48
2022
|
1
|
Lietuvoje J. Offenbacho Hofmano istorijos yra statytos ne kartą. Koks spektaklis, Jūsų manymu, derėtų prie šiandienos teatro koncepcijos? Nors Hofmano istorijos Lietuvoje ne kartą statytos, nemanau, kad jos kada nors rėmėsi naujausia redakcija. Esame nacionalinis, svarbiausias šalyje operos ir baleto teatras, operos pasaulio lyderis. Tai jau įrodėme atsivežę tokius režisierius kaip Robertas Wilsonas, Fabio Ceresa, Damiano Michieletto, pastatęs Rožės kavalierių. Aš tikiuosi išvysti naują Damiano Michieletto, laukiu puikių naujų režisierių, kurių vardai tikriausiai dar nelabai žinomi, bet gali mus nustebinti. Laukiu pastatymo, kuris derėtų prie nūdienos teatro sampratos. Negaliu atskleisti savo vizijos, nes taip galbūt suteikčiau projektams kryptį. Turiu savo idėją, bet esu atviras visiems pasiūlymams ir noriu būti nustebintas lakios dalyvių fantazijos ir sumanymo gylio. Kuo šis konkursas patrauklus jo daly- viams? Pirma, laimėtojas galės inscenizuoti šedevrą svarbiame teatre, suteikiamas biudžetas išties didelis. Be to, bus galima dirbti su manimi – turiu patirties bendradarbiaujant su įvairiais režisieriais, esu LNOBT Operos meno vadovas ir Hofmano istorijų muzikos vadovas. Teatras laukia konkurso dalyvių ir yra pasirengęs suteikti visą profesionalią pagalbą žingsnis po žingsnio realizuojant idėjas. Tai be galo patrauklu. Jei toks konkursas nepasiseks, vadinasi, teatro ir režisierių pasaulis turėtų permąstyti savo modelius. Ir, žinoma, ateityje nepriimčiau jaunų režisierių skundų, kad teatro rinka persotinta didžiųjų ir jaunimui nėra vietos. Mes pasiūlėme galimybę, ir jeigu jauni režisieriai nenorės savęs išreikšti, tai bus jų pačių klaida.
Ne kartą esate minėjęs, kad Jūsų siekis – nuolat tobulinti teatro kolektyvą ir šviesti Lietuvos žiūrovus. Ką šis projektas gali duoti teatrui ir Lietuvos žiū- rovams? Projektas gali daug ką pasiūlyti mūsų žiūrovams. Visų pirma, kaip ir visuose naujuosiuose teatro pastatymuose, kurių muzikos vadovas esu, įsipareigoju būti mokytoju, aiškinančiu žiūrovams kūrinį ir jo viziją. Be to, tai bus visiškai naujas pastatymas, niekas dar šiandien nežino, kas laimės. Keliaudamas po pasaulio operos teatrus sutinku man patinkančių režisierių, kuriems teatras gali patikėti savo spektaklių režisūrą būtent todėl, kad aišku, ko galima tikėtis. O šįkart visų laukia staigmena. Publika pirmą kartą išgirs visą operą. Esu sumanęs pasiūlyti versiją su keturiais skirtingais sopranais ir su vienu sopranu, atliekančiu keturis skirtingus vaidmenis, tad publika gaus progą suvokti, kaip galima dainuoti operą. Subursime didžiulį solistų būrį. Galiu pažadėti ir tai, kad pats stosiu prie dirigento pulto. Po Anos Bolenos ir Rožės kavalieriaus premjerų pajutau didelę publikos pagarbą ir įvertinimą, ir tai gali būti dar viena spektaklio sėkmės priežastis. Dar vienas aspektas, galintis sudominti visuomenę, – atviras balsavimas renkant nugalėtoją. Žmonės šį kartą bus visapusiškai įtraukti ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip meno vadovo padėjėjai, ir tai labai įdomu edukaciniu aspektu. Balsuodama visuomenė susimąstys, kaip spektaklis gali paveikti Lietuvos žiūrovų sielas, tai tarsi žvilgsnis į veidrodį, tam tikra psichoterapija, nes reikės patyrinėti save, suvokti, ką jauti, ką galvoji ir ką galbūt galvoja kiti. Tai labai išplečia Lietuvos teatrinę ir muzikinę panoramą. Tikiu, kad tai bus išskirtinis spektaklis. n
