Ką pernai rinkosi skaityti lietuviai. Parengė Iveta Smirnovaitė

tuvos leidyklų ir iš jų gauna iki 10 proc. pajamų. Leidžiančių garsines knygas dar mažiau – vos kas dešimtas leidėjas yra išleidęs tokių knygų.

Du trečdaliai Lietuvos leidėjų atsakė gaunantys įvairias nacionalines subsidijas (Kultūros tarybos, savivaldybių lėšas, įvairias valstybės dotacijas), kurios neretai (kas trečiam gaunančiajam subsidijas) sudaro nemažą (20–40 proc.) dalį visų pajamų. 2020 m. pradžioje leidyklų darbuotojų padėtis dar buvo santykinai patenkinama, tačiau rugpjūčio mėnesį pablogėjo – atsirado daugiau atleistų ir į prastovas išleistų darbuotojų.

LAIMĖJO OPERATYVIAI REAGAVĘ Į SITUACIJĄ

Šalies leidėjams reaguojant į COVID-19 pandemiją, teko ieškoti įvairių alternatyvų: pasitelkta internetinė prekyba, ieškota naujų bendravimo su skaitytojais ir leidinių viešinimo formų, stengtasi neprarasti ryšio su potencialiais pirkėjais, siūlytos įvairios nuolaidos bei akcijos. Beje, virtualūs knygų pristatymai parodė galintys pritraukti net daug didesnę auditoriją nei gyvas renginys.

Prekybai iš fizinių knygynų, parduotuvėlių, muziejų ar galerijų persikėlus į internetą, mažieji knygų leidėjai greitai persiorientavo ir sukūrė savas elektronines parduotuves. Nesuskubę to padaryti, pardavimo apimčių sumažėjimą pajuto itin skaudžiai.

Beje, per pirmąjį karantiną kai kurie skaitytojai dar tik mokėsi pirkti internetu, tačiau vėliau toks pirkimo būdas jau tapo kone įprastas.

Tyrimo duomenų analizė parodė, kad atsparesni karantino sąlygomis pasirodė mažesni leidėjai, turintys iki 10 nuolatinių darbuotojų (priminsime, kad ši tendencija pastebėta ir Vokietijoje), taip pat leidėjai, kurie leidžia elektronines ir garsines knygas. Dauguma elektronines knygas leidžiančių leidėjų net padidino savo knygų pardavimą arba šios pajamos bent nemažėjo. 2020 m. leidėjams ryškiai pagelbėjo ir įvairios valstybės dotacijos. Lietuvos Vyriausybei padidinus bibliotekų finansavimą – kai savivaldybių viešųjų bibliotekų dokumentų fondams komplektuoti buvo papildomai skirta 1,7 mln. eurų, beveik kas ketvirtas leidėjas deklaravo knygų pardavimo padidėjimą. Pardavimo apimtys ėmė didėti pasibaigus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai, rugpjūtį.

Taigi norėdami išvengti didelių nuostolių, Lietuvos leidėjai turėjo ieškoti naujų technologinių sprendimų, susikurti internetinį knygyną, su savo auditorija intensyviai bendrauti virtualiojoje erdvėje. Akivaizdu, kad leidėjai turėtų daugiau leisti elektroninių knygų.

Pagal Lietuvos leidėjų asociacijos informaciją ir tyrimo „COVID-19 pandemijos poveikis knygų leidybai Lietuvoje“ rezultatus parengė Vaidenė Grybauskaitė

KĄ PERNAI RINKOSI SKAITYTI LIETUVIAI

Pasaulinė koronaviruso pandemija pakoregavo laukiamiausių metų švenčių ir renginių planus. Neįvykus kasmetinei Vilniaus knygų mugei, viena didžiausių šalyje internetinių platformų knygos.lt nusprendė surengti knygų mugę tiesiai iš namų. Virtualią. Nuo vasario 9 d. visą mėnesį specialiai sukurtame knygos.lt polapyje skaitytojai galėjo susipažinti su pačiomis naujausiomis ir skaitomiausiomis knygomis, išskirtiniais pasiūlymais, įvairiomis rašytojų, leidėjų ir tinklaraštininkų įžvalgomis. Savo mėgstamiausias knygas pristatė ir žinomi žmonės.

Pagrindinis šiais metais knygos.lt surengtos mugės akcentas – renginio sumanytojų žodžiais, „TOP knygų apdovanojimai“, tiksliau populiariausiomis tapusios knygos. Skaitytojai, pirkdami knygą, tapo savotiškais vertinimo komisijos nariais. „Turėdami daug informacijos ir duomenų apie perkamiausias knygas, sugalvojome surengti knygų apdovanojimus – parodyti, kokios 2020 metų knygos, mūsų pirkėjų nuomone, buvo geriausios“, – pasakoja knygos.lt vadovas Dovydas Pauliukonis.

Populiariausios knygos buvo renkamos iš įvairių žanrų: grožinės ir negrožinės literatūros, vaikų, jaunimo ir knygų anglų kalba. Varžytuvėse dalyvavo Lietuvos leidyklų – tiek didžiųjų, tiek mažųjų – leidiniai. Populiariausiųjų varžytuvėse galėjo dalyvauti ir pakartotiniai knygų leidimai, tik turėjo atitikti vieną sąlygą – kad būtų reikšmingų pakeitimų: pavyzdžiui, leidžiamas naujas vertimas ar sukurtas naujas viršelis. Mugės metu skaitytojai buvo supažindinti su naujausiomis knygomis iš 30 leidyklų.

Taigi apžvelkime Lietuvos skaitytojų 2020 m. perkamiausių knygų dešimtuką. Kad pirkėjai iškart atpažintų laureatę, ant internetinėje platformoje pateikiamų viršelių puikuojasi knygos pelnytas apdovanojimas – auksinė žvaigždutė su užrašu „TOP 2020“.

Knygos.lt duomenimis, pirmąją vietą užėmė laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos amerikietės Delios Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“ (leid. „BALTO leidybos namai“) – pasaulį parklupdžiusi istorija apie atsiskyrėlę iš Šiaurės Karolinos pelkių. Tai – knyga ne tik apie meilę, nusikaltimą ar laukinę gamtą, bet ir apie žmogaus sugebėjimą išlikti. Antrojoje vietoje atsidūrė vaikiškų knygų dailininkės ir rašytojos Linos Žutautės knygelė „Kakė Makė ir baisi neteisybė“ (leid. „Alma Littera“). Joje pasakojama apie kartais aplankantį pavydo jausmą ir pamokas, kurias turime išmokti, kad sugebėtume šį nemalonų jausmą suvaldyti. Trečiojoje perkamiausių knygų vietoje puikuojasi rašytojo, lektoriaus Gary Chapmano knyga „Penkios meilės kalbos“ (leid. „Alma Littera“). Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti mylimam ir būti kam nors artimam. Šioje knygoje pasakojama, kaip suprasti ir išmokti meilės kalbą.

Ketvirtojoje vietoje liko kunigo Beno Lyrio psichologinio žanro knyga „Kiekvienos dienos terapija“ (leid. „Alma Littera“) apie susitaikymą su viskuo, ypač su savimi. „Šią knygą parašiau kaip atspirtį visiems, kurie kovoja su savimi, kurie bando atitikti rėmus, standartus, kitų įsivaizdavimus, bet nemato savo pašaukimo“, – teigia autorius. Penktojoje vietoje atsidūrė „New York Times“ bestseleris

„Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir

sielos traumas“ (leid. „Liūtai ne avys“). Šią knygą parašė vienas žymiausių pasaulyje traumų specialistų, amerikietis gydytojas Besselis van der Kolkas. Novatoriškų pažiūrų tyrinėtojas keičia mūsų suvokimą apie traumas ir pasiūlo naują, drąsią paradigmą, kaip pasveikti. Knyga, perkamiausiųjų sąraše užimanti šeštąją vietą, tai – terapeutės Tanyos J. Peterson knyga „101 būdas suvaldyti nerimą ir depresiją“ (leid. „Liūtai ne avys“). Joje – pratimai, padedantys nusiraminti, pradėti gyventi nevaržomą, laisvą, visavertį gyvenimą. Rusų autorės, psichologės Marinos Melijos knyga „Palikite vaiką ramybėje! Paprastos išmintingų tėvų taisyklės“ (leid. „Liūtai ne avys)

užėmė septintąją vietą. Knygoje autorė analizuoja konkrečius atvejus, su kuriais susiduria darbe konsultuodama tėvus, atskleidžia protingų tėvų elgesio veiksmų seką, galinčią padėti išspręsti „neišsprendžiamas“ problemas. Kaip matome, psichologijos žanro knygos per pandeminius 2020-uosius buvo gana populiarios.

Aštuntąją vietą pelnė trijų autorių darbas: humanitarinių mokslų daktarės Aušros Žičkienės, dailininko Dovydo Čiuplio, kompozitoriaus Vytauto Leistrumo „Džyru džyru muzikėlė“ (leid. „Baltos lankos“). Tai – knygelė vaikams, kurioje pateikiamos tiek visiems žinomos, tiek mažiau girdėtos linksmos dainelės vaiko tarčiai lavinti. Priešpaskutinėje, devintojoje, vietoje – Virginijos Rimkuvienės knyga „Man 50. Ir aš dar gyva“ (leid. „BALTO leidybos namai“). Knygos herojės – keturios ties šia amžiaus riba balansuojančios draugės, besidalinančios savo patirtimis. Dešimtąją vietą užėmė dar viena vaikams skirta knyga – Ramutės Skučaitės „Spalvotos skaičių pasakėlės: eiliuota ir įgarsinta“ (leid. „Baltos lankos“). Ji skirta vaikų pažinčiai su skaičiais. O dėmesį atkreipiančios iliustracijos – raudona braškė, boružėlė, trys rudi voveriukai – padeda lengviau įsiminti skaičius.

Pirmosios pandeminės bangos akivaizdoje buvo matomas susidomėjimas knygomis apie marą, bet ilgainiui viskas grįžo į įprastą vagą. Grožinė literatūra vis dar išlieka labai populiari – šis žanras per platus, kad jį lengvai būtų galima pralenkti. Populiarumu neatsilieka vaikiškos knygos, skirtos patiems mažiausiems. Kadangi dėl karantino tėvai daugiau laiko praleidžia namuose su vaikais, jiems tenka atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ir skaityti su savo mažaisiais.

Nors pandemija leidyklų darbą veikė skirtingai (kai kurios darbą sustabdė ar leido mažiau knygų, kitos kaip tik dirbo daugiau), akivaizdus faktas, kad 2020 m. lietuviai knygų pirko gerokai daugiau. „Užsakymų turėjome 70 procentų daugiau negu 2019 metais, – teigia knygos.lt direktorius D. Pauliukonis. – Karantinui apribojus visuomenės pramogas, knyga tapo viena iš laisvalaikio leidimo priemonių. Nors gali būti, kad, atšilus orams, teks konkuruoti su kitais laisvalaikio leidimo būdais, tikime, kad per pandemiją susidaręs lietuvių įprotis skaityti knygas išliks.“ Knygos.lt organizatoriai džiaugiasi pasisekusia pavasario muge.