POKALBIS
GIEDRĖ ČISTOVIENĖ: „Negali tikėtis pagarbos savo sprendimams, jeigu negerbi kitų nuomonės“
Giedrius Meškauskas
Neatimama kasmet vykstančios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės intriga – praėjusių metų geriausių bibliotekininkų skelbimas ir apdovanojimas. Po penkerių metų geriausio bibliotekininko vardas vėl atiteko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojui – 2021 m. laureate tapo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė. Inicijuodama, rengdama, vadovaudama ar konsultuodama pernai ji prisidėjo mažiausiai prie 30 projektų, iš kurių net penki yra nacionalinės reikšmės, apimantys ne tik viešųjų bibliotekų, bet ir kitų kultūros bei švietimo institucijų veiklą. O kur dar dalyvavimas įvairiose darbo grupėse, atstovavimo bibliotekoms veiklose, konferencijose ir forumuose perskaityti pranešimai. Paklausėme 2021 m. geriausios bibliotekininkės, kokių gebėjimų reikia, norint vykdyti tokios plačios apimties projektinę veiklą, ir kada ši veikla pasiteisina. 6
„Tarp knygų“ redakcijai minėjote, kad Nacionalinėje bibliotekoje skaičiuojate jau 15 metų, iš jų ilgą laiką dirbate su projektais. O iš kokios srities atėjote į biblioteką? Ar pamenate pirmą įspūdį, kai čia pradėjote dirbti? Į LIBIS centrą kaip sistemų administratorė, galima sakyti, atėjau vos baigusi studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tuo metu tiesiog norėjosi rasti darbą pagal inžinerinės informatikos specialybę. Taip sutapo, kad maždaug po metų prasidėjo Billo ir Melidos Gatesų fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš dalies finansuotas projektas „Bibliotekos pažangai“. Man pavyko tapti šio projekto vadovo asistente. Per penkerius projekto įgyvendinimo metus įgijau pakankamai žinių bei motyvacijos ir toliau dirbti su projektais. 2012 m. man buvo pasiūlyta dirbti Nacionalinėje bibliotekoje įkurtame Projektų valdymo skyriuje, nuo 2016 m. buvo patikėta jam ir vadovauti. Koks pirmas įspūdis apie biblioteką? Jis susijęs su žmonėmis. Mane visada supo smagus kolektyvas, kuriam būdinga plati pasaulėžiūra, kuriam svarbu panašios vertybės. Kažkada su kolegomis kalbėjome, kad būna žmonių, kurie vienokie yra darbe, kitokie – laisvalaikiu. Mes, išlikdami savimi, jaučiamės laisvi ir darbe (juokiasi). Man patinka ta laisvumo dvasia.
