KRONIKA

NACIONALINĖ BIBLIOTEKA

MINI ELIJO METUS

Lietuvos Respublikos Seimui 2020-uosius paskelbus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendino ne vieną edukacinį, kultūros ir leidybos projektą, aktualizuodama ir visuomenei pristatydama Lietuvos žydų kultūros ir istorijos paveldą. Vienu centrinių Vilniaus Gaono metų minėjimo renginių tapo spalio 20 d. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta knygų ir dokumentų paroda „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.

Paroda atveria gausius Elijo ben Saliamono Zalmano – Vilniaus Gaono (1720–1797) darbus, atspindinčius jo erudiciją ir indėlį į žydų tradicinių tekstų studijas: halachą (religinę žydų teisę), giluminę Talmudo tekstologiją, Biblijos egzegezę, etiką, kabalą. Didžiausia eksponatų dalis – iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Vilniaus Gaono XVIII–XX a. darbų kolekcijos, kurios vertę liudija tai, kad ji 2019 m. įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Tarp svarbių parodos eksponatų – pirmas Vilniaus Gaono publikuotas darbas Shenot Eliyahu („Elijo metai“ – hebr.; Lvivas, 1799), pagal kurį pavadinta paroda; pirmas Babilono Talmudo leidimas su „Elijo iš Vilniaus“ komentarais (Viena, 1807); paskutinis Lietuvoje publikuotas jo komentarų rinkinys, paskelbtas 1940 m. Kėdainiuose.

Be Vilniaus Gaono ir jo mokinių darbų, parodoje eksponuojami kiti unikalūs Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai: Gaono vardu pavadintos sinagogos bibliotekos knyga; 1939 m. įvykusio Gaono mauzoliejaus konkurso projektai; Vilniaus geto kalinių sudarytas rankraštinis Šnipiškių žydų kapinių registras su Vilniaus Gaono epitafija.

Parodoje ne tik pristatomi Elijo ben Saliamono Zalmano tekstai – atskleidžiama ir šios išskirtinės asmenybės įtaka Lietuvos žydų intelektiniam

gyvenimui bei kultūrai, jo įvaizdžio ir atminimo saugojimo tradicija Vilniuje ir Lietuvoje. Prie Vilniaus Gaono mokymo sklaidos svariai prisidėjo nuo XIX a. pradžios ir iki pat Holokausto veikusios „lietuviškosios“ ješivos – religinės akademijos, praktikavusios giluminę tekstų analizę ir absoliutų atsidavimą Torai; ši veikla buvo laikoma Gaono Elijo metodu. Parodoje galima susipažinti su Vilijampolės ir Telšių ješivų dokumentais.

Pristatyti ir Gaono įvaizdžio atspindžiai poezijoje, dramaturgijoje, publicistikoje, vaizduojamame mene, fotografijoje ir net populiarioje kultūroje. „Mūsų pareiga – aktualizuoti ir atverti šį paveldą, suteikti galimybių su juo susipažinti ir Lietuvos, ir tarptautinei bendruomenei. Tai vienintelė Lietuvoje tokia didelė Vilniaus Gaono darbų leidinių rinktinė. Ji parodo, koks neįprastai platus buvo šio mąstytojo akiratis, ir leidžia įvertinti, kad jis buvo tikras klasikinių žydų tekstų tyrimų milžinas“, – per parodos atidarymą sakė prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Tarp gausių svečių buvo kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Parodos atidarymo svečiai turėjo unikalią galimybę išgirsti specialiai Gaono metams sukurto muzikinio performanso „Elijo skambantis trikampis“ premjerą (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Kūrinį inspiravo parodoje eksponuojama Elijo ben Saliamono Zalmano knyga „Trikampis“, skirta matematikos mokslui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms skirtą kolekcinę sidabro monetą. Tai pirmoji Lietuvoje nukalta moneta su žydiška simbolika.

Atidarymo vakarą apie 100 svečių sulaukusi paroda kelia nemažą susidomėjimą. Ji gausiai atspindėta Lietuvos žiniasklaidoje ir minima už šalies ribų. Iki lapkričio 7 d. paskelbto karantino spėta surengti kelias ekskursijas po ekspoziciją, kuriose dalyvavo ir profesionalai: kolegos iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių, Lituanistikos ir Restauravimo skyrių, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos valstybės istorijos archyvo bei Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotojai. Parodą kartu su kuratore aplankė kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, pageidavimą joje dar apsilankyti pasibaigus karantinui išreiškė Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Y. Levy.

Parodos kuratorė – Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Parodos partneriai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis

Specialiai Gaono metams sukurtą muzikinį performansą „Elijo skambantis trikampis“ atliko perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Ekspozicija, kurioje rodomi unikalūs Nacionalinės bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atidarymo dieną sulaukė gausių svečių.

Parodos atidarymo svečiai galėjo susipažinti su YIVO institute Niujorke saugomu Vilniaus Gaono sinagogos pinku (metraščiu) – nesant galimybės jo atvežti fiziškai, jis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Eksponatu domisi ilgametis pedagogas Miša Jakobas.

M. K. Čiurlionio muziejus ir ilgametis Nacionalinės bibliotekos partneris – Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke (YIVO).

Karantino metu ribojant galimybę lankytis parodoje „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“ tiesiogiai, sukurta virtuali ekskursija lietuvių ir anglų kalbomis.