Tai nutiko gegužę. Parengė Asta Stirbytė

MĖNESIAI IR DIENOS TAI NUTIKO GEGUŽĘ

1 d. Šiemet paskutinis pavasario mėnuo prasidėjo dviem gražiomis šventėmis: sutapo Gegutės ir Motinos dienos. Pirmąją gegužės savaitę galima išgirsti kukuojant gegutę, todėl tomis dienomis Lietuvoje nuo seno minėta ši šventė. Manyta, kad gegutės balsu prabyla likimo deivė. Iš Lietuvių protėviai tikėjo, kad gečia kilo tikėjimas, kad galima išskaičiuoti gutės balsu prabyla likimo deigyvenimo metus ar įsigysimus turtus. Jei vė. BY-NC-SA (Vogelartinfo) pirmąkart gegutė užkukuos jau sulapojus medžiams, metai bus geri, o jei ant nuogų šakų – blogi. Motinos diena, švenčiama pirmą gegužės sekmadienį, Lietuvoje gyvuoja nuo 1928 metų. Latvijoje ir Estijoje ji minima antrą mėnesio sekmadienį, Lenkijoje – gegužės 26 d. Motinoms pagerbti skirta šventė apima visą pasaulį – jei peržvelgtume šios šventės kalendorių, tai ji tęstųsi, kaskart švenčiama vis kitoje valstybėje, kone ištisus metus, pradedant vasariu Norvegijoje ir baigiant gruodžiu Ispanijoje ir Portugalijoje Švč. Mergelės Marijos nekalto Motinos diena Lietuvoje imta minėti nuo 1928 m. Pixabay.com prasidėjimo iškilme.

2 d.Prieš 120 metų gimė vienas žymiausių australų rašytojų Alanas Marshallas (1902–1984). Literatūrinę veiklą pradėjo gana anksti, būdamas dvidešimtmetis, Antrojo pasaulinio karo metais dirbo fronto laikraščio korespondentu. Tarp žinomiausių A. Marshallo kūrinių – autobiografinė trilogija „Aš moku šokinėti per balas“ (lietuvių kalba pasirodė ne vienas leidimas); „Tai yra žolė“; „Mano širdyje“. Šios knygos – neabejotinas įkvėpimo šaltinis siekti savo svajonių. Persirgęs poliomielitu, nuo šešerių metų Alanas vaikščiojo su ramentais, bet tai netrukdė jam išdykauti su bendraamžiais, išmokti jodinėti. Knygą „Aš moku šokinėti per balas“ vaikų literatūros ekspertas dr. Kęstutis Urba siūlo įtraukti į rekomenduojamų knygų sąrašą. A. Marshallas rinko aborigenų legendas, sudarė ir parašė aborigenų mitų interpretacijų knygą.

Vaikystėje persirgta liga padarė didelę įtaką tolesniam A. Marshallo gyvenimui ir literatūrinei kūrybai. 3 d.Pasaulinė spaudos laisvės diena. Atkurtoje Lietuvoje minties laisvę, laisvę reikšti savo įsitikinimus, gauti informaciją įtvirtino beveik prieš 30 metų spalio mėnesį priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir 1996 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymas. Pirmoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje spaudos laisvę skelbė laikinosios (1918, 1920 m.) ir nuolatinė (1922 m.) Konstitucijos. Apskritai pirmas rašytinis spaudos laisvę reglamentuojantis teisės dokumentas – Spaudos laisvės aktas – priimtas 1766 m. Švedijoje. Prancūzijoje 1789 m. buvo priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurioje teigiama, kad kiekvienas pilietis gali laisvai kalbėti, rašyti ir spausdinti, tik jis turės atsakyti už piktnaudžiavimą šia laisve. Organizacija „Reporteriai be sienų“, kasmet skelbianti spaudos laisvės indeksą, naujausioje ataskaitoje Lietuvą paskelbė 9-a pasaulyje. Rusija šiame sąraše yra 155-a, Baltarusija – dar dviem laipteliais žemiau.

Pixabay.com

6 d. Prieš 100 metų Pasvalio rajone gimė Jonas Mikelinskas (1922–2015) – rašytojas ir pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2002 m.) laureatas. Didžiąją dalį gyvenimo gyvenęs sovietų Lietuvoje, kaip ir daugelis lietuvių, jis susidūrė su režimo realijomis. Norėdamas mokytis Vilniaus universitete, nuslėpė faktą, kad dvidešimtmetis 1942 m. beveik metams buvo išsiųstas priverstinių darbų į Vokietiją. Nuo 1960 m. intensyviai rašęs J. Mikelinskas (kairėje) ir V. Brazauskas Rašytojų sąjungos suvažiavime, 1976 m. Fotografas prozą (apsakymus ir romanus), po Algimantas Kunčius. BY-NC-ND, publikuota apysakos „Trys dienos, trys naktys“, „E. paveldas“, originalas saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje kurioje esą „juodino tikrovę“, pateko į sovietų valdžios nemalonę ir kelerius metus nebuvo spausdinamas, neteko darbo Rašytojų sąjungoje. Vis dėlto, su M. Gorbačiovu atėjus į Sovietų Sąjungą „perestroikai“, už romaną „Kur lygūs laukai“ įvertintas LSSR valstybine premija. J. Mikelinskas žiniasklaidoje yra prisipažinęs, kad brangiausi jam yra tie kūriniai, kuriuos buvo sunkiausia išleisti: tai – „Už horizonto – laisvė“ (1978), „Juodųjų eglių šalis“ (parašytas 1962–1967 m., išleistas 1988 m.), minėtas „Kur lygūs laukai“ (d. 1 – 1981, d. 3 –1990). 2016 m. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje atidarytas kambarys su rašytojo knygomis, asmeniniais daiktais, kuriuos dovanojo sesuo Paulė Mikelinskaitė ir sūnus Jonas Mikelinskas.

9 d. Tądien prieš 110 metų Anykščių rajone gimė viena žymiausių lietuvių dailininkių Domicelė Tarabildienė (1912–1985). Nuo vaikystės mėgusi piešti, pasižymėjusi meniniais gabumais, mergina Kauno meno mokykloje skulptūros mokėsi pas Juozą Zikarą ir Kajetoną Sklėrių, vėliau – Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje (buvo pirmoji moteris, užsienyje siekusi aukštojo meno mokslo). Dar mokydamasi, nuo 1929 m. kaip grafikė iliustravo knygas Lietuvos ir užsienio leidykloms, 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už iliustracijas Kazio Binkio knygai „Jonas pas čigonus“ apdovanota aukso medaliu. Grafikė iš viso iliustravo apie 200 knygų. Kaip tapytoja, D. Tarabildienė daugiausia paliko portretų ir natiurmortų, peizažų. Domėjosi ir fotografija, mėgo eksperimentuoti. Apie 1000 D. Tarabildienės fotodarbų buvo paskelbta tik po jos mirties. Kartu su vyru dailininku Petru Tarabilda pradėjo žinomų dailininkų dinastiją: sūnūs Arūnas ir Kazys Rimtas – grafikai, duktė Giedrė Domicelė – architektė, keli vaikaičiai taip pat susiję su daile.

15 d. Prieš 150 metų stambaus Žemaitijos bajoro šeimoje gimė Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872–1957), viena iš seserų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos pseudonimu. Nėra paprasta atsekti kūrinių autorystę, bet kritikai sutaria, kad iki spaudos draudimo panaikinimo kūriniai Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu parašyti Sofijos Pšibiliauskienės. Kadangi šis vardas literatūros pasaulyje jau buvo gana žinomas, pirmieji lenkiški Marijos apsakymai, kuriuos išvertė Sofija, 1905 m. pasirodė taip pat Lazdynų Marija Lastauskienė, apie 1902 m. Tuo Pelėdos vardu. Kai vyresnioji sesuo Sofija sunkiai sirgo, didžioji dalis Lazdynų Pelėmetu rašytoja kūrė lenkiškai. Originalas saugomas Maironio literatūros muziejuje dos kūrinių buvo parašyti Marijos. Beje, po sesers mirties 1926 m. ji pradėjo kurti lietuviškai. Marija laikoma feministinio judėjimo pradininke Lietuvoje. Ji vaizdavo geriau pažįstamą miesto darbininkų, studentų gyvenimą (gyveno Šiauliuose, Varšuvoje, Sankt Peterburge, Rygoje, Vilniuje, Kaune), tačiau sesuo Sofija laikoma talentingesne rašytoja. Seserų kūryba šalia Šatrijos Raganos kūrinių yra bajoriškos dvaro kultūros ir tematikos pavyzdys lietuvių literatūroje. 18 d. Tarptautinė muziejų diena, minima nuo 1978 metų. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) duomenimis, pernai ją šventė 158 valstybės ir teritorijos. Šiųmetės dienos tema buvo „Muziejų jėga“. Norėta muziejų potencialą atskleisti trimis aspektais – parodyti muziejų jėgą: siekiant tvarumo tikslų – šios įstaigos reikšmingai prisideda prie siekiamų JT darnaus vystymosi tikslų; diegiant skaitmeninimo ir prieigos inovacijas; ugdant bendruomenę – tam pasitelkiant švietimą. Nepriklausomoje Lietuvoje muziejai patyrė dideles transformacijas: jų veikla nebėra tokia statiška, lankytojus, ypač moksleivius, jie patraukia savo rengiamomis edukacijomis, interaktyvumu, čia vykstančiais koncertais. Skaičiuojama, kad 2021 m. pradžioje Lietuvos muziejų rinkiniuose buvo saugoma 7,7 mln. kultūros vertybių. Muziejinės vertybės dar XVI a. pradėtos kaupti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, didikų dvaruose. O vienas naujausių muziejų Lietuvoje – per Muziejų dieną Vilniuje atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus. 16 d. Prieš 100 metų Joniškio rajone gimė Jonas Avyžius (1922–1999). Sukakties proga rašytojo žmona Irena Litvinaitė-Avižienė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė prisiminimų knygą „Viskas bus gerai“. O rašytojo vardu pavadintoje Joniškio savivalJ. Avyžius Nidoje, XX a. 9-asis dešimtmetis. Fotografas Bernardas Aleknavičius. BY-NC-ND, dybės viešojoje bibliotekoje publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas tądien nuo pat ryto skambėjo J. Avyžiaus kūriniai: ištraukos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešo joje bibliotekoje iš romanų „Sodybų tuštėjimo metas“, „Į stiklo kalną“, apsakymų fragmentai. Lankytojai, skolindamiesi bibliotekos knygų, gavo rašytojo jubiliejų primenančius atvirlaiškius. Gimtojoje rašytojo sodyboje Mėdginuose pasodinta obelaitė. Prieš 10 metų Joniškio rajono savivaldybės įsteigta Jono Avyžiaus premija šią vasarą atiteks trečiam jos laureatui (šalia Romualdo Granausko J. Avyžiaus šimtmečio proga Irena Litvinaitė- (2012 m.) ir Sauliaus ŠalteAvyžienė Nacionalinėje bibliotekoje pristatė savo atsiminimų knygą. Vygaudas Juozaitis nio (2017 m.). 28 d. Tądien prieš 145 metus Vitebsko srityje (Baltarusija) Lietuvos bajorų palikuonio šeimoje gimė Oskaras Milašius (1877–1939) – lietuvių poetas, rašęs prancūzų kalba, diplomatas, mistikas. Tėvas dvylikametį berniuką išvežė mokytis į Paryžių, tikėdamas, kad ten jis įgis geresnį išsimokslinimą. Po licėjaus O. Milašius Prancūzijoje studijavo egiptologiją, asirologiją, hebraistiką. Jo gyvenimas ir kūryba susiję su 1914 m. gruodžio 14 d. patirtu regėjimu, po kurio įvyko dvasinis lūžis, nors pradžioje poetas buvo veikiamas simbolizmo. Visą gyvenimą studijavo Bibliją, buvo tvirtai tikintis katalikas, domėjosi teosofija. Nors O. Milašius nemokėjo lietuviškai, suvokė save kaip lietuvį. 1920 m. paskirtas Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, labai aktyviai atstovavo Lietuvos interesams, propagavo jos kultūrą. O. Milašiaus kūrybos meninė ir filosofinė minties vertė Lietuvoje pradėta suvokti tik po Antrojo pasaulinio karo.

O. Milašius daug nusipelnė Lietuvos diplomatijai, tačiau jo kūrybos vietai lietuvių literatūroje nustatyti laukia dar daug tyrinėjimų. 1938 m. pabaiga.

31 d.Pasaulinė diena be tabako. Visuotinai minėti šią dieną 1987 m. pasiūlė Pasaulinė sveikatos organizacija. Kadangi tabako žala žmogaus sveikatai jau seniai įrodyta, šiųmetės dienos moto – „Tabakas – grėsmė mūsų aplinkai“. Tą dieną rūkaliams siūloma bent vieną dieną apsieiti be cigaretės, o štai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Lietuvoje rengė visą mėnesį trukusią akciją – kvietė dalyvauti gegužės 2–30 d. rengiamoje iniciatyvoje „Ženk nerūkęs“: rinktis gyvenimą „be dūmų“ ir smagiai žingsniuoti, praleisti laiką su draugu, šeimos nariu ar augintiniu. Nuėjusieji bent 50 tūkst. žingsnių 31 d. gali dalyvauti prizų loterijoje.

Vaiva Markevičiūtė. Sustainability Matters for Libraries! Let Us Begin from Ourselves 2

The last week of April saw the 22nd National Week of Lithuanian Libraries organised by the Lithuanian Librarians Association. Its key closing emphasis was an international conference at the Jurbarkas District Municipality Public Library, where librarians (some of whom on-line) listened to presentations about sustainability, climate change and the green policies of Lithuania and the European Union. This publication is about how libraries can contribute to this field and why it is important for our planet. Giedrė Čistovienė: ‘You Cannot Anticipate Respect for Your Decisions if You Do Not Respect the Opinion of Others’ 6

An interview with the Head of the Project Management Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Giedrė Čistovienė, who has been awarded as the Best Librarian of 2021, deals with national projects which contributed to the improvement of the infrastructure of Lithuanian libraries, the portal of electronic services and access to the digitised cultural heritage as well as how important decisions are made during project activities and the indispensable qualities of the project staff. (Interviewed by Vaidenė Grybauskaitė)

Donata Baniūnienė. Tendencies Facing the Lithuanian Language Within the Focus of Librarians’ Interests 9

The Vilnius County Adomas Mickevičius Public Library together with the State Commission of the Lithuanian Language invited almost a hundred of staff members from municipal public and school libraries of the Vilnius and Alytus Counties to the conference ‘The Lithuanian Language in a Modernising World’. Only several dozen languages are likely to survive out of the existing 6,000–7,000. Is it possible for the Lithuanian language to be among them? What is the role of a language under the circumstances of propaganda and fake information? Can a machine generating texts understand and reason? These were the issues that researcher from Lithuanian universities were sharing at the conference.

Dovilė Ivanovienė. Ten Myths About the Upgraded Portal epaveldas.lt 12

In this issue, we present the third publication within the series dealing with the upgraded cultural heritage portal (the earlier publications of the series were in Issues Nos. 1 and 3). The author, by drawing on frequently asked questions presented by users during the previous three months since the portal was launched, once again returns to some doubts that the portal’s visitors have and disproves them by presenting specific explanations.

Dalia Jaskonienė. Electronic Services from the Point of View of the Transforming Terminology 14

Librarians increasingly are the first who identify and precisely describe a new printed or digital integrated textual, sound or video resource, test new databases, make important decisions related to acquisitions or subscription of such resources, present statistical data and offer new electronic services. There is a database of librarianship terminology data aggregated at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which allows carrying out terminology control in various directions. The author surveys some important terminology identifying electronic services and electronic resources. The researcher from Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Arida Riaubienė, while listing through a diary of the journalist and social figure Matas Šalčius (1890–1940) preserved at this Library’s Rare Books and Manuscripts Unit, which was being written while Šalčius was at one of Königsberg‘s clinics, says that this manuscript provides information about his reflections, experiences, relations with his family and loved ones as well as about the public cultural life at the 30s of the 20th century. The diary also addresses issues of the internal and foreign policy of the interwar Lithuania and the tense political situation in Königsberg. This document can also be analysed from the point of view of the estimation of data related to the book culture.

Daiva Zarankaitė-Kiniulienė. Not Only Patriots and Farmers But Also Readers 22

The publication’s author surveys the situation with libraries in the Tauragė Region after the lifting of the ban of Lithuanian press in 1904. The publication deals with small bookshops of youth organisations and private persons. In order to strengthen the youth’s ethnic self-awareness, patriotism and the interest in the history of the state, the association of Lithuanian nationalist youth Jaunoji Lietuva (‘The Young Lithuania’) was established in 1927. This organisation was organising choirs and orchestras within their sections, holding sports gatherings and establishing libraries. Starting with 1930, farmers also began consolidating: in addition to sections of sports, music and folklore collection enthusiasts, they had bookshops functioning as libraries.

Indrė Navickė, Ilona Krupavičienė. The Whiff of Jurgis Kunčinas’ Ginger in Alytus 25

The guest of this issue’s heading ‘Library and Its Name’ is the Alytus Jurgis Kunčinas Public Library, which is proud having been named after its fellow countryman and one of the most famous Lithuanian prosaists during the time period after Lithuania regained its independence Jurgis Kunčinas (1947–2002). The Library’s staff members tell about successful literary events related to Kunčinas that the Library organises, the specific aura in the room devoted to his memory, signs of his memory in Alytus and, certainly, at the Library itself.

Vaiva Markevičiūtė. Delights in Discoveries of Books of the Year 30

There is annual election of the Book of the Year organised by the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and the Lithuanian National Radio and Television. The top fives (sometimes fewer tops) of books for children, teenagers and adults, the poetry book, the book of the publicistics and documentary genres selected by professionals are elected by readers by way of voting. This publication is about what books were the winner in 2021.

Anniversaries of Printing Houses Significant for Lithuania and Zarasai 33

This year, Lithuania commemorates the 500th anniversaries of the first printed book in the Grand Duchy of Lithuania and the first printing house in Eastern Europe. On this occasion, the Zarasai District Municipality Public Library recollected Francysk Skaryna, the founder of the first printing house in Eastern Europe, in Vilnius, as well as the first printing houses in Zarasai. (Prepared by Jolanta Lementauskienė)

Translated by Tomas Auškalnis