MĖNESIAI IR DIENOS
TAI NUTIKO KOVĄ 1 d.
Prieš 440 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė įstatymą, kuriuo buvo įkurtas Vyriausiasis Tribunolas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aukščiausiasis teismas veikė 1581–1794 m. Jį įsteigus, teisminė valdžios funkcija buvo išskirta iš kunigaikščio kompetencijos ir tapo savarankiška. Tribunolą sudarė 46, išplėtus jo kompetenciją ir Žemaitijai – 49 nariai. Posėdžiai vyko skirtinguose miestuose: Vilniuje, Trakuose, Naugarduke, Minske, Gardine. 1792 m. buvo priimtas nutarimas, kad tribunolas posėdžiaus tik Vilniuje. Tribunolo narys neturėjo teisės dalyvauti sprendžiant jo paties bylą. Lietuvos valstybės istorijos archyve tarp XVI–XVIII a. LDK įstaigų dokumentų saugomi ir Vyriausiojo Tribunolo dokumentai.
Tribunolo knyga rusėnų kalba, 1586 m
1991 m., prieš 30 metų, tądien arkivyskupas Julijonas Steponavičius atšventino sostinės senamiestyje esančią Šv. Kazimiero bažnyčią. O pirmosios mišios po beveik pusės amžiaus pertraukos šioje XVII a. baroko bažnyčioje aukotos kovo 4-ąją – šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo dieną. Jėzuitų ordino bažnyčia istorijos tėkmėje turėjo 1942 m. vietoj svogūninių šalmų, kai bažnyčia XIX a. II pusėje buvo paversta cerkve, ne vieną šeimininką ir ne visada atstatytas bokštas su Jogailaičių karūna. Pudeleko nuotr. buvo naudojama pagal paskirtį. 1812 m. per Vilnių traukusi prancūzų kariuomenė joje įrengė grūdų sandėlį. Sovietmečiu 1949 m. bažnyčia buvo uždaryta, joje įrengtas vyno sandėlis, 1966-aisiais, po restauracijos, įkurdintas Ateizmo muziejus. Ne visada šventovėje meldėsi tik katalikai: XIX a. vid. ji buvo atiduota stačiatikiams, 1915 m. vokiečių kariuomenė čia įrengė liuteronų maldos namus. Jėzuitams grąžintoje bažnyčioje įrengti kompiuteriniai „Allen“ (JAV) ir vokiški mechaniniai „Oberiner“ vargonai. Iki karantino joje kiekvieną sekmadienį po sumos vykdavo koncertai.
7 d.
3 d.
Jau 35-tą kartą pasaulis minėjo Tarptautinę rašytojų dieną. Pradėti minėti šią datą nuspręsta 1986 m. Tarptautinio PEN klubo kongrese. Gaila, kad nėra plačiai paplitusio vieno tradicinio su šia švente siejamo renginio, Charlie Pearsono („Unsplash“) nuotr. kokie nors sumanyti kultūros renginiai tiesiog paskiriami Rašytojų dienai. Įdomu, kad ir „visažinis Gūglas“, paklaustas, kaip švęsti šia proga, siūlo rengti susitikimus su knygų autoriais, poezijos vakarus ir priduria: „Vis dėlto geriausias dalykas, kurį galite padaryti švęsdami Tarptautinę rašytojų dieną, tai nusipirkti naują knygą.“ Kadangi pandemija ir karantinas šiuo metu iš kultūrinės kasdienybės yra nušlavę bet kokį gyvą bendravimą, gal todėl ši diena Lietuvoje minėta gana vangiai. Kažin ar geriau seksis poetams per Tarptautinę poezijos dieną, kuri UNESCO sprendimu švenčiama kovo 21 d.?
9 d.
Nežinomas autorius. Šv. Brunono žūtis. Freska Šventojo Kryžiaus vienuolyne (Lenkija).
3 d.
Gydytojas, teisės mokslų daktaras, publicistas, literatūros tyrinėtojas, kritikas, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politikos veikėjas. Visa tai pasakytina apie Joną Šliūpą (1861–1944). Būsimasis Palangos burmistras gimė Šiaulių rajone 1861 m., prieš 160 metų. Mintaujoje, Latvijoje, baigęs vokišką gimnaziją, Maskvoje studijavo filologiją ir teisę, Sankt Peterburge – gamtos mokslus, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Merilando universitete – mediciną. Gyvendamas Jonas Šliūpas (sėdi) Čikagoje JAV ir atstovaudamas Lietuvai, skleidė su gydytoju Andriumi Graičiūnu, nepriklausomos Lietuvos idėją. J. Šliūpas 1936 m. prisidėjo steigiant visuomenines organizacijas: Lietuvos mylėtojų draugiją (1887), Lietuvių mokslo draugystę (1886), „Aušros“ draugiją (1901). 1919 m. grįžęs iš JAV, porą metų buvo Lietuvos Respublikos atstovas Latvijoje, Estijoje. Ne vieną dešimtmetį dirbdamas spaudoje (redagavo laikraščius, žurnalus), Šiauliuose įkūrė spaustuvę „Titnagas“, ėjo Biržų banko direktoriaus pareigas. Apsigyvenęs Palangoje, 72-ejų J. Šliūpas buvo išrinktas šio miesto burmistru (1933–1938 m.). Galime tik spėti, kiek dar būtų nuveikęs, jei, 1944 m. pasitraukęs į Vakarus, tais pačiais metais nebūtų miręs Berlyne.
Lietuvos vardo diena. Prieš porą metų Lietuvos Seimas nusprendė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. Kitu atveju gal ir nenorėtume prisiminti XI a. Kvedlinburgo analuose minimo sakinio apie Brunoną, kuris „Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su aštuoniolika saviškių kovo devintą dieną nukeliavo į dangų“, bet įvykis, kai 1009 m. kovo 9 d. Lietuvos pasienyje buvo nužudytas pagonių vykęs krikštyti vienuolis Brunonas Bonifacas, yra tas kontekstas, kuriame pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas. Kad ir neigiamai...
* Atrinktos kovo datos – tik subjektyvus redakcijos požiūris.
43
