Daiva Zarankaitė-Kiniulienė. Ne tik patriotai, ūkininkai, bet ir skaitytojai

NE TIK PATRIOTAI, ŪKININKAI, BET IR SKAITYTOJAI

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė

Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos ženklelis. XX a. 4 deš. Averse – aukso spalvos linija apvestame baltame skritulyje pavaizduotas taip pat aukso linija apvestas žalias trilapis dobilas su trumpu kotu. Publikuota LIMIS, © Kretingos muziejus

Lietuvių tautinio judėjimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Gaurės skyriaus vėliava. XX a. 4 deš. Iš kn. Mūsų vėliavos, 1918–1940: Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus rinkinys, 2010

1904 m. Rusijos imperijos, kuriai tuo metu priklausė Lietuva, valdžiai panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, neliko suvaržymų leisti, platinti leidinius lotyniškais rašmenimis. Lietuvos gyventojai vėl galėjo laisvai skaityti, pirkti lietuviškas knygas ar periodinę spaudą. „Tarp knygų“ 2022 m. 4-ajame numeryje1 spausdinome apžvalgą apie Tauragės krašte iki 1940 m. veikusias katalikų draugijų ir kariuomenės bibliotekas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragės krašto jaunimo organizacijų ir privačių asmenų knygynėlius bei bibliotekas.

Didelė dalis to meto Lietuvos jaunimo gyveno kaimuose. Kultūros ir švietimo lygiui kaime pakelti buvo reikalingas spausdintas žodis. Knygos kaimo gyventojams trumpino ilgus žiemos vakarus, teikė žinių ūkininkaujant ir geriau gyvenant. Žemės ūkio rūmai pasiryžo aprūpinti kaimą knygomis per jaunųjų ūkininkų ratelius.

Siekiant tarp jaunimo stiprinti tautinę savimonę, patriotizmą, domėjimąsi valstybės praeitimi, 1927 m. buvo įsteigta lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Ši tautininkų jaunimo organizacija savo skyriuose būrė chorus ir orkestrus, rengė sporto sąskrydžius, steigė bibliotekas. Taigi aktyviai kūrėsi skaitanti Lietuvos visuomenė.

JAUNALIETUVIŲ ORGANIZACIJOS KNYGYNĖLIAI

Apie jaunalietuvių knygynėlius daug informacijos savo knygoje „Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1927–1940“ yra pateikęs bibliotekininkystės specialistas habil. dr. Klemensas Sinkevičius.

Vienas pirmųjų Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrių Tauragės rajone vietos jaunimo pastangomis buvo įsteigtas 1928 m. rugsėjo 30 d. Žygaičiuose. Jo valdybą sudarė: J. Stulga, V. Bauža, S. Ulberkis, P. Šeputis ir M. Aušraitė. Žygaičių jaunalietuviai nuo 1930 m. turėjo bendrą knygynėlį su šauliais.

Knygynėlių fondais „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga rūpinosi centralizuotai. Skyriams būdavo siunčiamos atskiros knygos ir jų komplektai. 1934 m., pasinaudojant nuolaida, pirktos „Sakalo“, „Žinijos“ bei kitų bendrovių knygos. 1935 m. knygos buvo paskirstytos į 75 komplektus (knygynėlius) po 214 knygų ir kartu su spausdintu komplektuose esančių knygų katalogu perduotos rajonų jaunalietuvių skyriams. Iš jų du komplektai buvo skirti Tauragės rajonui2. Šias knygas iš Kauno, kuriame buvo įsikūrusi centrinė

„Jaunosios Lietuvos“ vadovybė, turėjo atsiimti atvykę rajonų jaunalietuvių vadai. Tauragės rajono jaunalietuviams vadovavo Adolfas Venclauskis, vėliau – Motiejus Vaišnys, sekretorius ir už sportą bei kultūrą atsakingas buvo Kazimieras Paulauskas. Skaudvilės jaunalietuvių knygynėlis gavo 187 leidinius. Tuomet šiame knygynėlyje dirbo Alina Kulviecaitė. Pažymėtina, kad jaunalietuvių knygynėlius (bibliotekas) tvarkė neprofesionalūs bibliotekininkai. 1936 m. pavasarį „Jaunosios Lietuvos“ skyriuose visoje Lietuvoje buvo paskelbtas knygų vajaus konkursas. Skyrių vadai turėjo iš visuomenės surinkti kuo daugiau knygų. Pasižymėję skyriai buvo premijuojami. 1938 m. Žygaičių skyrius per knygų vajų gavo 190 knygų.

Centrinė jaunalietuvių vadovybė skyrius skatino organizuodama įvairius konkursus. Jaunimo sąjunga nuo 1928 m. leido jaunalietuvių savaitraštį „Jaunoji karta“. Norint padidinti savaitraščio prenumeratorių skaičių, 1934 m. buvo surengtas leidinio platinimo konkursas. Už tai, kad surinko daugiausia prenumeratorių, Skaudvilės knygynėliui buvo skirta premija – 50 naujausių knygų. 1935 m. gruodžio 8 d. įvykusiame susirinkime paskelbta, kad Skaudvilės jaunalietuvių knygynėlis, kuris buvo įsikūręs pradžios mokyklos pastate Tauragės gatvėje, turi 200 knygų3, o 1937 m. – 246 knygas.

Skyrių lėšas sudarė nario mokestis ir mokamų pasilinksminimo vakarų pelnas. Iš tokių lėšų Batakių skyrius nusipirko 44 knygas. Batakių jaunalietuvių knygynėlis pradėjo veikti 1932 m., turėdamas 10 dovanotų knygų, 1937 m. rugpjūčio 29 d. buvo atidaryta skaitykla4. Jos inventorių sudarė stalas, suolai, lentynos, radijo imtuvas su garsiakalbiu. Skaitykloje lankytojai galėjo skaityti prenumeruojamus populiariausius periodinius leidinius: „Jaunoji karta“, „Trimitas“, „Mūsų kraštas“. 1933 m. savaitraštis „Jaunoji karta“ 100-ojo numerio proga apdovanojo 100 geriausių savo prenumeratorių. Spalio 13 d. geriausiais „Jaunosios kartos“ skaitytojais tapo Vl. Gečevičaitė iš Batakių ir J. Pipiras iš Gaurės. Batakiškė dovanų gavo Liudo Giros knygą „Mūsų Tėvynė“, Gaurės gyventojas – Marijos LastauskienėsLazdynų Pelėdos apysaka „Radybos“5. Mokytojas J. Pipiras buvo Gaurės jaunalietuvių vadovas. Jo pastangomis įkurtas ir Eičių jaunalietuvių skyrius.

Jaunimo sąjungos Tauragės rajono vadovybė 1938 m. veiklos atskaitose („veikimo apyskaitose“) nurodė, kad jaunalietuvių skyrių knygynuose yra 900 knygų. Dauguma jų buvo nedideli, turėjo po 20–30 knygų. Tiek turėjo Stirbaičių, Dauglaukio, Šakviečio jaunalietuvių knygynėliai. Dauglaukio jaunalietuvių skyrius buvo įkurtas 1933 m. sausio 29 d. mokytojų E. Majūtės ir V. Augaičio iniciatyva (turėjo 63 narius). Šakviečio jaunalietuvių skyriui 1934 m. vadovavo J. Puodžiuvėlis, knygynėliu rūpinosi J. Kaminskas6. Mažonų jaunalietuvių skyriaus knygynas įsteigtas 1934 m. gruodžio mėnesį. Fondą sudarė 34 dovanotos ir iš „Sakalo“ bendrovės pirktos knygos7 .

3 Iš Skaudvilės sk. šių metų darbų. Jaunoji karta, 1935, Nr. 51–52, p. 30. Prieiga: www.epaveldas.lt. 4 Sinkevičius, Klemensas. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1927–1940 m. Vilnius, 1996, p. 46. 5 Kas ką laimėjo. Jaunoji karta, 1933, Nr. 41, p. 694. Prieiga: www.epaveldas.lt. 6 Veiklus jaunalietuvių skyrius. Jaunoji karta, 1934, Nr. 5., p. 79. Prieiga: www.epaveldas.lt. 7 Sinkevičius, Klemensas. Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos knygynai ir skaityklos 1927–1940 m. Vilnius, 1996, p. 83–84. Pagramančio (Tauragės apsk.) jaunalietuviai: (sėdi iš kairės) Pilišauskas, A. Zemeckis, (stovi) A. Gerčas, B. Turčinavičius. XX a. I pusė. Publikuota „Europeana“, BY (įsigyta iš S. Zemeckaitės-Gerčienės)

Dalį jaunalietuvių knygynėlių fondo sudarė ir pačių narių suneštos knygos, laimėtos konkursuose, pirktos renginiuose gautomis lėšomis. 1939 m. Tauragės miesto savivaldybė jaunalietuvių rajono vadovybei skyrė 200 litų pašalpą, dalis lėšų teko ir knygynėliui.

JAUNŲJŲ ŪKININKŲ KNYGYNĖLIAI

Nuo 1930 m. steigėsi ir jaunųjų ūkininkų rateliai (JŪR). Laikraštis „Jaunasis ūkininkas“ 1940 m. gegužės 30 d. rašė, kad Lietuvoje yra 1280 jaunųjų ūkininkų ratelių, Tauragės apskrityje – 51. Lietuvos sodžiaus jaunimo rateliuose veikė įvairios sekcijos: sporto, scenos mėgėjų, muzikos, tautosakos rinkėjų ir kt. Dauguma JŪR ratelių turėjo ir bibliotekėles-knygynėlius.

Pagal K. Sinkevičiaus knygos „Jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) knygynėliai ir seklyčios (1930–1940; 1941–1944)“ duomenis sudaryta lentelė atspindi, kiek JŪR knygynėlių buvo Tauragės rajone: Tauragės rajono JŪR knygynėliai Įsteigimo data Knygų skaičius 1938 m. Fondo vertė (Lt)

Bildenių (Batakių vlsč.) Būdviečių (Žygaičių vlsč.) Gaurės

1933 210 –1933 68 –1932 79 106,75 Kangailų (Tauragės vlsč.) 1933 64 87,25 Lauksargių (priklausė Klaipėdos kraštui) 1934 52 102 Lomių (Batakių vlsč.) 1936 73 122,55 Margiškių (Žygaičių vlsč.) 1934 65 131,75 Meldikviršių (Tauragės vlsč.) 1934 33 73,55 Pagramančio (Tauragės vlsč.) 1938 39 –Petkaičių (Skaudvilės vlsč.) 1938 42 –Sartininkų (Žygaičių vlsč.) 1932 48 93,35 Skiržemės (Žygaičių vlsč.) 1932 276 –Šakių (Gaurės vlsč.) 1931 78 139,90 Tauragės 1933 35 77,55 Žygaičių 1935 30 74,05

JŪR knygynėliai leidinių įsigydavo įvairiais būdais: pirkdavo, gaudavo aukų, priimdavo dovanų. Žemės ūkio rūmai 1932 m. lapkričio 18 d. paskelbė konkursą, kuriame gausiausių JŪR knygynėliai (knygos skaičiuotos iki 1933 m. kovo 1 d.) kaip premiją galėjo gauti knygų ir spaudos leidinių. Buvo numatytos trys premijos: dviem rateliams – 100 litų vertės I premija; 10 ratelių – 50 litų vertės II premija; 50 ratelių – 25 litų vertės III premija.

Žygaičių valsčiuje įsikūręs Skiržemės ratelis dalyvavo pirmajame knygynėlių steigimo konkurse – surinko 212 knygų. Už šį rezultatą jis laimėjo trečiojo laipsnio premiją – jam skirta 25 litų vertės laikraščio „Ūkininko patarėjas“ priedų: „Audimas“, „Darbai sodyboje“, „Jaunasis ūkininkas“, „Namų pramonė“, „Sodas ir daržas“, „Šeimininkė“. Skiržemės knygynėliui gerų knygų dar paaukojo Tauragės apskrities agronomas P. Žumbakis ir D. Šiurna8. Beje, pastarasis buvo Tauragės jaunųjų ūkininkų ratelio vadovas.

Batakių valsčiuje įsikūręs Bildenių JŪR 1935 m. knygynėlių steigimo konkurse laimėjo trečiojo laipsnio premiją ir gavo 43 knygas9. Tais metais fonde buvo 180 knygų, o 1938 m. – 210 knygų.

Viename pirmųjų rajone – 1932-aisiais įkurtame Sartininkų JŪR knygynėlyje 1936 m. buvo 39 knygos, o 1938 m. – 48 knygos. Per knygų vajų 1939 m. surinktos 186 knygos ir knygynėlių konkurse gauta 54,50 Lt premija žemės ūkio leidiniams įsigyti10 .

JŪR rateliuose šaltuoju metų laiku vykdavo kursai, kuriuose jaunieji ūkininkai išmokdavo gaminti įvairius daiktus. To meto spauda rašė, kad jaunųjų ūkininkų knygynėliai įsirengė knygų spintas, knygas sukatalogavo, registravo išduodamas knygas.

Kai kurie JŪR knygynėliai jungėsi su jaunalietuvių knygynėliais. Kangailų (Kaugailių) jaunųjų ūkininkų ratelio knygynėlis 1937 m. buvo sujungtas su jaunalietuvių skyriaus knygynėliu ir 1938 m. turėjo 70 knygų.

Derėtų priminti, kad, 1936 m. priėmus Bibliotekų įstatymą, plėtėsi valstybinių bibliotekų tinklas. Pradėtas visuomeninių organizacijų bibliotekų stambinimas. ASMENINĖS, PRIVAČIOS BIBLIOTEKOS

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragėje gyveno nemaža žydų visuomenės dalis. Daugelis jų buvo pasiturintys, turėjo po kelis namus, antikvarinių laikrodžių, paveikslų ir knygų. 1915 m. vokiečiai padegė Tauragės miestą. Sudegė Hiršo Bermano, Leibos

Kibuco narių grupė Tauragėje. Fotografė Konienė. 1934 m. gegužės 24 d. Publikuota LIMIS, © Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus Levitano, Michlės Šmit ir kitų žydų asmeninės bibliotekos11, kuriose buvo 100–200 knygų. Tarpukariu Tauragės mieste veikė žydų biblioteka, įsteigta Dovo Gurevičiaus. Ji turėjo tūkstančius knygų, parašytų ivritu ir jidiš12 . Tauragėje buvo ir privačių bibliotekų. Apie vieną tokių galime perskaityti viename vietos laikraščio „Tauragės balsas“ 1933 m. numerių – privati Eugenijaus Ehlerto biblioteka buvo įsikūrusi miesto Vinco Kudirkos gatvėje. Šioje bibliotekoje buvo galima skaityti grožinės literatūros knygas lietuvių kalba, daugiausia lietuvių klasiką ir naujausius romanus. 1933 m. žinutė laikraštyje „Žemaitijos aidas“ kvietė į rugpjūčio pabaigoje rengiamą privačią lietuviškos knygos ir periodinės spaudos parodą. Joje atskiras skyrius buvo numatytas Tauragės mieste ir apskrityje išleistiems leidiniams pristatyti. Tikėtina, jog parodą organizavo kolekcininkas Liudas Jančauskas (1912–1983), rašęs straipsnius į tuometinę Lietuvos spaudą, 1934 m. pagarsėjęs išleisdamas net tris vienkartinius leidinius: „Tauragės ekspresas“, „Naujas Tauragės ekspresas“ ir „3 Tauragės ekspresas“. *** Tauragėje veikusios bibliotekos buvo kuriamos naudojant draugijų, įvairių steigėjų lėšas. Nesikratė bibliotekos ir asmenų dovanotų knygų. Draugijų bibliotekose buvo galima rasti visuomenės mokslų, gamtos, istorijos, religijos knygų, skaitomiausia buvo grožinė literatūra. Statistikos duomenimis, 1918–1940 m. Lietuvoje išleista 25 000 leidinių. To meto originalioji literatūra neprarado vertės ir šiandien. Skaitome laiko patikrintas Motiejaus Valančiaus, Žemaitės, Šatrijos Raganos, Jono Biliūno, Vinco Pietario ir kitų knygas.

8 Overlingas J. Padėka. Jaunasis ūkininkas, 1933, vasario 24, p. 31. Prieiga: www.epaveldas.lt. 9 Seklyčių steigimo konkurso rezultatai. Jaunasis ūkininkas, 1935, geg. 30, p. 110. Prieiga: www.epaveldas.lt. 10 Įsteigti 35 JŪR knygynėliai. Jaunasis ūkininkas, 1939, geg. 25, p. 261.

Prieiga: www.epaveldas.lt. 11 Petreikis, Tomas. Žemaitijos žydų dokumentinio paveldo praradimai pirmojo pasaulinio karo metais. Knygotyra, 2017, Nr. 68 p. 98. 12 Liorančas, Jonas; Mažrimas, Edmundas. Po lemties ženklu. Tauragės krašto tautinės mažumos. Tauragė, 2007, p. 60.