Apie tai, kas brangiausia. Išsaugokime

APIE TAI, KAS BRANGIAUSIA.

IŠSAUGOKIME

Vienam tai – pliušinis žaislas, kurį apsikabinęs ramiai panirdavai į nerūpestingus vaikystės sapnus, antram – kitados mamos rašytas laiškas, klausiantis, ar sostinėje studijuojantis vaikas neužmiršta pavalgyti pietų, o trečiam – įkvepianti knyga su mylimo rašytojo ilgai medžiotu autografu. Nelygu, kaip pažvelgsi... Jei vertinsime ne materialius dalykus ir ne vien asmeniškai, o susimąstysime, kas svarbu tavo giminės kraštui, miestui, kuriame gyveni, pagaliau tave subrandinusiai valstybei ir apskritai visam pasauliui, kai ir vėl klausiame, kodėl mūsų žiemos tampa besniegės ar mūsų platumas užplūsta kone atogrąžų karščiai, atsakymus pateiksime dar kitokius.

Paklausite – o kuo čia dėtos bibliotekos? Arba kaip nuo nedraugiško aplinkai bibliotekos lankytojo elgesio gali priklausyti Šiaurėje mąžtanti baltųjų lokių populiacija? Kaip bibliotekų teikiamos paslaugos susijusios su Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.“? Prisiminkite garsųjį „drugelio efektą“ – ir atsakymo nereikės ilgai ieškoti...

Kasmet, artėjant gegužės 7-ąją minimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, organizuojame vienaip ar kitaip su knygų pasauliu ar lietuvių kalba susijusius renginius. Kasdienybėje net nesusimąstom, kad vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų lietuviškas spausdintas žodis buvo tabu. Todėl neturėtų stebinti, kad po 40 metų trukusio spaudos draudimo Lietuvoje tarsi grybai po lietaus net mažesniuose miestuose dygo knygynėliai-bibliotekėlės. Jas steigė ir įvairiais būdais populiarino jaunalietuviai ar kaimo vietovėse susibūrę jaunieji ūkininkai. Šiais laikais kalbos niekas nedraudžia, tačiau ne be reikalo UNESCO kasmet tikslina nykstančių kalbų ar kalbų, kurioms kyla grėsmė, sąrašus...

Šį mėnesį Statistikos departamentas paskelbė, kad keliais procentais padaugėjo lietuvių, gimusių Vakarų Europos valstybėse. O mes paklausime, kažin kodėl vis daugiau senelių Lietuvoje nebesusikalba su vaikaičiais, jiems mojuojančiais per kompiuterio ekraną kur nors Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje šaknis įleidusio mūsų tautiečio emigranto šeimoje. Arba priminsime klimatologų konstatavimą, kad nuo 1880 m. vidutinė temperatūra Žemėje pakilo maždaug vienu laipsniu, o per pastaruosius šešis dešimtmečius vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakilo 2,2 laipsnio, Baltijos jūros vandens lygis ties Klaipėda – 15 cm. Daug tai ar mažai? Vėlgi – kaip pažvelgsime: asmeniškai ar žmonijos veiklos metų metais mastu.

Skaitydami šį numerį, rasite daugelį atsakymų į mūsų iškeltus klausimus, tačiau linkėtume, kad vienas klausimas lydėtų nuolat – o kaip galiu prisidėti aš, kad reikalai pagerėtų?