MĖNESIAI IR DIENOS

MĖNESIAI IR DIENOS

TAI NUTIKO KOVĄ

1 d. Prieš 440 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė įstatymą, kuriuo buvo įkurtas Vyriausiasis Tribunolas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) aukščiausiasis teismas veikė 1581–1794 m. Jį įsteigus, teisminė valdžios funkcija buvo išskirta iš kunigaikščio kompetencijos ir tapo savarankiška. Tribunolą sudarė 46, išplėtus jo kompetenciją ir Žemaitijai – 49 nariai. Posėdžiai vyko skirtinguose miestuose: Vilniuje, Trakuose, Naugarduke, Minske, Gardine. 1792 m. buvo priimtas nutarimas, kad tribunolas posėdžiaus tik Vilniuje. Tribunolo narys neturėjo teisės dalyvauti sprendžiant jo paties bylą. Lietuvos valstybės istorijos archyve tarp XVI–XVIII a. LDK įstaigų dokumentų saugomi ir Vyriausiojo Tribunolo dokumentai.

Tribunolo knyga rusėnų kalba, 1586 m 3 d.1991 m., prieš 30 metų, tądien arkivyskupas Julijonas Steponavičius atšventino sostinės senamiestyje esančią Šv. Kazimiero bažnyčią. O pirmosios mišios po beveik pusės amžiaus pertraukos šioje XVII a. baroko bažnyčioje aukotos kovo 4-ąją – šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo dieną. Jėzuitų ordino bažnyčia istorijos tėkmėje turėjo 1942 m. vietoj svogūninių šalmų, kai bažnyčia XIX a. II pusėje buvo paversta cerkve, ne vieną šeimininką ir ne visada atstatytas bokštas su Jogailaičių karūna. buvo naudojama pagal paskirtį. Pudeleko nuotr. 1812 m. per Vilnių traukusi prancūzų kariuomenė joje įrengė grūdų sandėlį. Sovietmečiu 1949 m. bažnyčia buvo uždaryta, joje įrengtas vyno sandėlis, 1966-aisiais, po restauracijos, įkurdintas Ateizmo muziejus. Ne visada šventovėje meldėsi tik katalikai: XIX a. vid. ji buvo atiduota stačiatikiams, 1915 m. vokiečių kariuomenė čia įrengė liuteronų maldos namus. Jėzuitams grąžintoje bažnyčioje įrengti kompiuteriniai „Allen“ (JAV) ir vokiški mechaniniai „Oberiner“ vargonai. Iki karantino joje kiekvieną sekmadienį po sumos vykdavo koncertai.

3 d. Jau 35-tą kartą pasaulis minėjo Tarptautinę rašytojų dieną. Pradėti minėti šią datą nuspręsta 1986 m. Tarptautinio PEN klubo kongrese. Gaila, kad nėra plačiai paplitusio vieno tradicinio su šia švente siejamo renginio, Charlie Pearsono („Unsplash“) nuotr. kokie nors sumanyti kultūros renginiai tiesiog paskiriami Rašytojų dienai. Įdomu, kad ir „visažinis Gūglas“, paklaustas, kaip švęsti šia proga, siūlo rengti susitikimus su knygų autoriais, poezijos vakarus ir priduria: „Vis dėlto geriausias dalykas, kurį galite padaryti švęsdami Tarptautinę rašytojų dieną, tai nusipirkti naują knygą.“ Kadangi pandemija ir karantinas šiuo metu iš kultūrinės kasdienybės yra nušlavę bet kokį gyvą bendravimą, gal todėl ši diena Lietuvoje minėta gana vangiai. Kažin ar geriau seksis poetams per Tarptautinę poezijos dieną, kuri UNESCO sprendimu švenčiama kovo 21 d.?

Nežinomas autorius.

Šv. Brunono žūtis.

Freska Šventojo Kryžiaus vienuolyne (Lenkija). 7 d. Gydytojas, teisės mokslų daktaras, publicistas, literatūros tyrinėtojas, kritikas, aušrininkas, lietuvių spaudos ir politikos veikėjas. Visa tai pasakytina apie Joną Šliūpą (1861–1944). Būsimasis Palangos burmistras gimė Šiaulių rajone 1861 m., prieš 160 metų. Mintaujoje, Latvijoje, baigęs vokišką gimnaziją, Maskvoje studijavo filologiją ir teisę, Sankt Peterburge – gamtos mokslus, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Merilando universitete – mediciną. Gyvendamas

Jonas Šliūpas (sėdi) Čikagoje JAV ir atstovaudamas Lietuvai, skleidė su gydytoju Andriumi Graičiūnu, nepriklausomos Lietuvos idėją. J. Šliūpas 1936 m. prisidėjo steigiant visuomenines organizacijas: Lietuvos mylėtojų draugiją (1887), Lietuvių mokslo draugystę (1886), „Aušros“ draugiją (1901). 1919 m. grįžęs iš JAV, porą metų buvo Lietuvos Respublikos atstovas Latvijoje, Estijoje. Ne vieną dešimtmetį dirbdamas spaudoje (redagavo laikraščius, žurnalus), Šiauliuose įkūrė spaustuvę „Titnagas“, ėjo Biržų banko direktoriaus pareigas. Apsigyvenęs Palangoje, 72-ejų J. Šliūpas buvo išrinktas šio miesto burmistru (1933–1938 m.). Galime tik spėti, kiek dar būtų nuveikęs, jei, 1944 m. pasitraukęs į Vakarus, tais pačiais 9 d. Lietuvos vardo diena. Prieš metais nebūtų miręs Berlyne. porą metų Lietuvos Seimas nusprendė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą. Kitu atveju gal ir nenorėtume prisiminti XI a. Kvedlinburgo analuose minimo sakinio apie Brunoną, kuris „Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su aštuoniolika saviškių kovo devintą dieną nukeliavo į dangų“, bet įvykis, kai 1009 m. kovo 9 d. Lietuvos pasienyje buvo nužudytas pagonių vykęs krikštyti vienuolis Brunonas Bonifacas, yra tas kontekstas, kuriame pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos vardas. Kad ir neigiamai...

9 d. Istoriškai susiklostė, kad kovo mėnesį Lietuvoje dažnai fiksuojami pavasariniai potvyniai. Štai ir 1936 m. kovo Potvynis Vilniuje, 1931 m. Atvirukas. Publikuota „E.paveldas“ 9 d. „Lietuvos žinios“ pranešė, kad Kaune prasidėjo potvynis. Iš kitų žinomų XX a. pirmosios pusės didesnių potvynių minėtini užklupę 1926 ir 1931 m., kai staiga pakilo Nemuno vanduo. Apie gresiantį pavojų ir kylantį upės vandenį miestiečius įspėdavo fabrikų, ugniagesių sirenų kaukimas, varpų gausmai. Didžiausias potvynis tarpukariu Vilniuje, Neryje, buvo 1931 metais. Tiesa, jis įvyko balandžio pabaigoje. Kaip rašė „Lietuvos aidas“, vanduo užliejo Bernardinų sodą, Katedros prieigas, apsemtas Antakalnis, Žvėrynas. Didžiausias vandens lygis Nevėžyje ties Panevėžiu – daugiau kaip 5 metrai – buvo užfiksuotas 2010 m. kovo 23 d. Šiemet pavojingesnių potvynių Lietuvoje nebuvo.

16 d. Knygos pasaulio žmonėms šį diena pirmiausia asocijuojasi su Knygnešio diena. Tądien ji minima neatsitiktinai, o pagerbiant vieno žinomiausių knygnešių Jurgio Bielinio (1846–1918) atminimą. Šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija, jis gimė būtent kovo 16 d. prieš 175 metus. J. Bielinis draudžiamą lietuvišką spaudą platino daugiau kaip tris dešimtmečius, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė ištisą platinimo tinklą. Buvo Jurgis Bielinis Kaune, apie 1915 m.

Motiejaus Valančiaus ir leidėjo Prūsijoje, katalikų kunigo Jono Zabermano ryšininkas. J. Bielinis bendradarbiavo daugelyje laikraščių: „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios". Palaikė Lietuvos nepriklausomybės idėją, bet jos paskelbimo nesulaukė – mirė 1918 m. sausį.

30 d. Sukanka 160 metų, kai Panevėžio apskrityje gydytojo šeimoje 1861 m. gimė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943). Tai – itin ryški XX a. prad. lietuvių visuomenės veikėja: dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, 1907 m. vadovavo Lietuvos moterų suvažiavimui, Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 m.) pirmininkė. Nuo 1864 m. savo kūrybą skelbė periodinėje spaudoje, parašė atsiminimų apie lietuvių rašytojus, kultūros veikėjus, lietuviškos spaudos platinimą. Įvairiapusė šios moters veikla įamžinta 1983 m. įsteigus jos vardu pavadintą literatūros premiją, o nuo 2011 m. teikiamas G. Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šviesuolės atminimą kruopščiai puoselėja ir nuo 1989 m. jos vardą turinti Panevėžio apskrities viešoji biblioteka. 13 d. Tądien prieš 135 metus, 1886-aisiais, bežemio bajoro šeimoje gimė rašytoja, literatūros ir meno kritikė, vertėja, visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). Pirmuoju Sofijos lietuvių kalbos mokytoju tapo Juozas Tumas-Vaižgantas, kai jos tėvai iš Joniškio persikėlė gyventi į Kulius. Mokydamasi Rygos lietuvių gimnazijoje, bendravo su lietuvių inteligentais. Krokuvos universitete studijavusi filosofiją ir literatūrą, 1907 m. grįžo į Lietuvą. Vaižganto siūlymu įsidarbino „Vilties“ laikraščio redakcijoje, čia susipažino su Jonu Jablonskiu. Anksti (būdama 21-erių) tapo moterų sąjūdžio dalyve. Pirmosios lietuvių dailės parodos atidaryme 1907 m. susipažino su būsimu sutuoktiniu Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Mokytojaudama, vėliau – dėstydama, užsiimdama pjesių rašymu, vertimais, meno kritika, visą gyvenimą palaikė ryšius su jaunimu. Dalyvaudama jos 70-mečio proga Kauno viešojoje bibliotekoje surengtoje šventėje, S. Kymantaitė-Čiurlionienė pasakė kalbą apie meilę gimtajai kalbai ir M. K. Čiurlionis ir Sofija Kymantaitėpareigą ją saugoti. Čiurlionienė, apie 1908 m.

16 d. Ar žinojote, kad prieš 130 metų gimęs kompozitorius Juozas Žilevičius (1891–1985) – pirmosios lietuviškos simfonijos autorius (1919). Prieš tai vargonavęs, vadovavęs chorams, 1919 m. baigė Sankt Peterburgo konservatoriją. Grįžęs į Lietuvą, labai aktyviai dalyvavo jos muzi- Juozas Žilevičius kiniame gyvenime, daug prisidėjo prie Lietuvos dainų šventės surengimo Kaune, vėliau dirbo Klaipėdoje. 1929 m. komandiruotas į JAV rinkti folklorinės medžiagos, liko ten gyventi (Elizabete, paskui Čikagoje). J. Žilevičius ir čia vadovavo chorams, rengė lietuviškus vakarus, koncertus, JAV ir Kanados lietuvių dainų šventes. Iš savo kolekcijų įkūrė Lietuvių muzikologijos archyvą (dabar jis veikia Čikagoje). Kompozitorius yra parašęs apie 400 muzikos kūrinių.

Ineta Krauls-Ward. A Woman Reader: From an “Indecent” Libertine to a Modern Intellectual 2

The publication’s author Dr. Ineta Krauls-Ward discusses the potential of literacy from a gender perspective. She attempts to fill gaps in this informational vacuum by repeating the question asked by the anthropologist and journalist Sandi Toksvig from Great Britain “How often do we overlook the contribution of women?” The social and economic inequality still determines the inequality between literate men and women. The author also states that the number of obstacles that women readers were forced to overcome for many a century was larger than that of incentives that they felt. According to Krauls-Ward, one of the most feminised professions, librarianship, has also suffered from an attitude toward the significance of women in the historical development of librarianship, printing, publishing and reading, which has been biased and discriminating from a gender perspective.

Silvija Stankevičiūtė. A Journey Through Centuries Together with Classics 6

Various historical periods witnessed different predominating writer memorialisation tendencies. In this publication, its author Silvija Stankevičiūtė, by drawing on exhibits from the exhibition “Exegi monumentum: Memorialisation of Lithuanian Writers” held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania presents stories of the memorialisation of eight Lithuanian writers (Kristijonas Donelaitis, Simonas Daukantas, Vincas Kudirka, Julija BeniuševičiūtėŽymantienė (Žemaitė), Jonas Mačiulis-Maironis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis and Jurga Ivanauskaitė) and its various forms and potentiality.

Lara Lempertienė: “Today the National Library is Among the Leaders in the Field of Judaica Heritage Preservation and Research” 10

The 2020 Award of the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania for research on librarianship, bibliography and book science and practical activity at libraries went to the Head of the Judaica Research Centre at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Dr. Lara Lempertienė. On this occasion, a senior methodologist and researcher at the Library interviews Dr. Lempertienė about Judaica research at the National Library, the origins of the Judaica Research Centre and its activities in the context of other similar organisations and memory institutions in Lithuania and abroad. (Interviewed by Dalia Cidzikaitė)

Lithuanian and European Publishers in 2020 13

The COVID-19 pandemic that overtook the world during last year has posed and is still posing a great number of challenges. What was 2020 like for publishers of Lithuania and other European countries, how did they succeed to redirect their activities and what problems did they encounter and how did they solve them? In this publication, the Executive President of the Lithuanian Publishers Association Rūta Elijošaitytė-Kaikarė shares preliminary information from the virtual meeting of the Federation of European Publishers (FEP). (Prepared by Vaidenė Grybauskaitė)

Reading Choices of Lithuanians in 2020 15

As a response to the cancellation of this year’s annual Vilnius Book Fair, one of Lithuania’s largest book platforms knygos.lt decided to organise a book fair from home. During one month, from February up to March, readers were able to introduce themselves to the newest and most readable books, exclusive offers and insights by various writers, publishers and bloggers on a webpage of knygos.lt. The platform’s managers, by consulting the list of the best-selling books of 2020, presented lists of the top ten and the top twenty books. The publication briefly surveys the list of ten most best-selling books, which includes a considerable number of books on psychology. (Prepared by Iveta Smirnovaitė) Professionals working at today’s libraries somehow could be called polyglots because they ought to be proficient in several professional languages in addition to their native one. It is the endeavour of The National Library’s terminologists to make professional language of librarians correct and understandable by all. Dr. Violeta Černiauskaitė introduces several terms with the word “kalba” (“language”) from “The Lithuanian–English Vocabulary of Librarianship, Information and Book Science Terms”, which has been prepared for publication at the National Library.

Tomas Petreikis. About the First Book Pirate in Lithuania 20

A frequent blight that still occurs nowadays is infringement of intellectual property rights. But have it ever occurred to you that intellectual piracy was known as far back as the 16th century? Dr. Tomas Petreikis, a senior bibliographer and researcher at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, speaks about the historical origins, reasons and first manifestations of this phenomenon. According to the publication’s author, the first pirate in Lithuania could be considered the printer Stanisław Murmelius, who matured in Kraków, though the Brest Bible alone published by him outweighs the above-mentioned not so reputable portions of this figure’s biography.

Vilija Baublytė. Motiejus Valančius: Does He Speak to Me? 23

This year, Lithuania commemorates the 220th anniversary of the bishop, writer and social figure Motiejus Valančius (1801–1875). The publication’s author reasons to what extent the activities and thoughts of this 19th century influential clergyman are important to people of the 21st century and to what extent his creative work appeals to them. To quote the author, “does this outstanding personality speak to me and do his words reach my heart?” She concludes that to an individual lacking specialised research interests and without appropriate academic background, more interesting is his fate and existential bearing than the texts by this clergyman and writer, i. e. Valančius as a historical and political figure.

Hope is Stronger than Fear (III) 28

In this issue, Tarp knygų finishes publishing reminiscences by Lithuania’s librarians about the Freedom Defenders’ Day, which originated 30 years ago, on the 13th of January of 1991, when the resolution of ordinary citizens to defend Lithuania’s freedom prevailed over the danger of Soviet armed forces dislocated in Lithuania and the fear to suffer. The third publication of the series includes reminiscences by Audrutė Sadeckienė (Vilnius County Adomas Mickevičius Public Library), Giedrė Bulgakovienė (Alytus Jurgis Kunčinas Public Library), Zita Gedminienė (Raseiniai District Municipality Marcelijus Martinaitis Public Library) and the reader at the latter Library Janina M. Šniūrevičiūtė-Šiuipienė.

Inga Mitunevičiūtė. When You “Switch Light Within Oneself” 32

The publication’s author renders thoughts by the Swedish author of children’s books, musician and executive of various cultural establishments Katti Hoflin about what libraries’ staff and libraries’ environment should be. Why is it important that librarians communicate to politicians of their countries about the importance of today’s libraries? But the publication’s major focus is on children at libraries: is everything permitted for them there and how to engage them into processes of library performance?

The Most Creative Book of the Year: There is More Beauty than Evil 35

It has been a tradition with researchers at the Institute of the Lithuanian Literature and Folklore to elect the most creative book of the year. Such an election has been held since 2003. It consists in selecting twelve books from the initial list and subsequently the winning book. This year, the winner is the novel Grožio ir blogio biblioteka (“The Library of Beauty and Evil”) by Ugnė Radzevičiūtė.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826 „Tarp knygų“ archyvas

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas. 2021 Nr. 3 (746) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2021 Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius Tel. (8 5) 239 8687 E. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2021-03-24 6 leidyb. apsk. l. Tiražas 460 egz. Spausdino UAB „Petro ofsetas“, Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 Vilnius TARP KNYGŲ (IN THE WORLD OF BOOKS) No 3 (746) 2021 Martynas Mažvydas National Library of Lithuania Monthly. Published in Lithuanian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2021 Address: Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius, Lithuania Tel. +370 5 239 8687 E-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

2021-ieji – skulptoriaus Juozo Zikaro metai. J. Zikaras. „Laisvės“ paminklas (1926). Tai – pirminis projektas. Modelio pjedestalas: laiptuotai į viršų kylančios šešios mažėjančios pakopos. Pjedestalo reljefuose eskiziškai vaizduojamos scenos iš baltų genčių gyvenimo, LDK laikotarpio, vėliau – caro režimo ir knygnešystės laikų. Ant pjedestalo – moters figūra ilgu rūbu. Dešiniojoje rankoje ji laiko deglą, kairiojoje – vėliavą. Eksponatas saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje