Jacques’o Offenbacho opera Hofmano istorijos – jaunųjų Europos kūrėjų taikiklyje | Ingrida Milašiūtė

Scena iš spektaklio Bolero. Solistai – Greta Gylytė, Ernest Barčaitis

Ateities planai

Nors pandemija dar nesibaigė, teatras po truputį grįžta prie įprasto ritmo. Ko išmokė keleri praėję metai, kaip jie paveikė teatrą?

Turbūt dauguma pasaulio žmonių per pandemiją susidūrė su vidiniais klausimais ir krizėmis. Manau, kiekvienas turėjome galimybę įsiklausyti į save, pradėti vertinti tai, ką turime, arba atvirkščiai – pakeisti kryptį. Galbūt kai ką tai ir išgąsdino, nes privertė pergalvoti savo vertybes. Svarstau, kad tik dabar, kai pamažu grįžtame į įprastą gyvenimą, pradedame jausti viso to padarinius. Savaime suprantama, tai palietė ir profesinį šokėjų gyvenimą. Visgi dabar jau nebesinori kalbėti apie išgyvento meto sunkumus. Gyvenimas tęsiasi, ateina pavasaris.

Kasmet išėjusius šokėjus pakeičia nauji. Kokie pokyčiai Baleto trupės laukia šiemet?

Žinant, kokia trumpa baleto šokėjo karjera, trupės kaita yra natūralus reiškinys. Šį sezoną atėjo net dvylika naujų jaunų šokėjų. Žinoma, keičiantis artistams, keičiasi ir pati trupė. Visada sunku atsisveikinti su vyresniais, karjerą baigiančiais artistais, bet mūsų profesijoje tai neišvengiamas ir natūralus ciklas, tai žinome jau pačioje karjeros pradžioje.

Po truputį keičiantis trupei galima išgryninti tam tikras kaitos tendencijas. Kokie yra tie į trupę ateinantys šokėjai? Kas Jums, baleto meno vadovui, svarbu renkantis naujus artistus?

Baleto menas – tai pirmiausia ypatingos fizinės galimybės. Bet ne mažiau svarbu noras pažinti, atrasti ir kurti. Mane džiugina, jeigu jauni šokėjai yra motyvuoti ir alkani kūrybinių paieškų. Šios savybės turbūt ir yra svarbiausios.

Tapdamas meno vadovu teigėte, kad stengsitės išlaikyti balansą tarp klasikinių ir šiuolaikinių baletų, sieksite tęstinumo, profesionalumo ir kūrybiškumo. Kodėl Jums svarbūs būtent šie aspektai?

Viena iš pagrindinių mūsų teatro misijų – puoselėti klasikinio baleto tradiciją. Ne mažiau mums svarbus ir šių dienų baleto menas. Todėl turime nebijoti naujų kūrybos formų ir naujos šokio leksikos paieškų. Tas minėtasis balansas ir susideda iš šių dviejų svarbių dėmenų. O be kūrybiškumo, taip pat ir be profesionalumo tai būtų neįmanoma.

Teatro vardą visuomet garsina išskirtiniai spektakliai, vienetiniai pastatymai. Kuo Lietuvos baletas gali sužavėti ne tik mūsų, bet ir atvykstančius iš kitur žiūrovus?

Manau, jog žiūrovas, nesvarbu, kokios būtų tautybės, jaučia, kas scenoje tikra, o kas ne. Kiek tenka matyti kitų trupių spektaklių, visuomet nesunku pastebėti, kiek trupėje yra šokėjų, tikrai mylinčių šokį. Kuo jų daugiau, tuo labiau trupė jaudina ir paveikia. Manau, tam, kad jaudintume tiek Lietuvos, tiek užsienio žiūrovus, pirmiausia turime iš tikrųjų mylėti šį šokio meną. Taip pat visada žavi unikalumas, išskirtinumas. Todėl turime puoselėti savą, lietuvišką, kūrybą, siekti, kad atsirastų naujų, autentiškai dirbančių lietuvių choreografų.

Jei galėtumėte drąsiai pasvajoti, ko palinkėtumėte sau ir savo trupei šiame sezone?

Visų pirma, norėčiau padėkoti trupei už drąsą ir didelį darbą. Po tokio sunkaus laikotarpio yra didelis pasiekimas taip stipriai atsistoti ant kojų ir sušokti tokius spektaklius kaip Don Kichotas, Korsaras, Pragiedrėjusi naktis, Šventasis pavasaris. Šiame sezone buvo itin daug debiutų ne tik premjeriniuose, bet ir gerai pažįstamuose spektakliuose. Drąsiai einame į būsimą premjerą, kuri taip pat mums yra iššūkis. Linkiu su tokiu pat atsidavimu ieškoti ir toliau kurti mūsų svajonių trupę.

Ačiū Jums. n Ivano Perezo Flesh

Fotografė Daisy Komen

Scena iš spektaklio Paquita. Solistai – Olesia Shaytanova, Jonas Laucius

LNOBT Operos meno vadovas, dirigentas Sesto Quatrini. Fotografas Fabrizio Sansoni

Jacques’o Offenbacho opera Hofmano istorijos –

jaunųjų Europos kūrėjų taikiklyje

2022–2023 m. sezoną Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žiūrovams pasiūlys Jacques’o Offenbacho operos Hofmano istorijos interpretaciją, grįstą naujausia Michaelio Kaye ir Jeano Christophe’o Kecko redakcija. Visų laukia staigmena – režisierius ir jo kūrybinė grupė bus išrinkti konkurso būdu. Nuomonę apie konkurso, įvyksiančio 2022 m. gegužę, dalyvių darbus galės išreikšti ir Lietuvos visuomenė. Siūlomas spektaklio biudžetas išties milžiniškas – trys šimtai tūkstančių eurų, tad neabejojama konkurso sėkme ir jaunų, talentingų Europos kūrėjų susidomėjimu. Apie išskirtinio konkurso idėją ir lūkesčius kalbėjomės su LNOBT meno vadovu Sesto Quatrini.

Kaip LNOBT meno vadovas esate atsakingas ir už repertuaro formavimą. Kaip gimė mintis įtraukti į jį J. Offenbacho operą Hofmano istorijos?

Hofmano istorijos turėjo atsidurti teatro repertuare jau vien dėl to, kad tai vienas didžiausių prancūzų operos šedevrų – gražus, labai sudėtingas kūrinys, o svarbiausia, kad ši pera pagaliau sulaukė naujo, moksliniais tyrimais paremto varianto. Kūrinys, šimtmečius netinkamai traktuotas ir patyręs daugybę pokyčių, naujausioje redakcijoje pagaliau sutelktas į visumą. Tai išsamiausias operos variantas, tad kaip tik dabar verta ją statyti. Be to, operoje daug veikėjų, tad repertuariniam teatrui tai puiki galimybė įtraukti daug solistų. Įdomu, kad Hofmano istorijose keturis vaidmenis gali atlikti tiek vienas sopranas, tiek keturios solistės. O repertuarinis teatras tokių išteklių turi. Kaip Kandide ar Rožės kavalieriuje, čia daug galimybių pasirodyti įvairiems solistams ir ansambliams.

Paskelbtas konkursas, kurį laimėjęs režisierius statys šį spektaklį. Kaip gimė ši mintis?

Režisūrinės koncepcijos konkurso idėja kilo iš poreikio pasiūlyti jauniems Europos ir pasaulio kūrėjams aukšto meninio lygio saviraiškos platformą. Tai nauja produkcija europiniame nacionaliniame teatre. Jaunimui skirti konkursai ekonominiu požiūriu dažniausiai būna gana skurdūs ir paprastai siejami su gana paprasto siužeto operų – tokių kaip Sevilijos kirpėjas, Meilės eliksyras – statymu. Man kilo mintis pasiūlyti sudėtingą veikalą – tokį, kuris, mano manymu, gali kur kas labiau pakurstyti konkurso dalyvių vaizduotę.

Toks konkursas LNOBT pirmas. Kiek tai inovatyvu pasaulio teatrų kontekste?

Konkursas yra novatoriškas ir unikalus pasaulyje. Pirmiausia todėl, kad rizikuojama pasiūlyti jauniems kūrėjams statyti labai sudėtingą kūrinį. Be to, meninė koncepcija turi remtis naujausia, baigtine, redakcija. Vadinasi, tai ne įprasta „tradicinė“ versija, o naujas kūrinio variantas. O tai dar sudėtingiau, nes konkurso dalyviams privalu išmanyti muzikinį tekstą. Tai novatoriška, nes joks teatras pasaulyje nepatiki spektaklio režisūros konkurso būdu išrinktiems kūrėjams, juolab – tokių pastatymui skirtų lėšų. Projektui įgyvendinti teatras nusprendė skirti tris šimtus tūkstančių eurų. Tai suma, leidžianti teatrų rinkai ir jauniems kūrėjams pateikti aukščiausio meninio lygio darbą. Žinoma, visame pasaulyje vyksta jaunųjų režisierių konkursai, bet tai konkursai, verčiantys jų laimėtojus skursti. Turiu omenyje, kad tu ruošiesi konkursui, tris ar keturis mėnesius dirbi su projektu, laimi konkursą, o ekonominė bazė, numatyta pastatymui, tėra dvidešimt tūkstančių eurų, įskaitant kelionės ir pragyvenimo išlaidas. Žinoma, tokiu atveju neįmanoma kokybiškai, profesionaliai dirbti. Daug kas rengia konkursus, Europa labai dėmesingai žiūri į Erasmus programą, jaunimo kultūrinius mainus. Ne paslaptis, kad jaunimo projektus daug kas organizuoja sąžinei nuraminti, o kartais – ir norėdami gauti specialų finansavimą. Mes darome priešingai: ne prašome, o esame tie, kurie finansuoja jaunimo kultūros politiką. Manau, tai puikus ženklas. Be to, gegužės mėnesį visuomenė galės išreikšti savo nuomonę balsuodama finale, – tai dar nematyta. Toks operos pasaulio demokratizavimas svarbus ir labai įdomus sociologiniu, politiniu ir antropologiniu požiūriu.

Konkursas orientuotas į jaunus, galbūt dar iki galo neatskleistus talentus, jau turinčius patirties operos žanre. Kokie Jūsų lūkesčiai?

Konkursas skirtas jauniems, bet nebūtinai nežinomiems talentams. Svarbu, kad režisieriai ir visa kūrybinė grupė būtų jaunesni nei keturiasdešimties metų. Kita būtina sąlyga – patirtis operos pasaulyje. Operos žanras, jo kalba yra sudėtinga ir specifinė, tad bent minimaliai ją suprasti, išmanyti pastatymo eigą, repeticijas, biudžeto valdymą, manau, yra esminis dalykas. Projektus gali pateikti ir dalyviai, neturintys patirties operos žanre: jeigu jie pasirodys šedevrai, be abejo, bus svarstomi. Turiu labai didelių lūkesčių. Dažnai sakoma, kad teatre jaunimui nėra erdvės. Dabar mes ją suteikėme, todėl ir tikimės daug. Dažnai girdžiu jaunimą skundžiantis galimybių teatre stoka. Vis dėlto pasitaiko, kad kai galimybės suteikiamos, jaunimas kartais atvyksta prastai pasirengęs. Turime būti atsargūs kritikuodami vyresniuosius teatro profesionalus, nes dažnai tai yra mūsų mokytojai. Šiuo atveju tikiuosi daug. Iš jaunimo tikiuosi rizikos, spalvų, tikiuosi šiuolaikiškos teatro vizijos, meninės koncepcijos, kuri yra daugiau nei vien tik operos pristatymas. Tikiuosi būti nustebintas.