TYRĖJUI ĮDOMU

REPRESIJŲ PRIEŠ ŽYDUS ATSPINDŽIAI JAV LIETUVIŲ DIENRAŠTYJE

Danguolė Narkevičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausioji bibliografė

Vokietijos ir viso pasaulio istorijai Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos pergalė 1933 m. Reichstago rinkimuose ir Adolfo Hitlerio tapimas kancleriu buvo lemtingas įvykis. Pasaulio spauda mirgėjo antraštėmis apie įvykius Vokietijoje. Apie tai daug rašė ir ilgiausiai (nuo 1909 m.) Jungtinėse Amerikos Valstijose einantis vietos lietuvių laikraštis „Draugas“. Publikacijos apie įvykius Vokietijoje išryškino antidemokratinį, nacionalistinį, antisemitinį nacių politikos pobūdį.

Laisva JAV spauda galėjo skelbti daugiau informacijos ir apie nacistų valdžios veiksmus prieš žydus. Straipsnio autorė peržiūrėjo visus skaitmeninto kultūros paveldo portale „Epaveldas“ prieinamus dienraščio „Draugas“ 1933 m. numerių pirmuosius puslapius, kuriuose paprastai spausdinama svarbiausia informacija. Iš tais metais pasirodžiusių 307 numerių minėtame portale pasigesta 50 trūkstamų numerių. Jie peržiūrėti virtualiame „Draugo“ archyve (www.draugas.org/archyvas-pdf-1933/).

Iš viso 1933 m. pirmuosiuose puslapiuose suskaičiuoti 129 straipsniai, kuriuose minimi žydai. Daugiausia žinių buvo skelbiama iš Vokietijos (44), JAV (14), Lietuvos (11), Palestinos (10), Šveicarijos (10), Anglijos (9), Lenkijos (9). Keletas straipsnių išspausdinta iš Austrijos (6), tuometės Čekoslovakijos (4), Prancūzijos (3), Rumunijos (3), Latvijos (2), tuometės Jugoslavijos (1), Kanados (1), Kubos (1), Vengrijos (1) (žr. 1 pav.).

PUBLIKACIJŲ IŠ VOKIETIJOS APŽVALGA

Daugiausia publikacijų skirta įvykiams Vokietijoje, kurioje, vykdant nacių partijos politiką, imta vis labiau varžyti žydų teises. (Autorė straipsnius apžvelgia chronologine tvarka.)

Kovo 4 d. „Drauge“ pasirodo žinutė, kurioje, remiantis socialistų laikraščiu „Daily Herald“, pranešama, kad Vokietijos fašistai yra suplanavę žydų skerdynes, skelbiama, kad žymi dalis šalies žydų yra komunistai [1]. Po 10 dienų rašoma, kad Vokietijos fašistai vykdo terorą prieš svetimšalius, ypač prieš svetimšalius žydus. Rūro srityje uždaromos žydų parduotuvės, nors jose dauguma prekių yra vokiškos. Žydai gyvena apimti baimės. Dėl politinių motyvų jau nužudyta 100 asmenų [2].

Greitai prasideda represijos ir prieš spaudos atstovus, nes laisvas žodis visada buvo stiprus ginklas. Vokietijoje areštuojamas Lietuvoje gimęs žydas Jacobas Leščinskis, Niujorko žydų laikraščio „Vorwaerts“ korespondentas. Rašoma, kad jis bus deportuotas [3]. Visuomenėje pasėjama panika. Turtingesni žydai skubiai palieka Vokietiją [4]. Pasirodo pranešimų ir iš regionų. Palatinato regione uždrausta likti žydams, atsikrausčiusiems ten po 1914 m. rugpjūčio. Dažniausiai šis įstatymu įtvirtintas draudimas buvo nukreiptas prieš žydus, atvykusius iš Lenkijos. Jiems taip pat uždrausta pasiimti pinigus iš bankų, kol neatsiskaitys su kreditoriais [5].

Iš Vokietijos plintanti negatyvi informacija kelia vis didesnį atgarsį visame pasaulyje. Valdžia ima skatinti skelbti paneigimo akcijas. Centrinė vokiečių žydų piliečių unija paskelbia, kad laikraščiuose aprašomi žydų persekiojimai yra prasimanymas ir melas [6]. Vis dėlto konkrečių smurto atvejų prieš žydus netrūksta. Kovo 27 d. pranešime skelbiama, kad netoli Pagėgių esančios Panemunės, kuri tuo metu priklausė Vokietijai, mėsininką M. Fainbergą gatvėje hitlerininkai užpuolė, pargriovė ant žemės ir sužeidė. Dar anksčiau jie sunkiai sužeidė Tilžės vaistininką žydą Vilką. Žydai Tilžėje vakare nebeišeina į gatvę [7]. Tokie įvykiai sulaukė neigiamos užsienio žydų reakcijos. Tačiau Nacionalsocialistų partijos vadovybė pareiškia, kad jei užsienio žydai veiks prieš vokiečius, žydų gyvenimas Vokietijoje pasunkės [8]. Augant žydų emigracijai iš Vokietijos, kyla klausimas, kur vykti ir apsigyventi. Skelbiama, kad Vokietijos fašistai pataria žydams grįžti į Palestiną [9].

Nuo balandžio 1-osios fašistų partija paskelbė visų krašto žydų veiklos boikotavimą. Rekomenduota nieko iš jų nepirkti, nesinaudoti gydytojų, advokatų paslaugomis. To imtasi žydams sukėlus triukšmą užsienyje [10]. Žydai vadinami buvusio karo sukėlėjais, visų kraštų priešais. Buvo boikotuojami visi šalies įmonininkai ir profesionalai [11]. Sustabdžius žydų ekonominę veiklą, imtasi intelektualų. Frankfurte prie Maino fašistų partijos kareiviai užėmė universitetą, kuris iki tol buvo žydų kultūros centras. Nušalinti žydų profesoriai ir studentai [12].

Savo poziciją ir įspėjimus Vokietijai pareiškė JAV. Vokietijos kancleris A. Hitleris tikina, kad be reikalo kai kurios amerikiečių grupės protestuoja prieš žydų persekiojimus, esą pati JAV atsikrato nepageidaujamų asmenų, neįsileidžia ir persekiojamų Vokietijos žydų [13]. Vis dėlto paskelbta, kad Vokietijos kancleris pripažįsta, jog kai kuriose srityse buvo persistengta puolant žydus, radikalus ir respublikonus, tačiau dauguma atvejų tie veiksmai pateisinami. Užtikrinta, kad šalyje įsivyraus tvarka [14]. Dar vienas antisemitinis žingsnis – žydų šalinimas iš valstybės aparato. Pagal civilinės tarnybos įstatymą Vokietijoje uždrausta žydams užimti valdininkų vietas [15].

Fašistų partijos aktyvistai vokiečių studentai, įsteigę sąjungą, veikė prieš nevokiečius, ypač žydus. Jie saugojo vokiečių literatūrą nuo žydų veikalų, ėmė juos deginti [16]. Šalies politiniame gyvenime įtvirtinama vienvaldystė. Pranešama, kad griūva Socialistų partija, kurios viršūnėje daugiausia buvo žydai. Partijoje nustatyta papirkinėjimų, išeikvojimų [17]. Vokietijos ministrų kabinetas balandį parengia įstatymą, kuriuo toliau varžomos žydų teisės. Visi šalies žydai tapo antros rūšies piliečiais [18]. Vokiečių fašistų studentų sąjunga toliau iš privačių knygynų šalina žydų ir socialistų parašytus veikalus [19]. Pranešama, kad Berlyne ir kitur gegužės 10 d. studentai fašistai universitetų aikštėse sudegino 25 000 žydų, socialistų ir jiems prijaučiančių asmenų veikalų [20].

Toliau varžomos nuosavybės teisės. Žydai negali įsigyti žemės Prūsijoje [21]. Liepą Vokietijos vyriausybės dekretu visi žydai pašalinami iš krašto prekybos [22] ir darbininkų organizacijų [23]. Tą patį mėnesį vyriausybė suvaržo žydų žinių agentūros korespondentus, kad jie neperduotų pasauliui žinių apie žydų padėtį Vokietijoje [24]. Toliau vykdomi valymai ūkio šakose. Iš garlaivių kompanijos „Hamburg American“ direktorių pašalinti visi žydai [25]. Imta reguliuoti ir asmeninį gyvenimą. Šiaurės Vokietijos Nordernėjaus saloje, kur buvo prestižiniai vokiečių paplūdimiai, vokietėms uždrausta šokti su žydais [26].

Vokietijos propagandininkai nurodė šalies priešus. Fašistų laikraštis „Der Deutsche“ paskelbė, kad prieš Vokietiją kovoja bolševikai, žydai ir masonai. Esą jų centras yra Prancūzijoje [27]. Žydų bėgimo ir išsiuntimo iš šalies mastai darosi tokie dideli, kad Vokietijos vyriausybė skelbia ieškosianti žydams kito krašto, kuriame jie galėtų apsigyventi ir tvarkyti savo reikalus [28]. Žengtas žingsnis reguliuoti santuokas. Prūsijos teisingumo ministras parengia įstatymą, pagal kurį vokiečiams būtų draudžiama tuoktis su žydais. Kitu atveju santuoka būsianti išardyta, o kaltininkas nubaustas [29]. Marburgo valdininkai paskelbia, kad jų miestas išskirtinis – pirmas visoje šalyje atsisakė žydų advokatų [30]. Visaip varžoma teisė į išsilavinimą. 1933 m. rudenį žydai studentai nebuvo

įleidžiami klausyti paskaitų [31]. Tiesa, lapkritį Berlyno vyriausybė paskelbia, kad nutraukiama kampanija prieš žydus Prūsijoje. Buvo įsakyta nekabinti prie parduotuvių skelbimų, kuriuose nurodoma, kad čia yra vokiečių įmonė [32]. Akcijų biržoje taip pat buvo siekiama vokiečių monopolio – iš Berlyno biržos pašalintas 51 žydas [33].

Etninis klausimas tampa ypač opus. Vokietijoje buvo 6 mln. krikščionių, kurių protėviai buvo žydai. Šie žmonės laikė save vokiečiais ir siekė, kad vyriausybė nustotų juos persekioti [34]. Gruodį valdžia ima reguliuoti ir kalėdinę prekybą. Ščecine policija uždraudžia žydų įmonėms prekiauti krikščioniškais Kalėdų simboliais [35]. Paskutinės dvi 1933 m. „Draugo“ pirmųjų puslapių publikacijos skirtos Vokietijos žydų švietimo padėčiai. Gruodį Prūsijos švietimo ministras paskelbia, kad norintys gauti laipsnį medicinos studentai žydai turi atsisakyti Vokietijos pilietybės [36], o pradinių mokyklų tarybose negali būti žydų, netgi tuomet, jei mokykloje mokosi žydų vaikų [37].

ŽYDŲ GYVENIMAS LIETUVOJE 1933-IAISIAIS

Publikacijos iš Lietuvos Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ 1933 m. numerių pirmuosiuose puslapiuose atspindėjo vietos ir pasaulines tendencijas. Pirmoji publikacija, kurioje minimi žydai, pasirodė sausio pabaigoje. Rašoma, kad Palestinos valdžia įsileis žydų, kurie gaus darbo žydų kolonijose. Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, iš Lietuvos gali išvažiuoti 400 darbininkų [38].

Kovo mėnesį pateikiama informacija iš Vilniaus. Pranešama apie incidentą Vilniaus apeliaciniame teisme. Valdininkas esą pareikalavo iš sutikto žydo nusiimti skrybėlę. Šis atsisakęs: tegu kunigas nusiima skrybėlę, be to, čia ne Poznanė, o Lietuva. Žydas buvo nugabentas į policijos nuovadą [39]. Vasaros pradžioje paskelbtoje publikacijoje rašoma apie Lietuvoje vykdomas akcijas prieš vokiečių valdžią. Protestuodami prieš žydų terorą Vokietijoje, Lietuvos rabinai nutarė paskelbti dienos bado streiką. Visose sinagogose laikytos pamaldos už hitlerininkų nukankintus žydus [40].

Rašoma apie lietuvių ir žydų bendradarbiavimą žemės ūkio srityje. 1933 m. žydai itin aktyviai ėjo dirbti pas ūkininkus. Pastarieji juos maitino, atsižvelgdami į žydų papročius, per mėnesį mokėjo 7–10 litų. Žydams darbininkams buvo svarbu išmokti ūkio darbų ir gauti pažymėjimą. Įgiję ūkininkavimo žinių, jie ketino vykti į Palestiną. Nors buvo ir abejojama, ar verta mokytis iš lietuvių, – esą patirties būtų galima įgyti ir Palestinoje [41].

Apie žydų lojalumą Lietuvos politikai liudija publikacija apie įsteigtą Vilniaus vadavimo sąjungos (VVS) Mažeikių žydų skyrių. Tai bene pirmas VVS žydų skyrius. Žinutėje džiaugiamasi, kad prie Vilniaus vadavimo prisideda ir žydų visuomenė [42]. Socialinės rūpybos klausimai atsispindi svarstant Kauno prieglaudų pertvarką. Iš Kauno savivaldybės išlaikomų keturių prieglaudų 3 yra krikščionių ir 1 – judėjų ir krikščionių. Pastarojoje yra 90 žydų [43]. Komunistų propagandinė veikla aprašyta minint įvykį Alytaus apskrityje. Merkinės stačiatikių kapinėse buvo iškabinta komunistinė vėliava, o tarp sulaikytų komunistų buvo vienas žydas [44].

Žydų emigracijos procesus atspindi oficialūs kreipimaisi į šalių vyriausybes. 1933 m. liepą į Lietuvą atvykęs rabinas Bergisas įteikė vyriausybei prašymą leisti atvykti Rytprūsių žydams į Klaipėdos kraštą ir jame apsigyventi. 300 iš Lietuvos kilusių žydų, bėgantys nuo rusų persekiojimų, norį įsikurti Klaipėdos krašte. Žydai esą yra pasiturintys, galintys prisidėti prie pramonės bei prekybos vystymo [45]. Joniškio viceburmistras I. Šapiro 1933 m. pabaigoje organizavo Lietuvos žydų karių sąjungą. Pranešta, kad statutas jau patvirtintas [46]. Metų pabaigoje toliau rašoma apie masinį žydų vykimą į Palestiną. Skelbiama, kad Kauno milijonierius Standleris įsigijo Palestinoje dvarų ir plantacijų, išpardavė turtą Kaune ir išvyko. Ten pat iš Kuršėnų išvažiavo milijonierius, turtingiausias Lietuvos žydas Grosbardas ir dar 25 žydai [47]. Gruodžio 30 d., remiantis anglų statistikos biuru, pranešta, kad nuo 1920 m. iš Lietuvos į Palestiną emigravo 5189 žydai. Dauguma jų buvo darbininkai, bet buvo ir turtingų, kurie įsigijo dvarus, įmones. Tokiu būdu buvo išvežamas kapitalas, o Lietuvai tai nuostolinga [48].

ŽYDŲ KLAUSIMAS RŪPI IR JAV, IR KUBAI

Žymią dalį publikacijų iš JAV sudaro pranešimai apie protestus prieš Vokietijos žydų persekiojimus. Amerikos žydų organizuojami protestai buvo įvairių formų: demonstracijos, mitingai, boikotai, paramos prašymai kreipiantis į aukščiausius JAV valdžios sluoksnius. Palestinos arabų protestai prieš didelę žydų imigraciją ir britus dominuoja straipsniuose iš Jeruzalės. Iš Anglijos sklisdavo žinios apie susirūpinimą dėl žydų padėties Vokietijoje ir emigracijoje. Apie nepakantumą antisemitizmui pranešama aprašant spontanišką susidūrimą. Pikadilio aikštėje Londone jaunųjų fašistų grupė įžeidė žydus. Kai fašistai norėjo iš jos pasitraukti, juos apsupo 7000 žmonių, kilo riaušės. Policija vos išgelbėjo fašistus [49].

Publikacijose iš Lenkijos pranešama apie antivokiškas akcijas, taip pat apie lenkų tautininkų propagandą prieš žydus. Protestai Lenkijoje kartais įgaudavo destruktyvų pobūdį: buvo niokojamas turtas, deginami laikraščiai [50]. Austrijos fašistų veiksmai prieš žydus aprašomi publikacijose iš Vienos. Apie iš Vokietijos į Čekoslovakiją pabėgusius žydus ir Prahoje vykstančius sionistų renginius rašoma keturiose „Draugo“ pirmųjų puslapių publikacijose. Prancūzija reiškė palaikymą iš Vokietijos bėgantiems žydams, antra vertus, Elzaso ir Lotaringijos provincijų gyventojai reiškė nerimą dėl gausiai atvykstančių žydų [51].

Vykstant antižydiškoms akcijoms Rumunijoje, vyriausybė buvo priversta uždaryti dvi antisemitines rumunų organizacijas [52]. Iš Rygos pranešta, kad Pabaltijo valstybių žydai atsisako protestuoti prieš išpūstus žydų persekiojimus Vokietijoje [53]. Iš Belgrado pranešta, kad Jugoslavijos vyriausybė leido šalyje apsigyventi iš Vokietijos pabėgusiems žydams [54]. 1933 m. balandį pranešta, kad jaunųjų prancūzakalbių kanadiečių organizacija pradėjo kampaniją prieš žydus [55]. Kubos žydų organizacijų atstovybė 1933 m. rugpjūtį kreipėsi į Kubos prezidentą ir gavo patikinimą, kad iš Vokietijos ištremiami žydai yra laukiami Kuboje, jiems bus suteiktas prieglobstis [56]. Žinutėje iš Vengrijos buvo pranešama, kad Budapešte krikščionys studentai išvijo iš universiteto studentus žydus [57].

DĖMESYS – LYG VIRUSAS PLINTANČIAI POLITIKAI 1933 m. kovą naciams laimėjus rinkimus Vokietijoje, laikraščio „Draugas“ pirmuosiuose puslapiuose pasirodė net 30 publikacijų apie žydus (iki to laiko buvo pasirodžiusi tik 1 publikacija sausį). Nuo tada kas mėnesį pasirodydavo vidutiniškai po 8 publikacijas (žr. 2 pav.). Taigi JAV lietuvių periodinis leidinys sistemingai skelbė informaciją. Dažniausias straipsnių turinys buvo aprašymai, kaip lyg virusas Vokietijoje ir pasaulyje plinta nacizmas, žydams keliantis daug kančių. 1933-ieji buvo tik pragaištingos fašistų politikos pradžia. 2 pav. Straipsnių chronologinio pasiskirstymo kreivė

1. Numato žydų pogromus: [Anglija] // Draugas. 1933, kovo 4 (Nr. 53), p. 1 2. Vokietijoj teroras plinta: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 10 (Nr. 58), p. 1 3. Lietuvos žydas bus deportuotas: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 14 (Nr. 61), p. 1 4. Žydai bėga iš Vokietijos: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 14 (Nr. 61), p. 1 5. Uždrausta žydams ištraukti pinigus: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 25 (Nr. 71), p. 1 6. Apie vokiečių žydus prasimanymas: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 27 (Nr. 72), p. 1 7. Hitlerininkai sužeidė Lietuvos žydą Tilžėje: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 27 (Nr. 72), p. 1 8. Fašistai prieš žydus: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 28 (Nr. 73), p. 1 9. Pataria žydams grįžti į Palestiną: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 28 (Nr. 73), p. 1 10. Vokietijos žydams boikotas: [Vokietija] // Draugas. 1933, kovo 30 (Nr. 75), p. 1 11. Boikotuos prieš žydus Vokietijoj: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 1 (Nr. 77), p. 1 12. Užėmė žydų kultūros centrą: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 4 (Nr. 79), p. 1 13. Hitleris atsako Amerikai: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 7 (Nr. 82), p. 1 14. Pripažįsta fašistų blogus darbus: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 8 (Nr. 83), p. 1 15. Žydai neužims valdininkų vietų: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 11 (Nr. 85), p. 1 16. Studentai saugos vokiečių literatūrą: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 14 (Nr. 88), p. 1 17. Socialistų partija griūva: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 15 (Nr. 89), p. 1 18. Antrosios rūšies piliečiai: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 20 (Nr. 83), p. 1 19. Degins žydų ir socialistų raštus: [Vokietija] // Draugas. 1933, bal. 28 (Nr. 100), p. 1 20. Sudegino žydų ir socialistų knygas: [Vokietija] // Draugas. 1933, geg. 12 (Nr. 112), p. 1 21. Žydai negalės žemės įsigyti: [Vokietija] // Draugas. 1933, geg. 13 (Nr. 113), p. 1 22. Visi žydai pašalinami: [Vokietija] // Draugas. 1933, liep. 14 (Nr. 164), p. 1 23. Darbininkų organizacijose nebus žydų: [Vokietija] // Draugas. 1933, liep. 15 (Nr. 165), p. 1 24. Žydų žinių agentūra varžoma: [Vokietija] // Draugas. 1933, liep. 25 (Nr. 174), p. 1 25. Visi žydai pašalinti: [Vokietija] // Draugas. 1933, liep. 28 (Nr. 177), p. 1 26. Draudžia su žydais šokti: [Vokietija] // Draugas. 1933, rugpj. 10 (Nr. 188), p. 1 27. Kas kovoja prieš Vokietiją: [Vokietija] // Draugas. 1933, rugpj. 17 (Nr. 194), p. 1 28. Vokietija ieškos žydams gyvenimo vietos: [Vokietija] // Draugas. 1933, rugs. 6 (Nr. 210), p. 1 29. Prieš jungtuves su žydais: [Vokietija] // Draugas. 1933, spal. 2 (Nr. 232), p. 1 30. Neturi žydų advokatų: [Vokietija] // Draugas. 1933, spal. 9 (Nr. 238), p. 1 31. Varžomi žydai studentai: [Vokietija] // Draugas. 1933, spal. 28 (Nr. 255), p. 1 32. Nutraukiama kampanija prieš žydus: [Vokietija] // Draugas. 1933, lapkr. 2 (Nr. 259), p. 1 33. Žydai vejami ir iš biržos: [Vokietija] // Draugas. 1933, lapkr. 3 (Nr. 260), p. 1 34. Nori pasilikti vokiečiais: [Vokietija] // Draugas. 1933, lapkr. 6 (Nr. 262), p. 1 35. Prieš žydus: [Vokietija] // Draugas. 1933, gruod. 11 (Nr. 291), p. 1 36. Prieš žydus studentus: [Vokietija] // Draugas. 1933, gruod. 21 (Nr. 300), p. 1 37. Dar daugiau varžomi žydai: [Vokietija] // Draugas. 1933, gruod. 26 (Nr. 303), p. 1 38. Į Palestiną važiuos apie 400 Lietuvos žydų: [Lietuva] // Draugas. 1933, saus. 30 (Nr. 24), p. 1 39. Vilniaus žydai su lenkais nesugyvena: [Lietuva] // Draugas. 1933, kovo 24 (Nr. 70), p. 1 40. Lietuvos žydai paskelbė protesto badą: [Lietuva] // Draugas. 1933, birž. 1 (Nr. 128), p. 1 41. Lietuvoje žydai mokinasi ūkininkauti: [Lietuva] // Draugas. 1933, birž. 8 (Nr. 134), p. 1 42. V.V.S. žydų skyrius Mažeikiuose: [Lietuva] // Draugas. 1933, liep. 14 (Nr. 164), p. 1 43. Bus pertvarkytos Kauno prieglaudos: [Lietuva] // Draugas. 1933, rugpj. 30 (Nr. 205), p. 1 44. Iškabino raudoną vėliavą: [Lietuva] // Draugas. 1933, rugpj. 31 (Nr. 206), p. 1 45. Žydai prašosi į Lietuvą: [Lietuva] // Draugas. 1933, liep. 27 (Nr. 176), p. 1 46. Žydų karių sąjunga: [Lietuva] // Draugas. 1933, lapkr. 15 (Nr. 270), p. 1 47. Turtingi žydai į Palestiną: [Lietuva] // Draugas. 1933, gruod. 14 (Nr. 294), p. 1 48. Mūsų litai plaukia į Palestiną: [Lietuva] // Draugas. 1933, gruod. 30 (Nr. 307), p. 1 49. Minia prieš fašistus: [Anglija] // Draugas. 1933, geg. 2 (Nr. 103), p. 1 50. Lenkai puola vokiečius: [Lenkija] // Draugas. 1933, bal. 13 (Nr. 87), p. 1 51. Alzasų protestas: [Prancūzija] // Draugas. 1933, rugpj. 18 (Nr. 195), p. 1 52. Apsaugoja žydus: [Rumunija] // Draugas. 1933, lapkr. 17 (Nr. 272), p. 1 53. Nenori gelbėti Vokietijos žydams: [Latvija] // Draugas. 1933, kovo 29 (Nr. 74), p. 1 54. Serbijon priimami žydai: [Jugoslavija] // Draugas. 1933, gruod. 2 (Nr. 284), p. 1 55. Kanadoj pradėta kampanija prieš žydus: [Kanada] // Draugas. 1933, bal. 24 (Nr. 96), p. 1 56. Kubon kviečiami žydai: [Kuba] // Draugas. 1933, rugpj. 31 (Nr. 206), p. 1 57. Studentai prieš žydus: [Vengrija] // Draugas. 1933, lapkr. 9 (Nr. 265), p. 1