Vaiva Markevičiūtė. Tvarumas yra bibliotekų reikalas! Pradėkime nuo savęs

TVARUMAS YRA BIBLIOTEKŲ REIKALAS!

PRADĖKIME NUO SAVĘS

Planetos ateitis – šiandienos žmonių rankose. Unsplash.com (Hossein Ezzatkhah)

Vaiva Markevičiūtė

Bibliotekos – rimta socialinė institucija, tarp savo pagrindinių tikslų jos kelia valstybės strateginiuose dokumentuose įtvirtintus siekius. Šį teiginį patvirtino ir šiųmetės Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės baigiamasis renginys. Balandžio 29 d. į Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuotą tarptautinę konferenciją Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinkę ar nuotoliniu būdu prisijungę bibliotekininkai klausėsi pranešimų apie tvarumą, klimato kaitą, Lietuvos ir Europos Sąjungos žaliąjį kursą. „Tarp knygų“ redakcija, remdamasi pagrindinėmis konferencijos pranešėjų išsakytomis mintimis, siūlo susipažinti, kaip prie viso to gali prisidėti bibliotekos, kaip bibliotekai tapti tvariai ir kodėl tai yra svarbu. Lietuvai ir visai planetai.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad biblioteka pirmiausia yra socialinė institucija, labai svarbi, esminė visuomenės socialinės infrastruktūros dalis. Biblioteka, pasak jo, kaip ir visa visuomenė, patiria strateginę transformaciją. Tai vyksta visoje Lietuvos bibliotekų sistemoje – išsikeliami vis didesnių užmojų strateginiai tikslai. Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė tikino, kad vienas strateginių bibliotekų tikslų turėtų būti tvarumas – jos turėtų pačios jį išsikelti ir nelaukti, kol bus nurodytas teisės aktuose ar kitaip reglamentuotas. „Tai būtų vertybinis pačių bibliotekininkų pokytis“, – drąsino I. Davidonienė.

Orhuso bibliotekos specialistė Helene Schvartzman, konferencijoje pateikusi tvarių Danijos bibliotekų pavyzdžių, pabrėžė, jog pastaraisiais metais įprastą posakį, kad biblioteka yra skirta ne knygoms, o žmonėms, būtina keisti į naują požiūrį: biblioteka kuriama su žmonėmis, yra skirta žmonėms ir planetai.

Imaggeo.egu.eu (Stephanie Flude)

INICIATYVOS SERGANČIAI PLANETAI GYDYTI

Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijos pristatyme teigiama: „Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, užtikrindamas: kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui (iki 2050 m.); ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo ir nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Džiugas Anuškevičius bibliotekininkų konferencijoje apibendrino, kad Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis įsipareigojo vykdyti įvairias skirtingas sritis ir sektorius apimančias iniciatyvas, kad ekonomika augtų mažindama išteklių naudojimą. Dž. Anuškevičiaus žodžiais, mūsų planeta serga – ir susirgo ji dėl žmogaus veiklos: pramonės plėtotės, besaikio išteklių naudojimo.

Aplinkos apsaugos ministerijos specialistas išskyrė pagrindines ES žaliojo kurso iniciatyvas: CO2 kiekio sumažinimas; prisitaikymas prie klimato kaitos; miškų strategija (saugomos sengirės, kurių plotai gerokai sumažėję); biologinės įvairovės apsauga (siekiama padidinti saugomų teritorijų plotą tiek sausumoje, tiek vandenyse); principas „nuo ūkio iki stalo“ (pakeisti maisto sistemą tvariu modeliu, sumažinti pesticidų naudojimą, plėsti ekologinį ūkininkavimą); švari energija (plėsti energijos gavybą iš atsinaujinančiųjų šaltinių, mažinti iškastinio kuro naudojimą); darnus judumas (mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį); atitinkama pramonės strategija.

Žaliasis kursas yra vienas iš trijų pagrindinių dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos prioritetų – tai rodo šio klausimo svarbą valstybės ir pasaulio mastu. KODĖL TURIME VEIKTI DABAR?

Šį klausimą konferencijoje kėlė meteorologas Silvestras Dikčius. Pasak jo, globalus aplinkosauginis judėjimas prasidėjo būtent nuo klimato kaitos problemos. Anksčiau ji vadinta „globaliniu atšilimu“, tačiau šis žodžių junginys neatspindi visos besikeičiančio Žemės klimato padėties: keičiasi ne tik šilumos balansas – kylantis vandens lygis, tirpstantys ledynai paveikia visos žmonijos gyvenimą.

Meteorologas primena, kad ilgą laiką klimato kaita buvo siejama su baltaisiais lokiais, kenčiančiais nuo tirpstančių ledynų, ir laikyta natūraliu, bet tolimu gamtos pokyčiu. Tiesa, pasak S. Dikčiaus, konkretus žmogus per savo gyvenimą klimato kaitos pajusti neturėtų, tačiau šiandienos žmonija pačios sukeltą klimato kaitą jau pajuto ir tikrai pajus ateityje. Visuomenės skepsis dėl šios problemos mąžta, nes žmonės pamatė ar net pajuto padarinius – per pastarąjį dešimtmetį ir ypač kelerius metus klimato kaitos katastrofos nebėra „kažkur toli“, jos atėjo ir į Vakarų pasaulį: pernykščiai to pavyzdžiai – gaisrai Australijoje ir liūtys Vokietijoje, kone kasmetiniai gaisrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Spręsti klimato kaitos problemą sudėtinga. „Ji taip įsisenėjusi, kad turime priimti ne visai patogius ir norimus sprendimus, brangiai transformuoti savo energetiką, atsisakyti kai kurių įprastų vartojimo dalykų, permąstyti hedonistinį skaičiavimą – malonūs mums turi tapti tvarūs dalykai, kurie kartais nėra tokie efektingi arba lengvai pasiekiami, kaip norėtume. Klimato kaita verčia keisti visą visuo-

Kalnai šiukšlių, išplautų į paplūdimį Albanijoje. Unsplash.com (Antoine Giret) Kengūra su savo mažyliu, išgyvenę miško gaisrą Malakutoje, Australijoje. Unsplash.com (Jo-Anne McArthur)

menės elgesį ir ateityje vers tai daryti dar labiau“, – kalbėjo S. Dikčius.

Nors Lietuvoje apie klimato krizę kalbėti gal kiek anksti, bet jau pastebėta, kad per šimtą metų mūsų šalyje vidutinė temperatūra pakilo dviem laipsniais. S. Dikčius ramina, kad Lietuvos situacija nėra labai bloga dėl geografinės padėties – esame šalto klimato šalis. Tačiau reikėtų nusiteikti, kad per artimiausius 50–80 metų didės staigūs temperatūrų šuoliai, mažės sniego. Klimato kaitos poveikį Lietuva labiau pajus dėl globalių procesų, kuriuos lemia šylantis klimatas: migracijos, ekonominės ir maisto krizių.

Pozityvesnė meteorologo žinia – dar galime klimato kaitą suvaldyti ir kitoms kartoms palikti nesuniokotą Žemę. Kaip tai padaryti? Kasdieniame gyvenime vadovautis tvarumo principu. Kuo daugiau žmonių imsis tvarios gyvensenos, tuo labiau tikėtina, kad tai taps populiaru, įsitvirtins visuomenėje, o ši veiks politikus, šiuo metu dar nedrįstančius imtis drastiškų „nepatogių“, bet būtinų sprendimų šiai problemai spręsti.

DARNAUS VARTOJIMO TAISYKLĖS

Apie aplinkosaugos idėjas Lietuvoje ir taršos problemas garsiai kalba darnų vartojimą propaguojančios iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ sumanytojas, socialinis verslininkas Giedrius Bučas. Konferencijoje jis pasidžiaugė, kad bibliotekos apie tvarumą ne tik šneka, bet ir ima veikti. Pasak G. Bučo, bibliotekos, kaip itin platų tinklą turinčios institucijos, tikrai gali rodyti puikų tvarumo pavyzdį savo lankytojams. „Visuomenei iš esmės būtina pakeisti mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas AŠ esame atsakingi už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje, – keisdami savo įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“, – kalbėjo G. Bučas.

Tarp pagrindinių globalių aspektų Jungtinių Tautų Organizacija nurodo ekonomines, demografines, socialines, ekologines problemas. Taigi, G. Bučo teigimu, kai kalbame apie tvarumą, omenyje reikia turėti ne tik ekologines problemas, kaip buvo įprasta iki šiol. Iš kalbėtojo pateiktų pavyzdžių matyti, jog klimato kaita lemia, kad kai kuriose pasaulio šalyse kyla badas, kraštą siaubia stichinės nelaimės, žmonės migruoja į kitas valstybes, o didelė migracija sukelia socialinių, ekonominių ir demografinių iššūkių.

Derėtų turėti omenyje, kad didžiosios problemos kyla dėl kiekvieno žmogaus kasdienio elgesio. Beatodairiškai vartodami, eikvojame gamtos išteklius, kurie nėra begaliniai, taigi ateities kartoms jų tiesiog nebeliks. G. Bučo įsitikinimu, tai – šio amžiaus rykštė. Susiduriame du didele mikroplastiko problema – jo randama visur: lietaus vandenyje, maiste, žmogaus organizme. Gyvoji gamta žalojama, dėl žmogaus veiklos nyksta bioįvairovė. G. Bučas apibendrina: žmogus savo veikla išbalansuoja ekosistemą – viena naikindami, naikiname ir patys save. 2020 m. rugpjūčio 20 d. – spalio 31 d. savanorių komanda keliavo aplink Lietuvą. Per pėsčiųjų žygį „Už švarią Lietuvą!“ surinkta daugiau kaip tona atliekų. Čia G. Bučas siūlo atkreipti dėmesį, kad rinktos tik tos atliekos, kurios buvo žygeivių kelyje. Keturiasdešimt žygeivių apsilankė devyniose apskrityse ir surinko 1133 kilogramus atliekų. Jas išrūšiavus, galima buvo apibūdinti tipinio vartotojo atliekas: daug greitojo vartojimo produktų atliekų, tarp kurių dominuoja plastikas, vienkartinių, daugiausia neperdirbamų gaminių šiukšlės, didžioji dalis – beveik pusė viso kiekio – maisto pakuotės.

G. Bučas nurodo svarbiausius žingsnius tvarumo link, kurių kiekvienas gali imtis jau šiandien: visų

pirma, naudoti daugkartinius daiktus, antra, šviesti aplinkinius, ypač vaikus. Socialinio verslininko siūlomos pagrindinės darnaus vartojimo taisyklės yra šios: 1) atsisakyk; 2) sumažink; 3) panaudok dar kartą; 4) rūšiuok; 5) kompostuok. Atliekos yra vartojimo pasekmė, tad pirmiausia reikėtų galvoti, kaip sumažinti vartojimą. Tai galima pradėti daryti savo namuose ir darbovietėje. Tvarumo galima siekti etapais – taip nebus sunku pradėti, pamažu priprasime ir įgusime. Ir tai turėtų daryti visi: politikai; gamintojai ir vartotojai; vaikai ir suaugusieji. Būtina pradėti keistis nuo savęs, o aplinka keisis kartu.

DARBOTVARKĖJE – 8 „ŽALUMO“ ASPEKTAI

Žurnale ne kartą rašėme apie 2015 m. rudenį Jungtinių Tautų priimtą „Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ – visuotinį kvietimą pasaulio šalims veikti: panaikinti skurdą, išsaugoti planetą, gerinti visų pasaulio žmonių gyvenimą ir ateitį – ir kaip prie to prisideda bibliotekos*. Konferencijoje iš įrašo kalbėjusi Vokietijos atstovė dr. Petra Hauke, Berlyno Humboldtų universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslo mokyklos kviestinė dėstytoja, plačiau kalbėjo apie tryliktą (iš septyniolikos) JT Darnaus vystymosi tikslų (DVT) darbotvarkės tikslą, apimantį tvarią plėtrą ir klimato kaitą.

Pranešėja priminė, kad, kuriant DVT darbotvarkę, aktyviai dalyvavo ir Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) – pasisakė už pastangas didinti informacijos prieigą, išsaugoti kultūros paveldą, plėtoti visuotinį raštingumą, plėsti informacijos ir komunikacijos technologijų prieigą. Bibliotekos gali skatinti šių tikslų įgyvendinimo pažangą, nes yra tam pasirengusios – 2,3 milijono institucijų aprėpiantis tinklas geba suprasti vietos bendruomenių poreikius bei prioritetus ir į juos reaguoti. Bibliotekos prisideda prie šių tikslų platindamos informaciją apie atliekų mažinimo galimybes, kaupdamos informaciją apie pajūrio juostos pokyčius ir žemėnaudą, teikdamos visuotinę mokslinių tyrimų duomenų, galinčių paveikti klimato kaitos politiką, ir informacijos, galinčios paveikti vietinės ir nacionalinės valdžios sprendimus, susijusius su medžioke, žvejyba, vandentvarka ir t. t., prieigą. Pasak P. Hauke’s, IFLA vienijamos bibliotekos remia šios darbotvarkės tikslų įgyvendinimą; jos siekia būti pavyzdžiais, mokytojomis, skatinančiu veiksniu, o ne vien informacijos teikėjomis. Jų šūkis – „Tvarumas yra bibliotekų reikalas!“

Kas yra žalioji biblioteka – klausia P. Hauke ir čia pat atsako: tokioje bibliotekoje ypatingas dėmesys kreipiamas į aplinkos apsaugą. Paprastai tai – tvari biblioteka. Žalioji ir tvari biblioteka vadovaujasi aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo principais. Pasak P. Hauke’s, ji gali būti bet kokio dydžio, tačiau turi turėti aiškią darnaus vystymosi darbotvarkę, apimančią aštuonis aspektus:

Keletas Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.“ tikslų, ypač tryliktasis, skatina skirti dėmesio tvarumui.

1. Ekologiški pastatai. Pavyzdžiui, biblioteka užsibrėžia mažinti išmetamo ir išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Ne visos bibliotekos gali turėti ekologiškus pastatus, tačiau visos gali priimti atitinkamus sprendimus dėl apšvietimo, šildymo, vandens sunaudojimo ir pan. Tarkim, galima apželdinti bibliotekos stogą, ten įrengti sodą. 2. Ekologiški biuro eksploatavimo principai. JAV Pensilvanijos universitetas siūlo septynis būdus, kaip biure padidinti ekologišką elgseną: 1) sumažinti atliekų kiekį; 2) tobulinti pirkimo įgūdžius; 3) sumažinti popieriaus naudojimą, naudoti jį kelis kartus, spausdinti abiejose pusėse ir pan.; 4) sumažinti „specialiųjų“ atliekų, t. y. mažinti elektronikos prietaisų, baterijų, lempučių, raštinės priemonių naudojimą; 5) skatinti ne daiktų išmetimą, o perdavimą naudoti kitiems; 6) mažiau spausdinti, daugiau bendrauti ir dokumentus rengti skaitmeniniu būdu; 7) naudoti daugkartinius indus, gertuves vietoj plastikinių vandens buteliukų. Visi šie siūlymai puikiai pritaikomi ir bibliotekose. 3. Tvari ekonomika. Pavyzdžiui, įrengti daiktų dalijimosi stoteles bibliotekoje – tai sumažintų pirkimą, didintų pakartotinį naudojimą. 4. Tvarios bibliotekų paslaugos. Jos apima dalijimąsi informacija, patalpomis, įrenginiais, žiniomis ir kt. 5. Socialinis darnumas. Jam priskiriamas atitinkamas švietimas, bendruomenės aktyvumas, kultūrinė įvairovė, socialinė įtrauktis, nelygybės mažinimas. 6. Aplinkos apsaugos valdymas, apimantis ir bibliotekos aplinkai daromos neigiamos įtakos mažinimą, aplinkosauginės veiklos rezultatų sklaidą. 7. Aplinkosaugos tikslų siekimas. Reikėtų skleisti žinią, kad biblioteka siekia Darnaus vystymosi tikslų – jos erdvėse galima iškabinti atitinkamus plakatus, bibliotekos interneto svetainėje įvairiomis kalbomis skelbti informaciją, rengti mokymus, seminarus ir pan. 8. Aplinkosaugai skirtos programos.