rasa Derenčienė pasidalino dvejų metų patirtimi organizuojant klubo veiklą ir įtraukiant į ją biblioterapijos elementų.

Jonavos rajono viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų organizatorė Kristina Jaskūnienė pristatė išskirtinį bibliotekoje 2020 m. vykdytą kūrybinio rašymo projektą. Projektas įgyvendintas karantino metu, virtualiojoje erdvėje. Susitikimai su psichologepsichoterapeute Inga Juodkūne, kurių metu buvo pateikiamos ir aptariamos kūrybinės užduotys, vyko nuotoliniu būdu, išlaikant asmenų anonimiškumą. Į projektą galėjo įsitraukti daug platesnė auditorija, nei tai būtų įmanoma, jei veikla būtų buvusi vykdoma pačioje bibliotekoje. Psichologė D. Grakauskaitė-Šličienė džiaugėsi: „Grįžtu su idėja, kurią tikrai įgyvendinsiu globos centre, tai – nuotolinio rašymo dirbtuvės. Genialiai paprasta idėja, praplečianti paslaugų prieinamumą.“

Pranešimą apie multisensorinės erdvės įkūrimą Šiaulių rajono viešosios bibliotekos Kužių padalinyje išklausėme virtualiai – pranešėjos iš anksto atsiuntė vaizdo filmuką apie šios bibliotekos veiklas.

Konferencijoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė dr. Daiva Janavičienė pristatė savo knygą „Biblioterapija: teorija ir praktika“, pagrindinį dėmesį skirdama šio metodo ištakoms ir įkvėpėjams.

Visi konferencijos dalyviai virtualiai galėjo užsiregistruoti į vieną iš penkių praktinių biblioterapijos užsiėmimų. Tai išskirstė srautus, sudarė sąlygas padirbėti nedidelėmis grupėmis (tai būdinga sąveikos biblioterapijai). „Į konferencijos programą įterpti grupiniai praktiniai užsiėmimai suteikė galimybę pabendrauti su psichologe Brigita Gelumbauskiene. Mūsų grupės tema buvo „Susitikimas su savimi ir kitu per biblioterapiją“. Nepajutome, kaip, aptarinėdami psichologės atsineštas knygas, išsipasakojome, ėmėme analizuoti savo ir kitų žmonių poelgius, jų priežastis. Laikas praėjo labai greitai, o norėjosi dar bendrauti“, – mintimis dalijosi Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė Laima Parnarauskienė.

Pasibaigus konferencijos programai, kai kurie dalyviai dar liko pasidžiaugti kurorto ramybe, kiti skubėjo, kol nesutemo, užlipti į Birštono apžvalgos bokštą. „Konferencija Birštone primena piligriminę kelionę. Kelionę, kuri vyksta kartą per porą metų. Kelionę, kurioje keliauji su bičiuliais ar susidraugauji su tais, su kuriais iki šiol nebuvai pažįstamas. Čia pažįstami žodžiai įgauna naujų reikšmių“, – apibendrino V. Dusevičius. Dr. Daiva Janavičienė

MOBILIOJI BIBLIOTERAPIJA

Konferencijos dalyvius sudomino Birštono bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės pristatyta bibliotekos kartu su partneriais sukurta biblioterapijos programėlė „Meditacinė biblioterapija“. Joje, pasitelkiant informacines technologijas, įveiklintas ne tik žodis, bet ir apmąstyti girdimus tekstus padedanti meditacinė muzika (aut. Aras Žvirblis). „Esminis įspūdis iš konferencijos yra Alinos Jaskūnienės energija, kantrus darbas, kad programėlė atsirastų“,– teigė Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė dr. Jūratė Sučylaitė. D. Grakauskaitę-Šličienę sužavėjo programėlės idėja: „Nekantrauju, kada galėsiu išmėginti pati. Žinau, kad ją tikrai rekomenduosiu savo klientams.“ 

Programėlė „Meditacinė biblioterapija“ skirta padėti jaučiantiems psichologinį diskomfortą, išgyvenantiems vidinį skausmą, nerimą, nusivylimą savimi, pritrūkus tvirtybės, gedint artimųjų ar kenčiant dėl negebėjimo atleisti.

Programėlėje įdiegtos 6 temos: kai nerimas ir baimė užtveria kelią; kai nusiviliu savimi; kai gedime artimųjų; kai jaučiame vidinį skausmą ir neviltį; kai reikia tvirtumo kasdienybėje; kai nesiseka atleisti.

Programėlėje – specialistų atrinkti, socialinių mokslų daktarių D. Janavičienės ir J. Sučylaitės pakomentuoti, aktorių Rimanto Bagdzevičiaus, Andriaus Bialobžeskio,

Jūratės Vilūnaitės, Justės Zinkevičiūtės įskaityti tekstai, kuriuos lydi ramios, specialiai kiekvienai temai kompozitoriaus A. Žvirblio sukurtos melodijos.

Programėlę, įgyvendindama projektą „Kūrybiška, išmani ir mobili biblioterapija“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos, Birštono savivaldybės, Birštono viešoji biblioteka sukūrė kartu su partneriais: Lietuvos bilioterapijos asociacija, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutu, leidyklomis „Katalikų pasaulio leidiniai“, „Tyto alba“ ir „Vaga“.

Mobiliąją programėlę „Meditacinė biblioterapija“ galima parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“ parduotuvių arba atsidaryti kompiuterio naršyklėje surinkus adresą app.birstonasvb.lt. Detalesnė informacija, kaip naudotis programėle, – Birštono bibliotekos interneto svetainėje (www.birstonasvb.lt).