Kristina Nijolė Šernaitė [1942 12 11–2022 04 14

IN MEMORIAM

KRISTINA NIJOLĖ ŠERNAITĖ [1942 12 11–2022 04 14]

Kristina Šernaitė gimė 1942 m. Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.), ten baigė vidurinę mokyklą. Vėliau mokėsi Panevėžio muzikos technikume (dabar – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija). Dirbti į tuometės Respublikinės bibliotekos Muzikos skyrių atėjo 1977 m., jau būdama profesionali muzikė – baigusi Vilniaus konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetą ir įgijusi muzikos mokytojo specialybę. Beveik 45 metus trukęs darbas – nuo plokštelių, natų komplektavimo, bibliografavimo iki muzikinių parodų rengimo ir renginių įgarsinimo subtilybių – paliko ryškų pėdsaką Muzikos skyriaus ir visos bibliotekos istorijoje.

Nors Kristina buvo kukli ir uždaro būdo, ji gebėdavo užmegzti ryšius su kompozitoriais, muzikantais, dainininkais, taip pat su muziejais ir archyvais. Dėl nepaprasto Kristinos pareigingumo, organizuotumo ir kūrybiškumo įvyko daugybė įdomių susitikimų, koncertų, originalių parodų. Visi šie darbai prisidėjo plečiant tiek bibliotekos lankytojų, tiek pačių darbuotojų akiratį.

Paveikiai pristatydama parodas profesinėje spaudoje, su užsispyrimu ir polėkiu tyrinėdama muzikos fondus, garsindama lietuviškos muzikos paveldą, Kristina svariai prisidėjo prie jo sklaidos. Apie iškilius lietuvių (Vladą Jakubėną, Vytautą Marijošių, Bronių Budriūną, Teodorą Brazį, Miką Petrauską ir kt.) ir pasaulio (Antonio Vivaldi, Franzą Schubertą, Hectorą Berliozą ir kt.) muzikus, apie muzikos istoriją ir jos tyrinėjimus (lietuviškas plokšteles, išeivijos muzikinį gyvenimą, operos istoriją, dainų šventes) Kristina parengė per 100 straipsnių, juos publikavo leidiniuose „Šiandien aktualu“, „Tarp knygų“, taip pat įvairiose monografijose. Jie turi išliekamąją vertę, šis palikimas svarbus ne tik Muzikos skyriui, bet ir visai muzikų bendruomenei.

Kristinos profesionalumą ir geranorišką paslaugumą ypač vertino muzikologai, teatrų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų darbuotojai. Ji greitai ir kompetentingai surinkdavo reikalingą muzikinę medžiagą moksliniams straipsniams, renginiams, parodoms – taip prisidėdama prie reikšmingų lietuviško paveldo tyrinėjimų. Sudėtingais klausimais apie muzikos leidinių identifikavimą ar aprašymą visada noriai konsultavo kolegas. Buvo ypač atsidavusi mėgstamam darbui, jos darbo diena buvo ne „nuo iki“, bet „čia ir dabar“.

Kristina buvo intelektualus, šiltas žmogus, be jokios arogancijos, nepaprastai veikli ir ištikima savo puoselėtoms idėjoms. Ir, aišku, muzikai. Turėjo ir geros pašnekovės talentą: galėjo ne tik užkrečiamai ir patraukliai kalbėti apie muziką, bet ir diskutuoti socialiniais klausimais, tikėjimo, gyvenimo prasmės ir mirties temomis, dalytis kelionių įspūdžiais, pasakoti apie trijų Baltijos šalių bibliotekininkų konferencijas (LiLaEst), kuriose aktyviai pati dalyvavo.

Ji visada buvo ir išliks pavyzdžiu, kaip žmogus turėtų formuoti savo požiūrį į gyvenimą – nepernelyg rimtai, bet ir nepernelyg lengvabūdiškai, greičiau optimistiškai. Bendrauti ir netgi pajuokauti su ja būdavo smagu, nes Kristina buvo šviesios, linksmos sielos žmogus. Tokia ir liks mūsų atmintyje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenė