BIBLIOTEKŲ TURTAI

NACIONALINĖS BIBLIOTEKOS FONDUS PAPILDĖ RETI A. T. KURŠAIČIO RANKRAŠČIAI

Diana Norkūnienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji redaktorė

Arūno Sartanavičiaus nuotr.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“, – apie Mažosios Lietuvos kalbininkų reikšmę yra pasakęs prof. Juozas Balčikonis. Gavusi Lietuvos kultūros tarybos finansinę paramą, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 m. įsigijo dalį Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) archyvo. Įsigyti 18 vnt. dokumentų apima laikotarpį nuo 1876 iki 1944 metų.

„Kad Nacionalinė biblioteka įsigijo Aleksandro Kuršaičio archyvą, yra didelė sėkmė, – įvertino Nacionalinės bibliotekos tyrėja prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. – Aleksandras Kuršaitis yra viena reikšmingiausių lituanistinių figūrų.“

Asmens dokumentų grupei priskirtini A. Kuršaičio pasas, su karine tarnyba, studijomis susiję dokumentai.  Tarnybos lapas, išduotas seržantui A. Kuršaičiui už Prūsijos kariuomenėje atliktą privalomąją karinę tarnybą nuo 1877 m. balandžio 1 d. iki 1878 m. balandžio 1 d.  Karaliaučiaus universiteto registracijos knygelė, išduota 1876 m. balandžio 27 d. Filologijos fakulteto studentui Aleksandrui Kuršaičiui. Studijos universitete tęsėsi 7 semestrus.  Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos 1876 m. gegužės 21 d. pranešimas studentui Aleksandrui Kuršaičiui apie jam skiriamą „lietuvišką universitetinę stipendiją“. Jos skyrimą reglamentavo 1844 m. sausio 12 d. karaliaus Frydricho Vilhelmo IV įsakas, pagal kurį lietuvių kalbos besimokantiems lietuviams mokamos stipendijos. Pirmo kurso studentui Kuršaičiui visam jo studijų Karaliaučiaus universitete laikotarpiui skirta 600 markių.  Karališkosios mokslinės egzaminų komisijos 1881 m. vasario 26 d. pažyma studentui, būsimam pedagogui Aleksandrui Kuršaičiui, apie sėkmingai užbaigtas filologijos ir pedagogikos mokslų studijas ir šios pažymos rankraštinis 1881 m. kovo 4 d. nuorašas, pasirašytas Aleksandro dėdės prof. Frydricho Kuršaičio.  Karališkosios mokslinės egzaminų komisijos pažymoje, išduotoje 1881 m. liepos 1 d., pakartojama žinia apie studijų užbaigimą. Kitoje dokumento pusėje – Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos 1882 m. balandžio 4 d. pažyma apie A. Kuršaičio pedagoginę praktiką Įsruties gimnazijoje.

 Kiek vėlesnio laikotarpio asmens dokumentas – Vokietijos piliečio pasas, išduotas 1934 m. birželio 11 d. Puikios būklės dokumentas su A. Kuršaičio nuotrauka ir išvaizdos aprašymu. Žyma pase byloja apie savininko 1936 m. kelionę į Lietuvą.

Su darbine A. Kuršaičio veikla susiję dokumentai – paskyrimai dirbti mokytoju ar konkretaus mokymo laipsnio suteikimas.  Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos 1882 m. kovo 30 d. pranešimas Įsruties gimnazijos neetatiniam mokytojui A. Kuršaičiui apie ketinimus skirti jį nuolatiniam darbui į Tilžės gimnaziją (A. Kuršaitis Tilžės gimnazijoje dirbo nuo 1882 m. iki pensijos). 1882 m. balandžio 21 d. A. Kuršaičio paskyrimas etatiniu karališkosios Tilžės gimnazijos mokytoju, skiriant 1800 markių metinį atlyginimą.  Įdomus 1900 m. spalio 22 d. Rytų Prūsijos provincijos mokyklų kolegijos raštas, kad Tilžės gimnazijos profesoriui Kuršaičiui jo didenybė Prūsijos karalius skiria jam aukštą studijų patarėjo laipsnį.

A. Kuršaičio parengta, parašyta ar papildyta mokomoji me-

džiaga: vadovėliai, chrestomatijos, praktinių užsiėmimų medžiaga. Nuo 1884 m. A. Kuršaitis Tilžės gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą, vadovavo mokyklos Lietuvių kalbos seminarui. Visaverčiam lietuvių kalbos mokymui reikėjo vadovėlių, kurių Rytų Prūsijoje trūko. A. Kuršaitis parengė ir išspausdino „Susirašinėjimo lietuvių kalba bandymus“ („Proben litauischer Briefe“, 1886), trijų dalių chrestomatiją „Lietuviški skaitiniai“ („Litauisches Lesebuch“, 1911–1913). Tarp įsigytų dokumentų yra du 1919 m. A. Kuršaičio sąsiuviniai – lietuvių kalbos užsiėmimų mokomoji medžiaga.  100 lapų „Lietuvių kalbos pamokos ir pratybų sąsiuvinis“ („Litauische Sprachlehren und Übungsbuch“). Jame – įvadinis straipsnis apie lietuvių kalbą ir 26 pamokų metodinė medžiaga. Čia gausu lietuviškų žodžių ir jų vertimų į vokiečių kalbą, lietuviškų žodžių linksniavimo lentelių, įtraukta skaitymo tekstų (religinio turinio kūrinio ištrauka, straipsnis iš lietuvių periodikos, pasaka, patarlės, priežodžiai, mįslės). Savarankiško darbo užduotyse pateikiama maždaug po 20 sakinių lietuvių kalba ir tiek pat – vokiečių kalba.  109 lapų „Raktas į lietuvių kalbos mokymą“ („Schlüssel zur Litauischen Sprachlehre“), kuriame – užduotys 82 pamokoms. Beje, visi pateikiami lietuviški žodžiai yra sukirčiuoti.  Lapas, kuriame surašytos lietuvių kalbos užsiėmimų, vykusių nuo 1880 m. rugsėjo 28 d. iki 1881 m. rugsėjo 29 d. užduotys, moksleivių sąrašas su jų žinių įvertinimo pastabomis. Šis dokumentas primena A. Kuršaičio vadovavimą lietuvių kalbos seminarams.

Dar vienas pluoštas įsigytų dokumentų – laiškai A. Kuršaičiui.  1900 m. liepos 15 d. Tilžės gimnazijos direktoriaus dr. Mollerio rašytas laiškas „mylimam kolegai“ A. Kuršaičiui. Molleris buvo mokytojo A. Kuršaičio tiesioginis vadovas.  1932 m. gegužės 17 d. mokytojui prof. Aleksandrui Kuršaičiui iš Leipcigo rašytas Jurgio Gerulio laiškas. Iš Tilžės apskrities Jogaudų kaimo (dabar – Šilutės r.) kilęs kalbininku tapęs J. Gerulis buvo A. Kuršaičio auklėtinis. Laiške kalbama apie abiem aktualius lietuvių kalbos tyrinėjimus, minimi kolegų Juozo Balčikonio, Kazimiero Būgos, Antano Salio, Prano Skardžiaus darbai.  Žymaus germanisto Konrado Burdacho laiškas, rašytas iš Berlyno 1930 m. birželio 27 d. Jis buvo A. Kuršaičio mokslo draugas Karaliaučiaus Frydricho kolegijoje. Laiške kalbama apie svarbiausią A. Kuršaičio gyvenimo darbą – reprezentacinio lietuvių–vokiečių kalbų žodyno rengimą.

A. Kuršaičiui 1934 m. išduoto Vokietijos piliečio paso fragmentas. Dokumento originalas saugomas Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonde

Čia pristatyta tik dalis įsigyto Lietuvos mokslui ir kultūrai nusipelniusio Aleksandro Teodoro Kuršaičio archyvo dokumentų ir jie dar laukia savo skaitytojų bei tyrėjų dėmesio.

A. T. KURŠAIČIO GYVENIMAS IR DARBAI

Garsios Mažosios Lietuvos giminės atstovas Aleksandras

Teodoras Kuršaitis gimė 1857 m. spalio 2 d. Kretingoje. Tėvas Gustavas vargoninkavo vietos bažnyčioje, vėliau mokytojavo Dituvos kaime netoli Priekulės. Anksti be tėvo likusį Aleksandrą globojo dėdės – Priekulės mokytojas Liudvikas Kuršaitis ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Frydrichas Kuršaitis. Pastarojo remiamas jaunuolis baigė Frydricho kolegiją ir Karaliaučiaus universitetą.

Studijavo vokiečių, graikų, lotynų ir lietuvių kalbas. Baigęs universitetą, A. Kuršaitis 1882–1922 m. dirbo mokytoju Tilžės gimnazijoje. 1901–1902 m. redagavo ir papildė Erdmanno Juliaus Schiekoppo lietuvių kalbos gramatikos „Litauische Elementar–Grammatik“ antrą leidimą, 1913 m. Hugo Šojui padėjo išleisti jo surinktų lietuvių liaudies pasakų rinkinį „Pasakos apie paukščius“, tekstus išvertė į vokiečių kalbą, sudarė žodynėlį. Jo patarėjai buvo Antanas

Baranauskas, Juozas Balčikonis, Jonas Jablonskis.

A. Kuršaitis buvo aktyvus Mažosios Lietuvos visuomenės ir spaudos darbuotojas, Lietuvių literatūros draugijos Tilžėje narys ir pirmininkas, Prūsijos senovės draugijos „Prussia“ narys, 1900 m. įsteigė „Luizės“ draugiją. 1905 m. Tilžėje pastatė etnografinį muziejų – lietuvininkų sodybą, kurioje buvo eksponuojami Mažosios

Lietuvos buities reikmenys, audiniai, siuviniai bei mezginiai.

Svarbiausiu A. Kuršaičio gyvenimo darbu tapo lietuvių–vokiečių kalbų žodyno rengimas. Nuo 1906 m. jis nuosekliai dirbo, medžiagą žodynui rinko daugiau kaip trisdešimt metų. Šis keturių tomų veikalas – „Litauisch–deutsches Wörterbuch. Thesaurus linguae

Lituanicae“ – buvo išleistas po autoriaus mirties 1968–1973 m.

Getingene A. Kuršaičio sūnaus pastangomis.

Gyvenimo saulėlydį A. Kuršaitis pasitiko Bavarijos miestelyje

Kyfersfeldene, į kurį persikėlė traukdamasis nuo Antrojo pasaulinio karo audrų. Kartu iškeliavo ir jo archyvai. Mirė kalbininkas 1944 m. rugpjūčio 17 d.