#GYVASŽODIS *
LIETUVA TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO LAUKE YRA MATOMA Rima Kuprytė. Mjrkos Boenscho Beeso nuotr.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atsiradus tarptautinio bendradarbiavimo galimybių, mūsų šalies bibliotekininkai pirmiausia daug mokėsi iš kitų valstybių. Kai atsivėrė sienos, labai padėjo Šiaurės šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados, Atviros Lietuvos fondas, suteikdami galimybę išvykti į kitas šalis pasisemti patirties. Visos bibliotekos sprendžia tas pačias problemas – tokias kaip paslaugų prieinamumas ir kokybė, išteklių pasirinkimas, valdžios parama. Tik kiekviena šalis tas problemas įveikia savais būdais, o juos nulemia konkrečios vietos sąlygos. Šiandien Lietuvos bibliotekos tarptautinėje arenoje yra lygiavertės kitų šalių bibliotekoms, kartu rengia įvairius projektus, dalinasi savo patirtimi su kitais. Taigi galima sakyti, kad dabar ne tik ima, bet ir duoda. Ir tikrai Lietuvos bibliotekininkai turi, ką duoti. Dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose kaip lygiaverčiai partneriai, dalinasi patirtimi tarptautinėse konferencijose. Dirbdama pelno nesiekiančioje tarptautinėje organizacijoje EIFL (angl. Electronic Information for Libraries, Elektroninė informacija bibliotekoms), dažnai kviečiu Lietuvos bibliotekininkus dalintis patirtimi su besivystančių šalių bibliotekininkais, nes mes, lietuviai, dar prisimename, kokie prieš trisdešimt
metų buvome patys. Be to, ir tų besivystančių šalių gyventojams mūsų patirtis artimesnė – jie supranta, kad Lietuvos bibliotekų ekonominė situacija dar visai neseniai buvo panaši, ir tik pažiūrėkite, kaip jos dabar atrodo! Turbūt daug kas pamena, kad dar visai neseniai Lietuvos bibliotekose vyravo uždari fondai, būdavo galima matyti rakinamų knygų lentynų. Tokių šiandien matau skurdesnėse valstybėse, kur tiesiog nėra lėšų naujoms knygoms pirkti, todėl turimos yra labai vertinamos, labai saugomos, baiminamasi, kad jos gali dingti. Mano vienas iš darbo EIFL ir pačios organizacijos tikslų – atverti paslaugas vartotojams, „atrakinti“ žinias, skatinti bibliotekininkus pasitikėti žmonėmis – nebūtinai tos knygos pradings, reikia siekti, kad daugiau žmonių jomis naudotųsi, kaip ir bibliotekomis. 1995 m. įkūriau Atviros Lietuvos fondo Teisės biblioteką, kuriai buvo nupirkta labai brangių knygų ir žurnalų teisės tema, tai buvo vienetiniai egzemplioriai visoje Lietuvoje. Kadangi biblioteka savaitgaliais nedirbo, kartais studentai, ruošdamiesi studijoms ar teisminio proceso inscenizacijų (Moot Court) tarptautiniams konkursams, paprašydavo kokios nors knygos savaitgaliui. Duodavome, tik prašydavome grąžinti knygą pirmadienį tiksliai sutartą valandą,
* Šiemet švenčiame atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 30-metį. Ta proga rubrikos autoriams, savo srities profesionalams, siūlome pasidalyti mintimis, kaip per šiuos tris dešimtmečius keitėsi šalies bibliotekos.
1
