BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

Fridrichas Bajoraitis LIETUVIŠKI ŽODŽIAI

Negriauti, nebriauti, nešaukti, nepliaukšti, krutėti, judėti ir arti, akėti ir sėti, ir laukti, budėti, stebėti, regėti, tikėti, kantrumo turėti, kentėti, tylėti, mylėti! 1907.VIII.8

F. BAJORAIČIO LIETUVIŠKI ŽODŽIAI ŠILUTĖJE

Prieš trisdešimt metų atkūrus šalies nepriklausomybę, buvo mąstoma, kad pamario krašte turėtų atsirasti ženklų, liudijančių padėką ir pagarbą Mažosios Lietuvos raštijos veikėjams, uoliai gynusiems lietuviškąją savastį ir orumą sunkiais vokiečių valdžios metais. 1995 m. birželį Šilutės rajono centrinei bibliotekai minint įkūrimo 50-metį, jai buvo suteiktas XX a. pr. Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo, poeto Fridricho Bajoraičio (1883–1909) vardas. Tų pačių metų rugsėjo 29 d. prie bibliotekos fasado iškilmingai atidengta vardą įamžinanti lenta, o spalio mėnesį biblioteka reorganizuota į viešąją ir šiandien garbingai prisistato kaip Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Šis vardas bibliotekai suteiktas pasitarus su knygotyrininku, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtoju prof. habil. dr. Domu Kaunu.

Šilutės rajono savivaldybės viešoji biblioteka kaupia visas įmanomas publikacijas apie Mažosios Lietuvos kilnojamosios bibliotekos įkūrėją F. Bajoraitį, pati rengia ir leidžia su jo veikla susijusius ar jam skirtus leidinius, skleidžia žinią apie šį Mažosios Lietuvos veikėją organizuodama konferencijas, seminarus, puoselėdama kultūros renginių – švenčių, literatūrinių konkursų – tradiciją.

LIETUVYBĖS PUOSELĖTOJAS

F. Bajoraitis gimė 1883 m. gruodžio 9 d. Medukalnių kaime (dab. Kaliningrado sritis), ūkininkų šeimoje. Tėvams persikėlus į lietuvininkų Balandžių kaimą (dab. Kaliningrado sritis), šeima susilaukė dar keturių vaikų.

Tėvas laikėsi griežtų socialdemokratinių pažiūrų ir jų nekeitė. Šeimoje buvo kalbama lietuviškai. F. Bajoraitis nuo jaunų dienų jautėsi esąs lietuvis ir nebijojo to parodyti. Lemiamą įtaką formuojantis jo pažiūroms turėjo Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein, slapyvardis Girėnas) eilėraštis „Lietuvninkais mes esam gimę“: Fridrichas išmoko jį atmintinai, o kitą dieną užrašė ant klasės lentos. Tuo metu tai buvo labai drąsus žingsnis.

Gavęs tėvų pritarimą, F. Bajoraitis pasirinko pedagogo profesiją, kuri tuomet buvo labai gerbiama. Mokytojų seminarijoje perskaitė daug knygų, tarp jų ir lietuviškų. Čia pradėjo rašyti eilėraščius. Nuo jaunų dienų užsibrėžta nuostata ginti lietuvių kalbą bei tradicijas dar labiau sustiprėjo ir tapo jo, kaip mokytojo, tikslu. Lietuvininkus, nedrįstančius priešintis germanizacijai, F. Bajoraitis vadino nesusipratėliais.

Pirmoji mokytojo F. Bajoraičio darbo vieta buvo Paleičių liaudies mokykloje, Šilokarčemos (dab. Šilutės) apskrityje. Šiose apylinkėse gyveno daug lietuvių, o ano meto Prūsijos valdžia reikalavo vaikus mokyti tik vokiečių kalba. F. Bajoraitis buvo ištikimas savo įsitikinimams, todėl, be mokymo plane nurodytų dalykų, vaikus ėmėsi mokyti ir lietuvių kalbos. Tai buvo negirdėtas dalykas, joks kitas mokytojas nebūtų išdrįsęs pasipriešinti 1873 m. liepos 24 d. Prūsijos vyriausiojo

1932 m. Vydūno rūpesčiu išleista poeto F. Bajoraičio eilėraščių knyga „Gyvumo žodžiai“. 2008 m. Šilutės biblioteka, minėdama 125-ąsias F. Bajoraičio gimimo metines, išleido vienintelio poeto rinkinio „Gyvumo žodžiai“ faksimilę. prezidiumo įstatymui, kuriame buvo nurodoma vaikus mokyti tik valstybine vokiečių kalba. 1905 m. F. Bajoraitis įkūrė „Prūsų lietuvių jaunimo susirašinėjimo ratelį“, o po metų – pirmąją Mažosios Lietuvos kilnojamąją biblioteką – „Lietuvių keliaujantį arba lekiantį knygyną“. Abi šios organizacijos stipriai prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo. F. Bajoraitis norėjo tiesiogiai veikti žmonių širdis, stiprinti jų patriotinius jausmus. Jis kaupė Mažosios ir DidžioMikhailo Krasnyko (Ukraina) ekslibrisas „Ex libris: Fridrichas sios Lietuvos, taip pat lietuvių Bajoraitis. 1883–1909“. Nuotraukos iš Šilutės rajono Onos Šimaitytės-Račkauskienės ekslibrisas, skirtas išeivių literatūrą, publikavo savivaldybės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos archyvo F. Bajoraičiui atminti. bibliotekos įsigytų leidinių bibli- 1986 m. „Vagos“ leidykla išleido Mažosios Lietuvos ografinius sąrašus. lietuvių poezijos antologiją „Kaip ąžuols drūts prie

Paleičių kaimas, kurio mokykloje nuo 1904 m. Nemunėlio“, kurioje publikuojami ir 45 F. Bajoraičio kovo iki 1906 m. gegužės dirbo F. Bajoraitis, buvo eilėraščiai. Jo poezija turėjo įtakos daugeliui Mažožema ir drėgna teritorija prie Leitės ir Rusnės upių. sios Lietuvos rašytojų: Mikeliui Hofmanui, Gustavui Drėgmė kenkė jaunojo pedagogo sveikatai, tad jis Juozupaičiui, Ievai Simonaitytei. pasiprašė perkeliamas į Rukus, prie Pagėgių. Paūmėjus ligai, F. Bajoraitis 1907 m. išvyko į Gerbersdorfo BIBLIOTEKA RENKA IŠSAMŲ FONDĄ džiovininkų ligoninę Silezijoje (Pietvakarių Lenkija). Po F. Bajoraičio mirties keliaujančiojo knygyno Į tėviškę F. Bajoraitis grįžo kiek pasitaisęs, tačiau jė- reikalais rūpinosi Jurgis Rupkalvis, kuris organizacinį gos pamažu seko. Mokytojauti jis nebegalėjo, todėl knygyno (bibliotekos) centrą vėliau perkėlė į Šilutę. pasiprašė į pensiją. F. Bajoraitis ir toliau tvarkė keliau- Keliaujantis knygynas buvo Šilutės viešosios bibliojančios bibliotekos reikalus, rašė eilėraščius, lietuvybę tekos, kuri įkurta 1945 m. rugpjūčio 1 d., užuomazga. ginančius straipsnius (paskelbė apie 20 straipsnių). Šilutės rajono savivaldybės viešoji biblioteka Savo kūrinius skelbdavo Paukštelio arba Balandėlio kaupia visas spausdintinėje ir virtualioje spaudoje slapyvardžiais. pasirodančias publikacijas apie F. Bajoraitį. Šis fondas

Šį pasaulį F. Bajoraitis paliko 1909 m. kovo 16 d., ypač naudingas siekiant labiau pažinti šį patriotiškubūdamas 25 metų. Vydūno rūpesčiu 1932 m. buvo mo ugdytoją ir skleisti žinią apie jį. Gaila, bet biblioišleistas pomirtinis poeto rinkinys „Gyvumo žodžiai“. teka negali pasigirti autentiškais dokumentais. Išlikusi vienintelė žinoma F. Bajoraičio nuotrauka (portretas) ir Vydūno rūpesčiu išleista poeto eilėraščių knyga „Gyvumo žodžiai“ (1932). Knygą 2007 m. bibliotekai padovanojo D. Kaunas. Dar keliose turimose nuotraukų reprodukcijose skirtingais gyvenimo tarpsniais įamžinti F. Bajoraičio šeimos nariai: motina Vilhelmina Bajorienė, sesuo Lidija Bajoraitė (1890–1990), broliai Endrius ir Vilius (1899–1979) Bajorai. Šias nuotraukas bibliotekai dovanojo kultūros istorikas, kraštotyrininkas, fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius. Dalį jų istorikas yra perfotografavęs iš

Buvusi Paleičių liaudies mokykla, kurioje nuo 1904 m. kovo 3 d. iki 1906 m. gegužės mokytojavo F. Bajoraitis. F. Bajoraičio vardą įamžinančią lentą ant Šilutės centrinės bibliotekos pastato atidengia rajono meras Šarūnas Laužikas ir buvęs bibliotekos vadovas Jurgis Racevičius. 1995 m. rugsėjo 29 d.

F. Bajoraičio eilėraščių rinktinės faksimilės „Gyvumo žodžiai“ sutiktuvės Šilutės viešojoje bibliotekoje 2009 m. Kalba knygotyrininkas prof. habil. dr. Domas Kaunas. 2018 m. F. Bajoraičio literatūros premija skirta iš Šilutės krašto kilusiam žurnalistui Dovydui Pancerovui už knygą „Kiborgų žemė“.

nuotraukų originalų, buvusių pas L. Bajoraitę. Poros bibliotekos turimų L. Bajoraitės portretinių nuotraukų autorius yra B. Aleknavičius.

Bibliotekoje saugomi D. Kauno atsiųsti poeto brolio Viliaus atsiminimai (mašinraštis) apie savo šeimą. Juose apie F. Bajoraitį rašoma: „Teko mano tėvui bent keletą metų pasidžiaugti ir didžiuotis savo vyriausiu sūnumi Fridrichu, kuris, baigęs mokytojo mokslus, mokytojavo Pagėgių apskrityje, kuris ne tiktai mokytojavo, bet tapo ir garsus lietuvybės žadintojas, kuris ir savo šeimoje sustabdė germanizacijos įtaką ir pavertė visus šeimos narius tikrais sąmoningais lietuviais.“

Taip pat saugomas šilutiškio mokytojo, istoriko Albino Endzino parengtas F. Bajoraičio straipsnių ir straipsnių apie Lietuvių keliaujantį knygyną, publikuotų laikraščiuose „Nauja Lietuwiszka Ceitunga“ (1905–1911 m.) ir „Prūsų lietuvių balsas“ (1919–1920 m.), bibliografijos sąrašas. 2015 m. D. Kaunas Šilutės bibliotekai atsiuntė savo sukauptos kartotekos apie F. Bajoraičio Lietuvių keliaujantį knygyną kopiją. Atsiųstoje medžiagoje pateikiami straipsnių senojoje periodikoje bibliografiniai aprašai, prie daugelio jų – pastabos, trumpa straipsnio anotacija ar citata.

Bibliotekoje saugomame F. Bajoraičio fonde yra ir poeto 1908 m. rugpjūčio 29 d. Balandžiuose rašyto kreipimosi-laiško 1906 m. Vilniuje atidaryto knygyno savininkui Jurgiui Šlapeliui kopija. Laiške poetas prašo atsiųsti lietuviškų knygų katalogą, kad galėtų atrinkti knygų keliaujančiam knygynui. POETO ŽODIS – VIS DAR GYVAS 2008 m., minint F. Bajoraičio 125-ąsias gimimo metines, Šilutės bibliotekos iniciatyva išleista vienintelio poeto rinkinio „Gyvumo žodžiai“, 1932 m. išleisto Tilžės „Rūtos“ leidykloje, faksimilė. Leidinį parengė, redagavo, įvadą „Mažosios Lietuvos paukštelis“ parašė ir paaiškinamąjį tekstą „Rinkinio „Gyvumo žodžiai“ rašybos ir kalbos ypatybės“ parengė kraštietė literatūrologė prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė. 2013 m. šilutiškiai bibliotekininkai parengė ir išleido iliustruotą leidinį „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė“. Knygoje įrašyta dedikacija: „Skiriama Mažosios Lietuvos poeto ir kultūros veikėjo Fridricho Bajoraičio 130-osioms gimimo metinėms.“ Leidinyje pristatomi F. Bajoraičio viešosios bibliotekos knyginio paveldo, ikonografijos ir rankraščių rinkinių dokumentai, vienaip ar kitaip liudijantys Šilutės krašto kultūros istoriją. Prieš pradedant klajones viliojamais dokumentų sankaupų labirintais, skaitytojui pateikiama staigmena: pirmą kartą eksponuojami (knygų viršeliai ir bibliografiniai aprašai) du vienintelės poeto F. Bajoraičio eilėraščių rinktinės leidimai.

Bibliotekininkų iniciatyva 2008 m. grafikė Ona Šimaitytė-Račkauskienė sukūrė Šilutės bibliotekos ekslibrisą, skirtą F. Bajoraičiui atminti. 2014-aisiais Šilutės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su

Lietuvos dailininkų sąjunga, surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Kuršių marių vėtrungės – praėjusių amžių „feisbukas“. Konkurso dalyvis Mikhailo Krasnykas (Ukraina) vieną savo darbų skyrė F. Bajoraičiui (Ex libris: Fridrichas Bajoraitis. 1883–1909. 2014. C3. 110×65). Ekslibriso originalas saugomas bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus Ikonografijos rinkinyje.

RAŠYTOJAMS IR JŲ KŪRYBAI – PREMIJA

Siekdama populiarinti Šilutės krašto istorinį, kultūrinį palikimą, jo savitumą, puoselėti tradicijas, F. Bajoraičio viešoji biblioteka nuo 2005 m. kas trejus metus organizuoja literatūrinio rudens šventes-konkursus „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“, kuriuose savo kūrybą pristato Šilutės krašte gimę, augę ar kitaip su kraštu susiję kūrėjai – rašytojai, vertėjai, knygų iliustruotojai. Konkurso ištakos siekia 1994 m., kai buvo surengta pirmoji „Šilutės poezijos rudens“ šventė, vykusi trejus metus iš eilės. Jau 1995 ir 1996 m. šventėse buvo renkamas ir apdovanojamas geriausiu kūrėju pripažintas autorius – Fridricho Bajoraičio premijos laureatas. 2005, 2007, 2009 m. vyko literatūrinio rudens šventės-konkursai „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...“ Nuo 2012-ųjų, be nominacijų, konkursui pristatytų leidinių vertinimo komisijos sprendimu už brandžią poezijos ar prozos knygą skiriama pagrindinė Fridricho Bajoraičio literatūros premija. 2012 m. pirmosios premijos laureatu tapo šilutiškis poetas, prozininkas Audrius Šikšnius. Antroji premija 2015 m. įteikta priekuliškei rašytojai, istorinių romanų autorei Editai Barauskienei už romaną „Tolminkiemio sodininkas“. Trečioji Fridricho Bajoraičio premija skirta 2018 m. žurnalistui Dovydui Pancerovui už knygą „Kiborgų žemė“, taip pat dar buvo numatytos 9 nominacijos, tarp kurių – Ištikimybės Šilutės ir jos krašto tematikai nominacija; Jaunojo kūrėjo nominacija; Mokslinės arba mokslo populiarinimo literatūros nominacija; nominacija „Literatūrinio rudens staigmena“.

ATMINIMO ŽINIA SAVAME KRAŠTE IR UŽSIENYJE

F. Bajoraičio asmenybė, bibliotekos įdirbis įprasminant poeto atminimą pristatomas konferencijose, seminaruose. Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos, Černiachovsko rajono švietimo ir vaikų gerovės valdybos, Kaliningrado srities švietimo plėtojimo instituto kvietimu 2011 m. lapkritį grupė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojų dalyvavo Černiachovske (buv. Įsrutis, Kaliningrado sr.) vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mokytojų paruošimas – nuo tradicijos iki modernumo“, skirtoje Prūsijos karalienės Luizės mokytojų seminarijos 200-osioms metinėms. Konferencijoje skaityti pranešimai ir apie seminariją baigusius žymius veikėjus. Pranešimą „Fridrichas Bajoraitis. „Gyvumo žodžiai“ čia skaitė Šilutės viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė.

2018 m. gruodžio 5 d. biblioteka pakvietė pamario bendruomenę į atminimo vakarą, skirtą dviem Mažosios Lietuvos šviesuoliams, dviem bičiuliams ir bendraminčiams – filosofui, rašytojui Vilhelmui Storostui-Vydūnui (minint 150-ąsias gimimo metines) ir poetui, publicistui Fridrichui Bajoraičiui-Paukšteliui (minint 135-ąsias gimimo metines). Šilutės Hugo Šojaus muziejaus folkloro ansamblis „Ramytė“ (vadovė Giedrė Pocienė) atliko meninę programą „Šalis paties gražumo...: poringės apie Mažąją Lietuvą“. Susirinkusieji mėgavosi lietuvininkų dainomis, klausėsi F. Bajoraičio eilių ir tekstų apie jį.

JAUNIMUI SUDOMINTI SKIRTOS VEIKLOS 2010 m. pavasarį viešoji biblioteka vykdė bendrą projektą su Šilutės 1-ąja gimnazija, kurio tikslas – skleisti žinią apie F. Bajoraitį, kaip apie Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos atstovą, pristatyti jo asmenybę ir kūrybą. Bibliotekininkai, mokiniai ir mokytojai lankėsi Paleičiuose, prie namo, kuriame veikė liaudies mokykla. Pirmame namo aukšte buvo įsikūrusi mokykla, o mansardoje, manoma, 1904–1906 m. gyveno jaunasis, kupinas patriotinių idėjų mokytojas.

Buvusios mokyklos pastatas šiuo metu nėra pačios geriausios būklės. Čia gyvenantys žmonės šį bei tą pataiso, paremontuoja, bet tai daro savaip, neatsižvelgdami į pirminį namo vaizdą ar kadaise naudotas medžiagas. Taigi kyla spręstina problema, kaip, kuo ir kas turi pasirūpinti, kad iki mūsų dienų išlikę kultūros objektai kuo ilgiau išliktų.

Biblioteka yra surengusi penkis istorijos-kraštotyros darbų kūrybinius konkursus (1993, 1994, 1995, 1997, 2006 m.). 1995-aisiais, Šilutės rajono Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos įkūrimo 50-mečio metais, ne vienas jaunasis konkurso dalyvis savo darbui pasirinko iki tol mažai analizuotą F. Bajoraičio gyvenimo ir veiklos temą. ***

F. Bajoraičio vardu pasivadinusi Šilutės viešoji biblioteka ne tik įamžina šio Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo, poeto vardą, bet ir tęsia jo misiją – lietuviškos knygos kelionę pas žmones, lietuvių kalbos išsaugojimo ir puoselėjimo tradiciją. Ne veltui 2015 m. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija pripažino Šilutės F. Bajoraičio viešąją biblioteką „Lietuviškiausia biblioteka 2014“.

F. Bajoraitis gyveno trumpai – mirė 25-erių. Jo gyvenimo ir veiklos esmę simbolizuoja ne gyventų metų skaičius, o darbai. F. Bajoraitis atliko svarbų vaidmenį ir kaip švietėjas, ir kaip poetas, ir ypač kaip patriotas. Nors Antrasis pasaulinis karas Mažąją Lietuvą ištrynė iš pasaulio geografinio ir politinio žemėlapio, svarbu, kad vienokiu ar kitokiu būdu būtų įprasminta jos istorija ir nebūtų užmiršti jos istoriją ir kultūrą kūrę žmonės. Parengė Virginija Veiverienė ir Vaiva Markevičiūtė