Parengė Jolanta Lementauskienė

PRISIMINTOS SVARBIOS LIETUVAI IR ZARASAMS SPAUSTUVIŲ VEIKLOS SUKAKTYS

Minėdama 2022-uosius – Pranciškaus Skorinos metus, taip pat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka gegužės 3 d. organizavo konferenciją, kurioje apžvelgta Zarasuose veikusių spaustuvių veikla, aptarta knygų spausdinimo Lietuvoje pradžia ir lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis, paminėtas pirmosios spausdintos knygos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir pirmosios spaustuvės Rytų Europoje 500 metų jubiliejus.

Pastatas, kuriame 1882 m. buvo įkurta pirmoji spaustuvė Zarasuose.

Mokytoja ekspertė R. Morozovienė supažindino su Zarasuose veikusių spaustuvių veikla. Prisiminimais apie darbą „Zarasų krašte“ dalijosi buvusi žurnalistė O. Kačkienė. Inesa Dumbravienė

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pirmoji spausdinta knyga pasirodė prieš 500 metų, 1522-aisiais, Vilniuje Pranciškaus Skorinos įkurtoje spaustuvėje – pirmoje Rytų Europoje knygų spaustuvėje. Joje P. Skorina parengė ir išleido „Mažąją kelionių knygelę“ (Malaja podorožnaja knižica) – psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinį. Šie istoriniai įvykiai šiandien laikomi knygų spausdinimo Lietuvoje pradžia.

Konferencijoje nuotoliniu būdu pranešimą skaitęs prof. habil. dr. Sergejus Temčinas pristatė svarbiausius faktus apie P. Skorinos veiklą ir jo kūrybą. P. Skorina (apie 1470–apie 1552) – pirmasis LDK (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas. Polocke gimęs švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas) buvo baigęs Jogailos ir Paduvos universitetus. P. Skorinos leidiniai rodo, kad jis mokėsi stačiatikių bažnytinėje raštijoje tradiciškai vartotos bažnytinės slavų kalbos (ji buvo paplitusi visų stačiatikių slavų – bulgarų, serbų, Senovės Rusios – teritorijoje, taip pat rumunų ir moldavų žemėse). P. Skorina mokėjo ir oficialiąją LDK rusėnų kalbą. Mokęsis katalikų švietimo įstaigose (toks išsilavinimas buvo įprastas LDK ir Lenkijos Karalystės jaunuoliams rusėnams), save jis laikė kataliku, tačiau rūpinosi rusėnų stačiatikių švietimu.

Apie 1520 m. iš Prahos, kur buvo įkūręs spaustuvę, P. Skorina persikėlė į Vilnių ir čia vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus namuose (ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta) įsteigė pirmą LDK spaustuvę. Joje išspausdintą „Mažąją kelionių knygelę“ sudaro psalmynas su kitais giedamosios liturginės poezijos priedais: aštuoniais akatistais (bažnytinės liturginės giesmės, kurioms skambant negalima sėdėti), aštuoniais kanonais ir kitomis dalimis (iš viso jų yra 22). Du iš šių

Laikraščio „Zarasų kraštas“ pirmoji redakcijos kolegijos komisija (steigėjai). 1932 m. Publikuota „E. paveldas“. Originalas saugomas Zarasų krašto muziejuje. BY-NC-ND (autorius nežinomas)

akatistų sukurti paties P. Skorinos: jų posmuose galima perskaityti slaviškus akrostichus (iš eilučių pirmųjų raidžių sudarytus sakinius). Antra spaustuvininko Vilniuje išleista knyga buvo 1525 m. pasirodę „Apaštalų darbai ir laiškai“ – viena Naujojo Testamento dalis. Spausdintinė knyga miestelėnams tapo prieinamesnė.

Istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė supažindino su Zarasuose (Novoaleksandrovske) 1882 m. vilniečio Mejerio Kovnerio įkurtos pirmosios spaustuvės veikla. Ji veikė (Šiaulių g. 28) iki 1901 m., spausdino kvietimus, vizitines korteles. 1901–1915 m. jau kitoje gatvėje įsikūrusią spaustuvę administravo D. Šteimanas, o nepriklausomoje Lietuvoje – Elijus Rozenas. R. Morozovienė analizavo, kodėl leidybos paslaugas teikė žydų tautybės asmenys, kodėl buvo svarbu mieste turėti spaustuvę, koks spaustuvės likimas karo, pokario metais.

Nėra tiksliai žinoma, kada pradėjo veikti E. Rozeno spaustuvė, bet yra išlikę leidinių, išspausdintų joje 1928 metais. Čia buvo leidžiama mokslo populiarinamoji ir grožinė literatūra, spausdinamos brošiūros, skelbimai, gaminami atspaudai, atliekami įvairūs įrišimo darbai.

Vieni aktyviausiai bendradarbiavusių su šia spaustuve buvo suomių literatūros vertėja Antanina Čeilytkaitė-Žagrakalienė (1905–1955) ir teisininkas, literatas, kraštotyrininkas Juozas Žagrakalys (1906–1977). Beje, Agnės Žagrakalytės romane „Eigulio duktė: byla F 117“ (2013), kurio veiksmas vystosi nuo XIX a. vid. iki 1977 m., vieni pagrindinių herojų prototipų ir yra Juozas ir Antanina Žagrakaliai.

Vyresnioji bibliografė kraštotyrai Vida Mikštienė supažindino su E. Rozeno spaustuvės leidiniais, saugomais viešosios bibliotekos ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fonduose. Pavyzdžiui, Selmos Lagerlöf (1858–1940) „Mergaitė iš Stormyro vienkiemio“ (vertė A. Žagrakalienė, 1937); Paulo Kellerio „Suvytę lapai“ (išvertė J. Žagrakalys, 1934); „Pirmieji patarimai sportininkams“ (parengė S. Markelis, 1933); Mailos Talvio „Varpas“ (išvertė A. Žagrakalienė, 1936) ir kitais.

Renginyje R. Morozovienė atkreipė dėmesį, jog šiemet Zarasų rajono laikraštis „Zarasų kraštas“ mini savo 90-metį. Jis 1932–1940 m. kaip tik buvo spausdinamas E. Rozeno spaustuvėje (išleisti 382 numeriai). 1936 m., nuo metų pradžios iki pabaigos, iš Tautininkų sąjungos perimtą ir toliau leistą savaitraštį „Zarasų kraštas“ redagavo Pranas Gipiškis. Jo dėka laikraštis tapo gyvesnis, įdomesnis, kalba pasidarė taisyklingesnė. V. Mikštienė pateikė informacijos apie tarpukariu „Zarasų krašto“ redakcijoje dirbusius Juozapą Čepėną, Leoną Žurauską, Joną Kardelį, Joną Chmieliauską, Joną Steponavičių, Juozą Buzelį, Alfonsą Matiuką ir kitus.

Šiltais prisiminimais apie darbą „Zarasų krašte“ pasidalijo ilgametė laikraščio žurnalistė Onutė Kačkienė, redakcijoje praleidusi 34 metus. Ji pasakojo apie bendradarbius Liuciją Guzejevą, Vytautą Baltakį, redaktorius Valdą Kvedarą, Valdą Šerėną; laikraščio aktyvą: Joną Nemanį, Vytautą Nevronį, Vincą Kibirkštį, Vytautą Striogą.

Per 90 metų leidinys patyrė įvairių virsmų, keitėsi ir jo pavadinimai: „Žiemių Lietuva“, „Pergalė“, „Tarybinė žemė“ ir nuo 1989 m. vėl „Zarasų kraštas“.

Parengė Jolanta Lementauskienė