BIBLIOTEKŲ TURTAI
KULTŪRINIO GYVENIMO ATSPINDŽIAI MATO ŠALČIAUS 1923 m. DIENORAŠTYJE Dr. Arida Riaubienė
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas žurnalisto, visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus (1890–1940) dienoraštis, rašytas 1923 m., gydantis vienoje iš Karaliaučiaus klinikų1. Į ligoninę Šalčius pateko pavargęs nuo asmeninio gyvenimo sunkumų ir neatlaikęs įtampos, ruošiantis Klaipėdos krašto sukilimui. Šis dienoraštis priskirtinas asmeniniams-faktografiniams dienoraščiams, nes jame daug pačiam autoriui svarbios informacijos: fiksuojami apmąstymai, išgyvenimai, pasakojama apie santykius su šeimos nariais ir artimaisiais. 1923 m. rašytas Šalčiaus dienoraštis yra vertingas XX a. 3-iojo dešimtmečio visuomenės kultūrinio gyvenimo dokumentas. Vartydami dienoraščio puslapius, galime sužinoti to meto kultūrinio gyvenimo faktų. Mato Šalčiaus 1923 m. Karaliaučiuje rašyto dienoraščio fragmentas. LNMMB RKRS, F189-2, lap. 63 a. p.
Rašydamas dienoraštį, Šalčius tikėjosi, kad šie jo užrašai, apimantys neilgą penkių mėnesių laikotarpį, kada nors bus įdomūs artimiesiems. Greta asmeninės informacijos, kuri užima didžiąją dienoraščio dalį, rašoma apie tarpukario Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius, įtemptą politinę situaciją Karaliaučiuje. Dienoraštį galima analizuoti siekiant surinkti ir įvertinti 18
duomenis, susijusius su knygos kultūra – knygų ir periodinių leidinių skaitymu, užuominomis apie užsienio autorių knygų vertimus, ketinimais parašyti vieną ar kitą veikalą. 1
Šalčius, Matas. 1923 m. Karaliaučiuje rašytas dienoraštis (toliau – dienoraštis). Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius (toliau – LNMMB RKRS), F189-2, lap. 46–107.
