MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO GEGUŽĘ 1 d.
Šiemet paskutinis pavasario mėnuo prasidėjo dviem gražiomis šventėmis: sutapo Gegutės ir Motinos dienos. Pirmąją gegužės savaitę galima išgirsti kukuojant gegutę, todėl tomis dienomis Lietuvoje nuo seno minėta ši šventė. Manyta, kad gegutės balsu prabyla likimo deivė. Iš Lietuvių protėviai tikėjo, kad gečia kilo tikėjimas, kad galima išskaičiuoti gutės balsu prabyla likimo deigyvenimo metus ar įsigysimus turtus. Jei vė. BY-NC-SA (Vogelartinfo) pirmąkart gegutė užkukuos jau sulapojus medžiams, metai bus geri, o jei ant nuogų šakų – blogi. Motinos diena, švenčiama pirmą gegužės sekmadienį, Lietuvoje gyvuoja nuo 1928 metų. Latvijoje ir Estijoje ji minima antrą mėnesio sekmadienį, Lenkijoje – gegužės 26 d. Motinoms pagerbti skirta šventė apima visą pasaulį – jei peržvelgtume šios šventės kalendorių, tai ji tęstųsi, kaskart švenčiama vis kitoje valstybėje, kone ištisus metus, pradedant vasariu Norvegijoje ir baigiant gruodžiu Ispanijoje ir Portugalijoje Švč. Mergelės Marijos nekalto Motinos diena Lietuvoje imta minėti nuo 1928 m. prasidėjimo iškilme. Pixabay.com
2 d.
Prieš 120 metų gimė vienas žymiausių australų rašytojų Alanas Marshallas (1902–1984). Literatūrinę veiklą pradėjo gana anksti, būdamas dvidešimtmetis, Antrojo pasaulinio karo metais dirbo fronto laikraščio korespondentu. Tarp žinomiausių A. Marshallo kūrinių – autobiografinė trilogija „Aš moku šokinėti per balas“ (lietuvių kalba pasirodė ne vienas leidimas); „Tai yra žolė“; „Mano širdyje“. Šios knygos – Vaikystėje persirgta liga padarė neabejotinas įkvėpimo šaltinis siekti didelę įtaką tolesniam A. Marshallo savo svajonių. Persirgęs poliomielitu, gyvenimui ir literatūrinei kūrybai. nuo šešerių metų Alanas vaikščiojo su ramentais, bet tai netrukdė jam išdykauti su bendraamžiais, išmokti jodinėti. Knygą „Aš moku šokinėti per balas“ vaikų literatūros ekspertas dr. Kęstutis Urba siūlo įtraukti į rekomenduojamų knygų sąrašą. A. Marshallas rinko aborigenų legendas, sudarė ir parašė aborigenų mitų interpretacijų knygą.
3 d.
Pasaulinė spaudos laisvės diena. Atkurtoje Lietuvoje minties laisvę, laisvę reikšti savo įsitikinimus, gauti informaciją įtvirtino beveik prieš 30 metų spalio mėnesį priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija ir 1996 m. priimtas Visuomenės informavimo įstatymas. Pirmoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje spaudos laisvę skelbė laikinosios (1918, 1920 m.) ir nuolaPixabay.com tinė (1922 m.) Konstitucijos. Apskritai pirmas rašytinis spaudos laisvę reglamentuojantis teisės dokumentas – Spaudos laisvės aktas – priimtas 1766 m. Švedijoje. Prancūzijoje 1789 m. buvo priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija, kurioje teigiama, kad kiekvienas pilietis gali laisvai kalbėti, rašyti ir spausdinti, tik jis turės atsakyti už piktnaudžiavimą šia laisve. Organizacija „Reporteriai be sienų“, kasmet skelbianti spaudos laisvės indeksą, naujausioje ataskaitoje Lietuvą paskelbė 9-a pasaulyje. Rusija šiame sąraše yra 155-a, Baltarusija – dar dviem laipteliais žemiau.
6 d.
Prieš 100 metų Pasvalio rajone gimė Jonas Mikelinskas (1922–2015) – rašytojas ir pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2002 m.) laureatas. Didžiąją dalį gyvenimo gyvenęs sovietų Lietuvoje, kaip ir daugelis lietuvių, jis susidūrė su režimo realijomis. Norėdamas mokytis Vilniaus universitete, nuslėpė faktą, kad dvidešimtmetis 1942 m. beveik metams buvo išsiųstas priverstinių darbų į Vokietiją. J. Mikelinskas (kairėje) ir V. Brazauskas Rašytojų Nuo 1960 m. intensyviai rašęs sąjungos suvažiavime, 1976 m. Fotografas prozą (apsakymus ir romanus), po Algimantas Kunčius. BY-NC-ND, publikuota „E. paveldas“, originalas saugomas Lietuvos apysakos „Trys dienos, trys naktys“, nacionaliniame dailės muziejuje kurioje esą „juodino tikrovę“, pateko į sovietų valdžios nemalonę ir kelerius metus nebuvo spausdinamas, neteko darbo Rašytojų sąjungoje. Vis dėlto, su M. Gorbačiovu atėjus į Sovietų Sąjungą „perestroikai“, už romaną „Kur lygūs laukai“ įvertintas LSSR valstybine premija. J. Mikelinskas žiniasklaidoje yra prisipažinęs, kad brangiausi jam yra tie kūriniai, kuriuos buvo sunkiausia išleisti: tai – „Už horizonto – laisvė“ (1978), „Juodųjų eglių šalis“ (parašytas 1962–1967 m., išleistas 1988 m.), minėtas „Kur lygūs laukai“ (d. 1 – 1981, d. 3 –1990). 2016 m. Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje biblio tekoje atidarytas kambarys su rašytojo knygomis, asmeniniais daiktais, kuriuos dovanojo sesuo Paulė Mikelinskaitė ir sūnus Jonas Mikelinskas.
9 d.
Tądien prieš 110 metų Anykščių rajone gimė viena žymiausių lietuvių dailininkių Domicelė Tarabildienė (1912–1985). Nuo vaikystės mėgusi piešti, pasižymėjusi meniniais gabumais, mergina Kauno meno mokykloje skulptūros mokėsi pas Juozą Zikarą ir Kajetoną Sklėrių, vėliau – Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje (buvo pirmoji moteris, užsienyje siekusi aukštojo meno mokslo). Dar mokydamasi, nuo 1929 m. kaip grafikė iliustravo knygas Lietuvos ir užsienio leidykloms, 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už iliustracijas Kazio Binkio knygai „Jonas pas čigonus“ apdovanota aukso medaliu. Grafikė iš viso iliustravo apie 200 knygų. Kaip tapytoja, D. Tarabildienė daugiausia paliko portretų ir natiurmortų, peizažų. Domėjosi ir fotografija, mėgo eksperimentuoti. Apie 1000 D. Tarabildienės fotodarbų buvo paskelbta tik po jos mirties. Kartu su vyru dailininku Petru Tarabilda pradėjo žinomų dailininkų dinastiją: sūnūs Arūnas ir Kazys Rimtas – grafikai, duktė Giedrė Domicelė – architektė, keli vaikaičiai taip pat susiję su daile.
Dailininkės 100-mečio proga Lietuvos paštas 2012 m. išleido pašto ženklą su D. Tarabildienės atvaizdu (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė).
* Atrinktos gegužės datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris
43
