KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ GARGŽDAI
Knygos sutiktuvės. Spalio 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje pristatyta neseniai išleista Aldonos Martinkienės poezijos knyga „Truobalė ont laukū“, skirta Žemaitijos metams. Kiek anksčiau ji buvo pristatyta Klaipėdos knygų mugėje. Tai pirmoji A. Martinkienės knygelė, joje eilėraščiai parašyti ir žemaičių dūnininkų tarme, ir literatūrine kalba – gražiai sudėliotas gyvenimas, pilnas nuoširdumo ir paprastumo. Aldona – buvusi bibliotekininkė, mokytoja, hidrogeologė iš Šiuraičių kaimo – kurti pradėjo dar mokykloje, vėliau įsitraukė į „Tarybinės Klaipėdos“ literatų būrelį, šiuo metu dalyvauja Klaipėdos rajono literatų klubo „Potekstė“ veikloje. Ji inicijavo skyrelį žemaičiams Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, o pirmas išspausdintas eilėraštis rubrikoje „Būkem žemaitēs“– tai jos pačios sukurtos eilės „Tieviškės paveikslā“. Poetė aktyviai dalyvauja žemaičių kūrėjų konkursuose Skuode, Plungėje, užima prizines vietas.
Restauruotas seniausias bibliotekos leidinys. Viešosios bibliotekos nuotr.
Profesionaliai Aldonos Nikienės restauruoti leidiniai jau grįžo į Jono Avyžiaus viešosios bib liotekos fondus ir yra prieinami visuomenei, bus naudojami edukacijoms. A. Mickevičiaus istorinė poema „Konrad Wallenrod“ suskaitmeninta ir pasiekiama bibliotekos tinklapyje ir portale www.epaveldas.lt, o J. Skablauskaitės giminės relikvinė knyga bus eksponuojama nuolat veikiančioje vardinėje Jolitos Skablauskaitės lentynoje-ekspozicijoje. Šis projektas leido išsaugoti unikalius ir vertingus leidinius ateities kartoms.
Eglė Šukienė
KAUNAS
Knygos autorė A. Martinkienė. Viešosios bibliotekos nuotr.
Renginio vedėja, Klaipėdos rajono žemaičių draugijos pirmininkė Diana Ciparienė pristatė autorę, pasakojo, kaip sekėsi redaguoti knygą, kalbėjo apie žemaičių patarmes ir, žinoma, skaitė poeziją. Tautiniais drabužiais pasipuošusi A. Martinkienė taip pat skaitė savo tekstus, kuriuose daug gamtos, kaimo aplinkos, meilės Žemaitijai. Knygoje yra atskiras skyrelis, skirtas partizanams. Poetė apgailestavo, kad jos kaime vaikai jau nebemoka žemaičių kalbos, ir visiems linkėjo: „Būkem turtingi – muokiekem žemaitiškā!“
Giedrė Ilginienė
JONIŠKIS
Restauruoti unikalūs leidiniai. Rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka parengė bibliotekoje saugomų unikalių leidinių restauravimo projektą, kurį pateikė Lietuvos kultūros tarybai, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamai programai „Atminties institucijos: kultūros vertybių restauravimas ir tyrimai“. Biblioteka džiaugiasi, kad šis projektas sulaukė finansinės paramos – seniausiam bibliotekos leidiniui, kurį dovanojo rašytojas Jonas Avyžius, Adomo Mickevičiaus „Konradui Valenrodui“ (Adam Mickiewicz „Konrad Wallenrod“,1864) restauruoti buvo gautas 500 eurų finansavimas, o rašytojos Jolitos Skablauskaitės šeimos relikvijai, knygai „Ant amžinybės slenksčio: pagrindinės gyvenimo mintys ir dvasios pratimai už mirštančius“ (1934) restauruoti – 400 eurų.
Šventėme 65-ąjį gimtadienį. Spalio pradžioje rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta šventė, į kurią susirinko bibliotekos ir jos padalinių darbuotojai, valdžios atstovai ir svečiai, – buvo paminėtas knygos namų 65-metis. Dalyvavo rajono meras Valerijus Makūnas, LR Seimo narė Raminta Popovienė, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. Už ilgametį darbą ir svarų indėlį puoselėjant bibliotekų pažangą ir kultūrą meras įteikė plaketę viešosios bibliotekos direktorei Irenai Viktorijai Stančiauskienei, buvo apdovanota ir bibliotekos direktorės pavaduotoja Vilgemina Puskunigienė, kiti skyrių ir padalinių darbuotojai, padėkota už tai, kad Garliava turi tokį traukos centrą, kur šilumos ir šviesos randa tiek jaunimas, tiek senjorai. 30 metų bibliotekai vadovaujanti direktorė I. V. Stančiauskienė pristatė šios institucijos, kurios ištakos siekia 1951 m., istoriją, priminė jai vadovavusius ir čia dirbusius žmones, pristatė pagrindinius faktus, lėmusius bibliotekos pokyčius. Savo pasakojimą papildė skaidrėmis. Šiandien rajono viešoji biblioteka, turinti 30 padalinių miesteliuose ir kaimuose, sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose, įgyvendina drąsius technologinius sprendimus ir visuomenei aktualius projektus. Ne kartą buvo ir apdovanota:
2017 m. pelnė Lietuvos savivaldybių viešųjų bib liotekų asociacijos įvertinimą „Biblioteka – vaikų ir jaunimo draugas“. Už aktyvų skaitmeninio raštingumo mokymų gyventojams organizavimą viešoji biblioteka paskelbta Skaitmeninio raštingumo 2019 m. lydere tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ geriausia skaitmeninio raštingumo lektore išrinkta Pagynės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Gabija Ščiukauskaitė. Antrus metus biblioteka yra projekto „Vasara su knyga“ skaitymų akcijos lyderė Kauno apskrityje. Šventinį renginį pratęsė muzikinė ir literatūrinė programa „Reveransas Lietuvos Renesansui“, kurią atliko solistai Raimundas Janutėnas ir Nerijus Masevičius, aktorė Virginija Kochanskytė. Šventę vedė aktorius Edvinas Vadoklis.
Regina Jasukaitienė
KUPIŠKIS
Dar viena virtuali paslauga. Kaupti susis temintą informaciją apie žymius Kupiškio krašto žmones yra svarbi viešosios bibliotekos darbo sritis. Trumpos kupiškėnų biografijos pateikiamos bibliotekos interneto svetainėje, Kraštotyros ir edukacijos skyriuje kaupiami jų gyvenimą ir veiklą atspindintys dokumentai. Bibliotekos projektui „Smėlėtais ramybės takeliais: interaktyvi kelionė“ gavus dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir parėmus Kupiškio rajono savivaldybei, sukurta dar viena inovatyvi bibliotekos paslauga – suregistruotos žymių krašto žmonių palaidojimo vietos, sukurtas virtualus žemėlapis.
Seminaro dalyviai su etnologe G. Kadžyte. Reginos Vilčinskienės nuotr.
Renkant informaciją buvo pasitelkti biblio tekos ir jos padalinių darbuotojai, kraštotyrininkai, savanoriai, seniūnijų darbuotojai, skautai. Lankytasi kapinėse, sutvarkytos apleistos ar menkai prižiūrimos kapavietės, jos nufotografuotos. Parengtos trumpos šių žmonių biografijos. Visą susistemintą medžiagą UAB „Ieškok komunikacijos“ komanda sukėlė į virtualų žemėlapį „Ramybės takais: interaktyvi kelionė“, kuris prieinamas viešosios bibliotekos interneto svetainės „Kraštotyros“ skiltyje. Žemėlapyje – 24 kapinės ir 4 bažnyčių šventoriai. Iš viso užfiksuotos ir pateiktos 76 žmonių palaidojimo vietos. Tai savo darbu, kūryba ar visuomenine veikla kraštą garsinę anapilin iškeliavę įvairių profesijų žmonės: rašytojai, knygnešiai, kunigai, mokytojai, gydytojai, fotografai, Bibliotekos darbuotojai ir šventės svečiai. Viešosios bibliotekos nuotr.
41
