KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

GARGŽDAI

Knygos sutiktuvės. Spalio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje pristatyta neseniai išleista Aldonos Martinkienės poezijos knyga „Truobalė ont laukū“, skirta Žemaitijos metams. Kiek anksčiau ji buvo pristatyta Klaipėdos knygų mugėje. Tai pirmoji A. Martinkienės knygelė, joje eilėraščiai parašyti ir žemaičių dūnininkų tarme, ir literatūrine kalba – gražiai sudėliotas gyvenimas, pilnas nuoširdumo ir paprastumo.

Aldona – buvusi bibliotekininkė, mokytoja, hidrogeologė iš Šiuraičių kaimo – kurti pradėjo dar mokykloje, vėliau įsitraukė į „Tarybinės Klaipėdos“ literatų būrelį, šiuo metu dalyvauja Klaipėdos rajono literatų klubo „Potekstė“ veikloje. Ji inicijavo skyrelį žemaičiams Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, o pirmas išspausdintas eilėraštis rubrikoje „Būkem žemaitēs“– tai jos pačios sukurtos eilės „Tieviškės paveikslā“. Poetė aktyviai dalyvauja žemaičių kūrėjų konkursuose Skuode, Plungėje, užima prizines vietas.

Knygos autorė A. Martinkienė. Viešosios bibliotekos nuotr.

Renginio vedėja, Klaipėdos rajono žemaičių draugijos pirmininkė Diana Ciparienė pristatė autorę, pasakojo, kaip sekėsi redaguoti knygą, kalbėjo apie žemaičių patarmes ir, žinoma, skaitė poeziją. Tautiniais drabužiais pasipuošusi A. Martinkienė taip pat skaitė savo tekstus, kuriuose daug gamtos, kaimo aplinkos, meilės Žemaitijai. Knygoje yra atskiras skyrelis, skirtas partizanams.

Poetė apgailestavo, kad jos kaime vaikai jau nebemoka žemaičių kalbos, ir visiems linkėjo: „Būkem turtingi – muokiekem žemaitiškā!“ Giedrė Ilginienė

JONIŠKIS

Restauruoti unikalūs leidiniai. Rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka parengė bibliotekoje saugomų unikalių leidinių restauravimo projektą, kurį pateikė Lietuvos kultūros tarybai, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamai programai „Atminties institucijos: kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai“. Biblioteka džiaugiasi, kad šis projektas sulaukė finansinės paramos – seniausiam bibliotekos leidiniui, kurį dovanojo rašytojas Jonas Avyžius, Adomo Mickevičiaus „Konradui Valenrodui“ (Adam Mickiewicz „Konrad Wallenrod“,1864) restauruoti buvo gautas 500 eurų finansavimas, o rašytojos Jolitos Skablauskaitės šeimos relikvijai, knygai „Ant amžinybės slenksčio: pagrindinės gyvenimo mintys ir dvasios pratimai už mirštančius“ (1934) restauruoti – 400 eurų. ir portale www.epaveldas.lt, o J. Skablauskaitės LR Seimo narė Raminta Popovienė, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Už ilgametį darbą ir svarų indėlį puoselėjant bibliotekų pažangą ir kultūrą meras įteikė plaketę viešosios bibliotekos direktorei Irenai Viktorijai Stančiauskienei, buvo apdovanota ir bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilgemina Puskunigienė, kiti skyrių ir padalinių darbuotojai, padėkota už tai, kad Garliava turi tokį traukos centrą, kur šilumos ir šviesos randa tiek jaunimas, tiek senjorai. 30 metų bibliotekai vadovaujanti direktorė I. V. Stančiauskienė pristatė šios priminė jai vadovavusius ir čia dirbusius žmones, 2017 m. pelnė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos įvertinimą „Biblioteka – vaikų ir jaunimo draugas“. Už aktyvų skaitmeninio raštingumo mokymų gyventojams organizavimą viešoji biblioteka paskelbta Skaitmeninio raštingumo 2019 m. lydere tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ geriausia skaitmeninio raštingumo lektore išrinkta Pagynės bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Restauruotas seniausias bibliotekos leidinys. yra projekto „Vasara su knyga“ skaitymų akcijos

Viešosios bibliotekos nuotr. lyderė Kauno apskrityje.

Profesionaliai Aldonos Nikienės restauruoti Šventinį renginį pratęsė muzikinė ir literatūleidiniai jau grįžo į Jono Avyžiaus viešosios bib- rinė programa „Reveransas Lietuvos Renesansui“, liotekos fondus ir yra prieinami visuomenei, kurią atliko solistai Raimundas Janutėnas ir bus naudojami edukacijoms. A. Mickevičiaus Nerijus Masevičius, aktorė Virginija Kochanskytė. istorinė poema „Konrad Wallenrod“ suskai- Šventę vedė aktorius Edvinas Vadoklis. tmeninta ir pasiekiama bibliotekos tinklapyje Regina Jasukaitienė giminės relikvinė knyga bus eksponuojama KUPIŠKIS nuolat veikiančioje vardinėje Jolitos Skablaus- Dar viena virtuali paslauga. Kaupti susiskaitės lentynoje-ekspozicijoje. Šis projektas temintą informaciją apie žymius Kupiškio krašto leido išsaugoti unikalius ir vertingus leidinius žmones yra svarbi viešosios bibliotekos darbo ateities kartoms. sritis. Trumpos kupiškėnų biografijos pateikiaEglė Šukienė mos bibliotekos interneto svetainėje, Kraštotyros KAUNAS ir veiklą atspindintys dokumentai. Bibliotekos

Šventėme 65-ąjį gimtadienį. Spalio pra- projektui „Smėlėtais ramybės takeliais: interaktyvi džioje rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje kelionė“ gavus dalinį Lietuvos kultūros tarybos surengta šventė, į kurią susirinko bibliotekos ir finansavimą ir parėmus Kupiškio rajono savivaljos padalinių darbuotojai, valdžios atstovai ir dybei, sukurta dar viena inovatyvi bibliotekos svečiai, – buvo paminėtas knygos namų 65-me- paslauga – suregistruotos žymių krašto žmonių tis. Dalyvavo rajono meras Valerijus Makūnas, palaidojimo vietos, sukurtas virtualus žemėlapis. institucijos, kurios ištakos siekia 1951 m., istoriją, Seminaro dalyviai su etnologe G. Kadžyte. Reginos Vilčinskienės nuotr. Gabija Ščiukauskaitė. Antrus metus biblioteka ir edukacijos skyriuje kaupiami jų gyvenimą pristatė pagrindinius faktus, lėmusius bibliotekos Renkant informaciją buvo pasitelkti bibliopokyčius. Savo pasakojimą papildė skaidrėmis. tekos ir jos padalinių darbuotojai, kraštotyrininkai,

Šiandien rajono viešoji biblioteka, turinti 30 savanoriai, seniūnijų darbuotojai, skautai. Lankytapadalinių miesteliuose ir kaimuose, sėkmingai si kapinėse, sutvarkytos apleistos ar menkai prižiūdalyvauja įvairiuose konkursuose, įgyvendina rimos kapavietės, jos nufotografuotos. Parengtos drąsius technologinius sprendimus ir visuomenei trumpos šių žmonių biografijos. Visą susistemintą aktualius projektus. Ne kartą buvo ir apdovanota: medžiagą UAB „Ieškok komunikacijos“ komanda sukėlė į virtualų žemėlapį „Ramybės takais: interaktyvi kelionė“, kuris prieinamas viešosios bibliotekos interneto svetainės „Kraštotyros“ skiltyje. Žemėlapyje – 24 kapinės ir 4 bažnyčių šventoriai. Iš viso užfiksuotos ir pateiktos 76 žmonių palaidojimo vietos. Tai savo darbu, kūryba ar visuomenine veikla kraštą garsinę anapilin iškeliavę įvairių profesijų žmonės: rašytojai, knygnešiai, kuni-

Bibliotekos darbuotojai ir šventės svečiai. Viešosios bibliotekos nuotr. gai, mokytojai, gydytojai, fotografai,

tautodailininkai, muzikantai, kaimo šviesuoliai, visuomenės veikėjai ir daugelis kitų.

Prie Kupiškio miesto senųjų civilinių, Šimonių miestelio, Palėvenės miestelio ir Stračnių kaimo kapinių, kuriose ilsisi daugiausia žymių žmonių, pastatytos informacinės lentelės, yra QR kodai su šifruota informacija apie čia palaidotas iškilias asmenybes.

Sukurta nauja viešosios bibliotekos inovatyvi paslauga pristatyta baigiamajame projekto renginyje. Spalio 13 d. vykusiame seminare „Ramybės takais: mirusiųjų pagerbimo papročiai Lietuvoje“ etnologė Gražina Kadžytė apžvelgė mirties ir gyvenimo sampratą, besikeičiančias gedulo, laidojimo tradicijas, mirusiųjų pagerbimo papročių tvarumą, raiškų įvairovę.

Lapkričio mėnesį Vėlinių proga buvo galima prisiminti žymius krašto žmones ir virtualiai aplankyti jų amžinojo poilsio vietas, pakeliauti ramybės takeliais. Jolanta Vosylienė

NERINGA

Edukacinės veiklos. Rugsėjo 24 d. sulaukėme viešnių iš Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos, vykdančios projektą „E-dukacijų biblioteka“, iš dalies finansuojamą Neringos savivaldybės. Neringos gimnazijoje buvo pristatytas literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“, jį vedė bibliotekininkė Jurgita Maciūtė. Buvo siekiama skatinti mokinius domėtis naujomis knygomis ir daugiau skaityti. 8 klasės, I bei II gimnazijos klasių mokiniai, susiskirstę į 5 komandas, aktyviai įsitraukė į žaidimą, jiems puikiai sekėsi, liejosi teigiamos emocijos.

Po pertraukėlės mokiniai dalyvavo edukacijoje „Popieriaus gamybos dirbtuvės“ (A. Jonkutė, V. Butkevičienė), kurioje bibliotekininkės supa-

GALERIJA. Akcija „Moliūgų terasa“

3D spausdintuvo pristatyme. Viešosios bibliotekos nuotr. žindino su popieriaus gaminimo technologija ir darbo eiga. Vaikai tai išbandė praktiškai. „Popieriaus gamybos dirbtuvės“, bendradarbiaujant su Neringos socialinių paslaugų centru, surengtos ir Nidos bendruomenės namuose, kur aktyviai dalyvavo senjorai, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai. Dar vyko interaktyvūs žaidimai „Jūrų keliais“ (V. Pocienė), „Pažintis su Baltija“ (D. Bugenienė), surengta viktorina-kryžiažodis „Kelionė po jūras ir vandenynus“ (D. Bugenienė).

Spalio 12 d. Neringos gimnazijoje buvo tęsiamos projekto „E-dukacijų biblioteka“ veiklos. Šįkart rašytoja Gina Viliūnė 1–4 klasių mokiniams pristatė knygą „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, o knygos iliustruotoja Urtė Kraniauskaitė vedė savo kurtą edukaciją, pasiūlė vaikams spalvinimo ir taškų sujungimo užduotėlių ruonių tema. 5 ir 6 klasių mokinius bibliotekos darbuotojos supažindino su 3D spausdintuvu, pasakojo, ką galima juo atspausdinti, kaip kuriami modeliai. 3D spausdintuvu buvo atspausdintas raktų pakabukas iš plastiko. Vėliau viešnios dar aplankė ir Nidos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtinius. Džiaugiamės gražia kolegų iš Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos iniciatyva, galimybe bendradarbiauti, pasidalyti patirtimi ir veiklomis. Angelė Pocevičienė, Dalia Greičiutė

Viešosios bibliotekos nuotr. Jonava. Jau ketvirtą kartą rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuota akcija-konkursas „Moliūgų terasa“, suburianti rajono ir miesto bendruomenes, šiemet sulaukė net 69 dalyvių. Paskutiniąją spalio savaitę bibliotekos Knygų terasa pasipuošė sukurtais originaliais darbais – sužibusiais išskaptuotais ir įvairiomis technikomis papuoštais moliūgais, net instaliacijomis. Sutemus Knygų terasoje spindėjusi moliūgų-žibintų šviesa viliojo užsukti. (Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija) PANEVĖŽYS

Pasakų terapija. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinys – „Židinio“ biblioteka pristato pasakų terapijos programą su pelėda Drūlija. Terapinė pasaka nuo paprastos skiriasi tuo, kad joje yra išryškinama konkreti realaus gyvenimo problema ir pateikiami jos sprendimo būdai. Tai smagios istorijos su laiminga pabaiga, kuriose tarp eilučių slypi mažiesiems klausytojams skirtos žinutės, prasmingos pamokos ir mintys, padedančios ką nors sužinoti ar pasimokyti, galinčios tapti vertinga ugdymo priemone. Terapinės pasakos gali padėti vaikui geriau suprasti jį supančią aplinką, leidžia drąsiau reikšti savo mintis ir jausmus, padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis. Jos yra gerokai patrauklesnės ir aiškesnės negu tiesiai sakomi prašymai, siūlymai ar nurodymai. Vaikas saugioje erdvėje gali iš šalies pažvelgti į sudėtingą gyvenimo situaciją ir lengviau ieškoti jos sprendimo būdų. Terapinis vaidmuo tenka ir skaityto teksto aptarimui.

Pasaką seka pelėda Drūlija. Viešosios bibliotekos nuotr.

Tokių pasakų siužetas yra pritaikytas tikslingai spręsti konkrečią problemą (pavyzdžiui, pasakos droviam, atsikalbinėjančiam ar netvarkingam vaikui ir kt.). Akcentuojama, kokios yra pagrindinio personažo elgesio pasekmės, išryškinama, kokie jo charakterio bruožai padeda spręsti problemą, o kokie trukdo. „Židinio“ bibliotekoje vykstančiuose terapiniuose skaitymuose pasirenkamos pasakos iš knygos „Pelėda Drūlija ir diena Ne“. Kad būtų žaismingiau, istorijas seka pirštininė lėlė pelėda Drūlija. Į veiksmą aktyviai įtraukiami ir patys renginio dalyviai.

Pasakų terapijos užsiėmimai, kuriuos veda darbuotojos, baigusios biblioterapijos kursus, labiausiai tinka darželinukams ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, tačiau programą taip pat gali užsisakyti ir užsiregistravę vyresni vaikai (6–7 klasių moksleiviai). Indrė Rapkevičienė

Edukaciniai projekto renginiai. Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka jau penktus metus organizuoja „Maminukų akademijos“ edukacinius renginius. Jie skirti patiems mažiausiems (0–3 m.) ir skatina pamilti knygą nuo pat gimimo, moko tėvelius, kaip parinkti vaikų amžių atitinkančią literatūrą. Renginiuose kalbame apie ankstyvo skaitymo įtaką vaiko raidai, žodyno, emocinės, socialinės brandos vystymuisi. Šiemet įgyvendindami tęstinį projektą „Bibliotekos pasaka be sienų: „Maminukų akademijos“ edukacijos“ nusprendėme pasitelkti pasakas. Kūrybiškumas technologijų

Projekto veiklos festivalyje „Nuotykiai tęsiasi“. Vidos Ambraškaitės nuotr.

amžiuje – viena svarbiausių žmogaus savybių, o pasakos – vienas seniausių kūrybiškumo ugdymo būdų, iki šių dienų nepraradęs aktualumo.

Norėdami pabrėžti regiono kultūrinę savastį, pavasarį projektą pradėjome virtualiais vaizdo pasakų skaitymais su aktore Justina ŽiogaiteButkiene. Biblioteką aplankė ir Panevėžio lėlių teatras su pojūčių spektakliu patiems mažiausiems „Tarkšt barkšt“.

Projektas suteikė galimybę rajono Piniavos bibliotekos vaikams susitikti su rašytoja, pasakų kūrėja Neringa Tik, pristačiusią savo knygas ir Panevėžio miestui dedikuotą pasaką „Saldi miesto pasaka“. Smilgių gimnazijos mokiniai įdomiai leido laiką su knygų iliustruotoja, rašytoja Aušra Kiudulaite, kuri interaktyviai skaitė savo naujausią knygą „Maksas ir 92 musės“, kartu su vaikais kūrė darbelius.

Tęstinio projekto veiklos organizuotos ir arčiau mūsų skaitytojų lankomų objektų – dar rugpjūtį dalyvavome respublikiniame šeimos ir knygų festivalyje „Nuotykiai tęsiasi“ Anykščiuose.

Projektas įtraukia įvairaus amžiaus vaikų grupes, nes per keletą metų mūsų skaitytojai paaugo, pradėjo patys skaityti, dalytis perskaitytų knygų įspūdžiais, žiūrėti spektaklius ir patys vaidinti. Skaitymas, pasakų sekimas ar jų kūrimas su vaiku užtikrina gerą ir efektyvų laiką bibliotekos erdvėse. Praktika ir tyrimai rodo, kad, šitaip pabendravus su vaiku nors 15 minučių per dieną, vaikas lavinasi ir socialiai, ir emociškai. Lida Žukauskaitė

RADVILIŠKIS

Biblioteka išleido dvi knygas. Įgyvendindama projektą viešoji biblioteka išleido knygą „Radviliškio biblioteka nuotraukose“. Šį spalvotą 200 puslapių fotoalbumą (tiražas 200 egz.) išspausdino UAB „Utenos Indra“. Tekstus į anglų kalbą išvertė Rima Tarbūnienė.

Leidinio idėją subrandino per tam tikrą laiką įvykusios bibliotekos permainos. „Kaskart aktualiau atrodė tai įamžinti, koncentruoti, kad ir patys nepamirštume, ir savo svečiui ar bet kuriam kultūros smalsuoliui, bičiuliui galėtume savo raidą, pokyčius priminti, pagaliau ateičiai palikti kaip bibliotekos praeities ir dabarties liudijimą“, – rašoma knygos leidėjų įžanginiame žodyje „Vaizdų kelionė“.

Knygos pradžioje – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyr. metodininkės Dalios Jaskonienės straipsnis, apžvelgiantis ir palankiai įvertinantis Radviliškio bibliotekos veiklą, vietą šalies bibliotekų kontekste. Skaitytojui atskirai pateikiami penki Radviliškio bibliotekos istorijos laikotarpiai, pradedant 1937 m. ir baigiant 2020-aisiais. Kiekviename jų glaustai apibūdinami pagrindiniai pokyčiai, pateikiamos nuotraukos. Knygoje stengtasi atspindėti ir viešosios bibliotekos, ir jos filialų veiklą.

Viešosios bibliotekos projektą „Fotoalbumo „Radviliškio biblioteka nuotraukose leidyba“ parengė Kraštotyros-leidybos skyrius, projektui lėšų skyrė Radviliškio rajono savivaldybė.

Kitas ką tik pasirodęs šios bibliotekos leidinys – „Mažosios architektūros objektai Šiaulėnų ir Šaukoto krašte (kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai)“. Leidinį sudarė, objektų nuotraukas ir aprašymus pateikė viešosios bibliotekos Šaukoto, Šiaulėnų ir Žeimių filialų darbuotojai. Jų parengtas projektas „Mažoji architektūra Šiaulėnų ir Šaukoto parapijose“ skirtas Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metams paminėti.

Viešosios bibliotekos nuotr.

Knygoje spausdinamas ir istoriko Gintauto Pabilionio straipsnis „Kryždirbystė Lietuvoje ir Radviliškio krašte“, apibūdinantis šio paveldo reikšmę ir išskirtinumą, ryškiausius jo bruožus.

Atskirai pristatomi sakraliniai objektai, išlikę Šiaulėnų ir Šaukoto parapijose. Pateikiamos nuotraukos ir iš įvairių šaltinių surinkti duomenys apie objektų atsiradimo istoriją, savitumą, šiandienę būklę ir t. t. Buvo siekiama suregistruoti, užfiksuoti, įamžinti ir taip išsaugoti ateičiai šių vietovių mažosios architektūros sakralinius objektus. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Radviliškio viešosios bibliotekos informacija

MOBIS – progimnazijos bibliotekoje.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija pirmoji rajone atvėrė duris į išmaniąją biblioteką. Edukacijų centre „Indigo miestas“ nuo rugsėjo 1-osios pradėjo veikti mokyklų bibliotekų informacinė sistema MOBIS.

Pagrindinis sistemos privalumas – ji leidžia visiškai automatizuoti bibliotekos darbą: kataloguoti, komplektuoti fondus, aptarnauti skaitytojus, pateikti katalogą internete. Elektroninė sistema MOBIS – tai viešas progimnazijos bibliotekos katalogas, suteikiantis galimybę mokyklos bendruomenei, atsidarius progimnazijos puslapį ir paspaudus nuorodą (imobis), patekti į mokyklos skaitmeninę biblioteką, pamatyti visų bibliotekoje esančių knygų sąrašą. Galima užsisakyti knygas patogiu progimnazijos bendruomenei laiku, neapsilankant bibliotekoje. Kadangi šiuo metu vyksta nuotolinis mokymasis, mokiniai turi galimybę pasitikrinti, ar mokyklos bibliotekoje yra norima TRUMPAI KNYGŲ, PARODŲ PRISTATYMAI Akmenė. Viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Žurnalistas, kraštotyrininkas, publicistas, Akmenės rajono garbės pilietis Leopoldas Rozga“, skirta bibliotekos bičiulio L. Rozgos jubiliejinei sukakčiai paminėti. L Rozga ilgus metus vadovavo Kraštotyros draugijos Akmenės skyriui, jo iniciatyva ir pastangomis Papilėje atidarytas Simono Daukanto memorialinis muziejus. Yra parengęs rajono teritorijoje buvusių ir jau išnykusių kaimų istorijas, daugelio knygų autorius ir sudarytojas. Už produktyvią žurnalistinę ir kraštotyrinę veiklą yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Direktorė Z. Sinkevičienė ir L. Rozga. Dalios Markulienės nuotr.

Gargždai. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje spalio 8 d. įvyko seniai lauktas Magdalenos Zeniauskaitės-Razbadauskienės kūrybos rinktinės „Nebaigti jausmai“ pristatymas. Autorė – Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja, Klaipėdos r. literatų klubo „Potekstė“ narė. Vakaro nuotaiką kūrė autorės kolegos ir ugdytiniai: Rasa Urmonienė skaitė eilėraščius, Eglė Avilovienė virpino smuiką, mokinė Monika Narkutė – respublikinės etnokultūros olimpiados II vietos laimėtoja – skaitė žemaitišką tekstą. Zarasai. Rajono viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje parengta paroda „Pirmoji raidelė“, sudaryta iš puošnių iš eilės išsirikiavusių didžiųjų raidžių. Visos sukurtos įdedant daug išmonės ir kruopštaus darbo, naudojant įvairiausias medžiagas – medieną, kartoną, popierių, siūlus, papuoštos gėlėmis, sąvaržėlėmis ir adatėlėmis, sagomis, siūlų kutais. Jų autoriai – „Lakštingalos“ mokyklos ugdytiniai, o darbelių temos sumanytoja – pedagogė Ramunė Dainienė. Rankomis mojančios, besišypsančios ir netgi šviečiančios raidės kvietė sustoti ir jomis pasidžiaugti.

Pirmoji raidelė. Zinos Černovienės nuotr. Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Giedrė Ilginienė, Zina Černovienė