Jono Brigio kelias: nuo bibliotekininko iki Raseinių garbės piliečio Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos informacija

JONO BRIGIO KELIAS: NUO BIBLIOTEKININKO IKI RASEINIŲ GARBĖS PILIEČIO

Rajono bibliotekininkai, o kartu ir visi raseiniškiai džiugiai sutiko žinią, kad bibliotekininko, krašto istorijos, kultūros paveldo, pilietiškumo ir tautiškumo puoselėtojo Jono Brigio ilgalaikis, kantrus, nuoširdus ir nesavanaudiškas darbas buvo pastebėtas ir įvertintas. Iškilmingoje miesto šventės „Rudens bendrystės sodas“ ceremonijoje rugsėjo 19 d. kolegai už nuopelnus tyrinėjant Raseinių krašto istoriją ir ilgametį kraštotyros darbą suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas ir regalijos.

„Puikus žmogus, nuoširdus pašnekovas, gyvoji enciklopedija“, – taip apie mūsų kolegą J. Brigį atsiliepia visi, kam teko skaityti jo knygas, klausytis pranešimų, prašyti pagalbos, patarimų ar tiesiogiai su juo bendrauti.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje J. Brigys dirba nuo 1985 m. rugpjūčio 1 dienos. Šiuo metu yra Skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas, tačiau daugeliui jis žinomas kaip kraštotyrininkas, puikus savo krašto istorinės praeities žinovas, archyvinės medžiagos tyrinėtojas, atskleidęs ne vieną bibliotekai svarbų istorinį faktą. Domėtis gimtojo krašto praeitimi J. Brigį paakino bendravimas su žinomu kraštotyrininku ir bibliofilu Kaziu Grikšu (1923–2004). Pirmoji J. Brigio publikacija kraštotyros tema – „Vyskupas Merkelis Geišas“ – pasirodė Simono Stanevičiaus bendrijos metraštyje „Aitvarai“ 1994 m., o pirmoji publikacija rajono laikraštyje „Naujas rytas“ – 1995 metais. Ilgainiui tapo tradicija rajono laikraščiuose periodiškai vis išvysti J. Brigio straipsnius.

Kraštotyrininko domėjimasis Raseinių krašto istorija reiškėsi ir kitomis veiklos formomis: nuo 1995 m. įvairiose konferencijose, seminaruose jis perskaitė daugiau kaip 50 pranešimų pačiomis įvairiausiomis krašto istoriją gvildenančiomis temomis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrė bibliotekų „specfondai“ ir kiekvienas panorėjęs galėjo susipažinti tiek su tarpukario Lietuvoje, tiek emigracijoje išleistomis knygomis ir periodiniais leidiniais. Užpildant šią viešųjų bibliotekų fondų komplektavimo spragą, ypač svarbus įvykis buvo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro dubletinių leidinių saugyklos atvėrimas. Bibliotekininkai buvo kviečiami atsirinkti ir papildyti savo darboviečių fondus senomis knygomis ir periodiniais leidiniais. J. Brigio iniciatyva, po jo kruopštaus darbo lankantis minėtose saugyklose Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje buvo suformuotas senų ir retų spaudinių fondas.

Intensyvus kraštotyros medžiagos rinkimas ir sisteminimas, periodiškas lankymasis didžiuosiuose Lietuvos Respublikos archyvuose ir savo laisvalaikio aukojimas atnešė J. Brigiui gausių vaisių. Nuo 2003 m. viena po kitos išėjo jo knygos, skirtos Raseinių krašto knygnešiams, savivaldos, rajono viešosios bibliotekos istorijai, 1863 m. sukilimui Raseinių apskrityje, taip pat daugeliu kitų istorinių temų – iki 2018 m. jis išleido beveik

Šių metų rugsėjį per miesto šventės „Rudens bendrystės sodas“ iškilmingą ceremoniją Jonui Brigiui suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas. Vytaliaus Judicko nuotr.

dešimtį leidinių. Prisidėjo bibliotekininkas ir prie daugiau kaip 16 įvairių monografijų, žinynų pasirodymo, buvo jų sudarytojas, bendraautoris ir talkininkas. Raseinių viešosios bibliotekos internetinėje kraštotyros svetainėje www.raseiniai.rvb.lt/jonobrigio-bibliografija galima susipažinti su bibliografine J. Brigio leidinių ir straipsnių kraštotyros tema rodykle „Raseinių krašto istorijos pėdsakais. Jonas Brigys: bibliografija“.

Kolegos Jono parengti kraštotyros darbai, paremti archyvine medžiaga, dažnai publikuojami įvairiuose šalies laikraščiuose, taip pat Nacionalinės bibliotekos žurnale „Tarp knygų“. Nuo 2018 m. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka pradėjo leisti krašto kultūros ir istorijos žurnalą „Rasupis“, išleisti du žurnalo numeriai, pakeliui ir trečiasis. J. Brigys yra šio žurnalo redakcinės kolegijos narys. Nuo 2000 m. – ir Simono Stanevičiaus bendrijos narys. Yra pelnęs įvairių apdovanojimų: 2000 m. J. Brigiui suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas; suteiktas 2002 m. geriausio Lietuvos bibliotekininko vardas; 2009 ir 2011 m. apdovanotas Kultūros ministerijos padėkos raštais. O štai šių metų rudenį Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu J. Brigiui suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas.

Esame įsitikinę, kad J. Brigys savo asmenybe, profesine, kultūrine, visuomenine ir kasdiene veikla svariai prisideda prie visuomenės švietimo, tautiškumo bei dvasinių vertybių ugdymo, Raseinių krašto istorinės tapatybės atskleidimo.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos informacija

REKONSTRUOTOS BIBLIOTEKOS VEIKLAS PRISTABDĖ KARANTINAS

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka – viena seniausių savivaldybių viešųjų bibliotekų Lietuvoje, savo veiklą skaičiuojanti nuo 1925-ųjų. Ji įsikūrusi Laisvės alėjoje šalia fontano, kultūros paveldo pastate. Jame tarpukariu veikė brolių Juozo ir Jono Vailokaičių valdomas Ūkio bankas. Pastato fasado rekonstrukcija buvo atlikta dar 2010 m., o po metus trukusių vidaus remonto darbų biblioteka, dar iki paskelbiant Vyriausybei antrą karantiną šalyje, spalį pakvietė skaitytojus į atnaujintas erdves.

Po remonto Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje įkurta Vaikų erdvė.

Atnaujinta bibliotekos skaitykla ir atviras fondas. Viešosios bibliotekos nuotraukos

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuoto remonto metu (projekto išlaidų suma – apie 700 tūkst. eurų) atnaujintos bibliotekos erdvės, restauruoti langai, durys. Naujam gyvenimui atgijo ir vitražas laiptinėje. Nuo šiol patalpos pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms, įrengtas keltuvas. Tarp skaityklos ir kompiuterių klasės įrengta mobilioji pertvara, skaityklos erdvę galima praplėsti ar esant reikalui vėl atskirti. Patys remonto darbai truko nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. liepos vidurio, vėliau patalpos buvo ruošiamos skaitytojams – montuojami baldai, tvarkomas fondas ir t. t.

Pagal vykdomą bibliotekos rekonstrukcijos projektą dar planuojama įrengti ir lankytojams pristatyti inovatyvias erdves: ekspoziciją „Bibliotekos lobynai“ ir „Dizaino inovacijų laboratoriją“. „Tačiau, jausdami skaitytojų nekantravimą, bibliotekos duris jos pasiilgusiems kauniečiams pasistengėme atverti kaip įmanoma anksčiau, kai tik galėjome pradėti teikti pagrindines paslaugas“, – teigė kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė.

Taigi atidarymo dieną – spalio 20-ąją – bibliotekos lankytojai buvo kviečiami ne tik skaityti knygas bei spaudą, bet ir daugiau sužinoti apie biblioteką: galėjo pamatyti gerai išsilaikiusius paveldėtus Ūkio banko seifus, seniausias bibliotekos knygas, išgirsti įdomių jos istorijos faktų.

Tądien lankytojų laukė malonios ir netikėtos staigmenos: saldus lobis viename seife ir mitinio Kauno žvėries knarkimas kitame (mitinis Kauno žvėris – tai viena iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalių, o mitinio žvėries knarkimas – minėtos programos rengėjų sukurta garso instaliacija, kuri atidarymo dieną buvo įrengta didesniajame seife). Smagia pramoga ne tik vaikams tapo Kauno žvėries kaukės matavimasis. Knygose buvo galima rasti paslėptų „Caffeine“ dovanėlių, skaitytojai buvo kviečiami pasigaminti ekslibrisą, pasidaryti momentinę fotografiją. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra draugiška gyvūnams, tad kartu su šeimininkais užsukusius augintinius skanėstais vaišino bendrovė „Mars Lietuva“.

Per atidarymo dieną biblioteka sulaukė apie 150 nekantraujančių naudotis jos paslaugomis vartotojų. Dalis jų atėjo pirmą kartą ir tapo skaitytojais, atidarymo proga galėjo nemokamai užsiregistruoti. M. Straupytės teigimu, būtent tokį susitikimo su sugrįžusiais lankytojais formatą padiktavo ir epidemiologinė situacija – siekta, kad žmonės nesibūriuotų ir nesueitų visi vienu metu, o galėtų užsukti bet kuriuo jiems patogu laiku. Tiesa, nuo lapkričio 7 d. Vyriausybei vėl įvedus karantiną, leidiniai išduodami tik iš anksto juos užsakius, skaitytojai patys rinktis knygas atvirame fonde negali. Laikantis saugumo reikalavimų, apribotos ir kitos įprastos bibliotekos paslaugos.