KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŽAI

Knygnešių karaliui – 175! 1846 m. kovo 16 d. Purviškių vienkiemyje, Biržų rajone, baudžiauninkų šeimoje gimė Jurgis Bielinis. Kas tada galėjo pagalvoti, kad būtent jis taps vienu ryškiausių tautinio judėjimo – knygnešystės, kai 40 metų buvo draudžiama spauda lotyniškais rašmenimis, – veikėjų.

Minėdami Knygnešio dieną ir Jurgio Bielinio 175-ąsias gimimo metines, prisimename jo prasmingą gyvenimą ir veiklą, džiaugiamės rajono viešajai bibliotekai prieš dešimtmetį suteiktu žymaus kraštiečio vardu, puoselėjame jo atminimą. Malonu savo renginiuose sulaukti Bielinių giminės atstovų, iš jų sužinome vis naujų detalių apie šią iškilią asmenybę.

Įsitraukęs į knygnešystės veiklą J. Bielinis visą laiką buvo persekiojamas ir gaudomas žandarų. Įkliuvęs buvo penkis kartus – ir visus jam pavyko išsisukti. J. Bielinis buvo įsitikinęs, kad knygnešio darbas, patiriamas vargas ir kančios nenueis veltui. Jis vienas iš pirmųjų pradėjo skleisti nepriklausomos Lietuvos idėją dar prieš spaudos laisvės atgavimą. Mirė 1918 m. sausio 18 d., keliaudamas į Lietuvių konferenciją Vilniuje. Po mėnesio Lietuvoje buvo paskelbta Nepriklausomybė.

Dar 2018 m. bibliotekos parengta literatūrinė kelionė „Palatvės didžiavyrių pėdomis“ suteikia galimybę aplankyti J. Bielinio tėviškėje išlikusią sodybą, garsųjį J. Bielinio ąžuolą, Suosto (Biržų rajonas) bažnyčios šventoriaus kapinaites, kuriose jis palaidotas kartu su žmona Ona.

Gaila, kad dėl nepalankios COVID-19 karantino situacijos šią sukaktį minime tyliai, kiekvienas apmąstydamas, kaip per tą laiką keitėsi Lietuva, kokią reikšmę knyga turi šiandienos skaitytojui. Kviečiame apsilankyti bibliotekos „Facebook“ paskyroje – ten rasite parengtą vaizdo montažą knygnešiui J. Bieliniui atminti. Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

Gimtoji J. Bielinio sodyba ir koplytstulpis. Bibliotekos nuotr. KAUNAS

Svarbus įvertinimas. Įsimintiniausia 2020 m. Kauno kultūros iniciatyva išrinktas Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos projektas „Interaktyvus žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapis“. Trečią kartą Kauno menininkų namų organizuotuose rinkimuose šįmet buvo nominuota 30 mieste ir rajone vykusių iniciatyvų, kurios įgyvendintos prisitaikius prie sudėtingų sąlygų tiek gyvai, tiek virtualiai. Šiemet rinkimai vyko dviem etapais. Nominacijas galėjo teikti ir visuomenė, ir kultūros lauko profesionalai. Atrenkant nominantus buvo atsižvelgta į iniciatyvų poveikį įvairioms gyventojų grupėms, bendruomenėms, taip pat prisitaikymą prie pandemijos sąlygų. Viešam balsavimui buvo pateikta 30 nominacijų, daugiausia visuomenės balsų surinkęs penketukas perduotas vertinti ekspertų komisijai. Komisiją sudarė įvairių meno sričių ekspertai: teatrologė ir šiuolaikinio šokio kritikė Silvija Čižaitė-Rudokienė, teatrologė doc. dr. Rūta Mažeikienė, fotomenininkas ir menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas, kino ir teatro režisierius Jonas Tertelis, architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė, leidinio „Kaunas pilnas kultūros“ redaktoriai Kotryna ir Kęstutis Lingiai.

Sudėjus visus balsus buvo išrinktas nugalėtojas, kuriam skirta vienkartinė 800 eurų stipendija. „Įsimintiniausia 2020 m. tituluota Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos iniciatyva – virtualus žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapis – komisijos buvo įvertinta kaip daug intelektualinio indėlio pareikalavęs projektas, surinkta informacija yra išsami ir prieinama įvairiais audiovizualiniais formatais, turinti potencialą būti nuolat pildoma ir tobulinama ateityje, taip siekiant dar didesnio projekto poveikio ir sklaidos“, – teigė Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.

Žemėlapyje informacija pateikiama keturiomis kalbomis, tad juo naudotis gali ne tik kalbantys lietuviškai. Pasak bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkės ryšiams su visuomene Monikos Straupytės, biblioteka jau sulaukė užklausų bei teigiamų atsiliepimų ir iš užsienyje gyvenančių Kauno žydų palikuonių.

Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

PANEVĖŽYS

Turtinga kalba – turtingas aš. Gražia tradicija tampa tarp reikšmingų Lietuvai švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Panevėžio Elenos Mezginaitės VB „Smėlynės“ biblioteka, norėdama įprasminti gimtosios kalbos svarbą, organizavo konkursą „Turtinga kalba – turtingas aš“. Jo

Virtualus žemėlapis kviečia aplankyti daugiau kaip 40 žydų kultūros paveldo objektų. Bibliotekos nuotr.

GALERIJA. Knygos arčiau skaitytojų

Bibliotekos nuotr. Šiauliai. Miesto viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyrius (Aido g. 27) nuo šių metų pradžios skaitytojams siūlo naują bekontaktę paslaugą– knygomatą, kurio įrengimą finansavo Šiaulių miesto savivaldybė. Ji ypač aktuali šiuo metu, kai žmonės nori išvengti tiesioginio kontakto, patogi visiems, kurie neturi galimybių ateiti į biblioteką darbo metu. Nuo sausio iki kovo vidurio knygomatu jau pasinaudojo 190 skaitytojų ir pasiėmė 390 knygų. (Šiaulių m. SVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus informacija)

Liepos Ragauskaitės sukurta dekoracija

Pauliaus Valkūno sukurta dekoracija. Bibliotekos nuotraukos tikslas – iš naujo atrasti kalbos grožio lobius ir visiems, dar abejojantiems, ar verta skaityti, pabandyti įtaigiai pristatyti knygą ir išsklaidyti šias abejones. Konkurse dalyvavo daugiau nei 100 mylinčių knygą ir gimtąją kalbą mokinių iš 7 Panevėžio ugdymo įstaigų. Nustebino vaikų kūrybiškumas ir išradingumas. Vaizdo pristatymai, vizualizacijos, prezentacijos, piešiniai, karpiniai, siuviniai ir net mini spektakliai – viskas buvo nuoširdu ir įtaigu. Pristatydami savo mėgstamas knygas, jaunieji skaitytojai įsijautė į šių knygų herojus, nepatingėjo pasirūpinti įspūdingomis dekoracijomis ar paieškoti netikėtos vietos savo idėjai įgyvendinti. Konkurso darbai buvo paviešinti „Smėlynės“ bibliotekos „Facebook“ paskyroje. Per trumpą laiką, skirtą balsavimui, jaunieji dalyviai sulaukė didelio dėmesio ir šimtais skaičiuojamų patiktukų. Nė vienas konkurso dalyvis neliko neapdovanotas: anksčiau ar vėliau juos tikrai pasieks prizai, diplomai, padėkos. Laimėjome visi: žiūrovai, dalyviai ir, žinoma, knygos! Monika Kazlauskė

ŠIAULIAI

Tarmių ir šnektų popietė. Kovo 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės VB Kuršėnų Vytauto Vitkausko biblioteka ir Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Kuršėnų skyrius organizavo popietę „Tarmės ir šnektos – kaip atverstas žemėlapis“. Lietuvių kalbos dienoms skirtas susitikimas vyko per „Zoom“ programą. Jame dalyvavo trisdešimt keturi kalbos žinovai ir mylėtojai iš visos Lietuvos – Jurbarko, Marijampolės, Vilniaus, Kauno, Joniškio, Šiaulių, Klaipėdos, Gruzdžių, Raudėnų, Kurtuvėnų, Verbūnų, Šakynos. Moksleiviai, bibliotekininkai, mokslų daktarai, savivaldybių kalbos tvarkytojai, mokytojai – visi buvo matomi ir girdimi.

Kalbininkė, LKD valdybos sekretorė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, nuoširdi bibliotekos rėmėja Rita Urnėžiūtė papasakojo apie mūsų kraštui ir Lietuvai svarbų žmogų – habilituotą mokslų daktarą Vytautą Vitkauską (1935–2012) – kuršėniškį lietuvių tarmių žodynų pradininką, žodynininkų ugdytoją, smarkų žemaitį. LKD narė, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja Raimonda Rumbinaitė, daug metų bendravusi su garbiuoju V. Vitkausku, papasakojo ir juokingų, ir rimtų nutikimų – apie žodžių rinkimą Kuršėnuose, visur, kur tik daugiau žmonių susirinkdavo.

Studentė kuršėniškė, knygos „Juodoji fazė“ autorė Emilė Pliuščikaitė pradžiugino dalyvius savo tarmiškai parašyto teksto „Aplink babas vaikystis truobą“ jaunatvišku skaitymu, Varputėnų bibliotekininkė Vida Bernotienė varputėniškių šnekta paskaitė ištrauką iš naujos kraštiečio Apolinaro Čepulio knygos „Mamos prisiminimai ir neskelbtos kaimo kronikos“. Šio bičiuliško ir linksmo renginio pabaigoje LR Seimo narė, bibliotekos globėja, LKD Kuršėnų skyriaus narė Rima Baškienė palinkėjo, kaip sakydavo V. Vitkauskas, „remtis saviškiais“, mylėti ir saugoti lietuvių kalbą, savo tarmes, savo krašto kultūrą, o bibliotekos vedėja Joneta Filinskė į dalyvius kreipėsi „sava mamas žuodžias“ – varputėniškių šnekta. Lietuvių kalbos draugijos ir Kuršėnų

Vytauto Vitkausko bibliotekos informacija

TRAKAI

Lietuva mūsų širdyse. Kovo 11-oji – pavasario diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį, vartus į laisvę ir nepriklausomybę. Pasitikdama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų viešoji biblioteka kvietė gyventojus prisijungti prie šiai šventinei dienai skirtos akcijos „Lietuva mūsų širdyse“ ir papuošti savo namų ir įstaigų langus trispalvėmis širdelėmis – kad kiekvieno mūsų širdyse žydėtų gražiausios spalvos: geltona, žalia, raudona...

Mobiliosios programos „Biblioteka arčiau tavęs“ piktogramos: kauliukas simbolizuoja edukacinius žaidimus, statinė – Lietuvos ir užsienio duomenų bazes, vėliavėlės – krašto pažinimą. Bibliotekos nuotr.

Seminaras mokyklų bibliotekininkams. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (PAVB) kovo 2 d. organizavo virtualų kvalifikacinį seminarą regiono mokyklų bibliotekininkams „Apskrities bibliotekos metodinės veiklos galimybės mokyklų bibliotekoms“. Jame dalyvavo daugiau nei 80 mokyklų bibliotekininkų iš Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų.

Bibliotekos specialistės Šarūnė Leikienė ir Toma Apynytė-Kirslienė pristatė virtualius produktus, skirtus neformaliajam ugdymui. „Eduteka“ – tai edukacines veiklas įgyvendinantiems bibliotekų specialistams skirta erdvė, kurioje galima dalytis sukaupta patirtimi, edukacinių programų turiniu, bibliotekų virtualiais produktais, pateikiama metodinė medžiaga kvalifikacijai tobulinti bei metodinės rekomendacijos, naudingos dirbant su auditorija. Visa medžiaga pateikiama pagal Apskričių viešųjų bibliotekų bendrą edukacinių programų kokybės užtikrinimo standartą. „Biblioteka arčiau tavęs“ – mobilioji programa, skirta bibliotekų paslaugų ir produktų sklaidai. Programa orientuota į formaliojo ir neformaliojo ugdymo teikėjus bei šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus. Ši virtuali platforma papildys ugdymo procesą Kultūros paso edukacinėmis programomis, suteiks dar daugiau galimybių, o edukacijų žemėlapis leis vartotojams dalyvauti visų regiono bibliotekų edukacinėse programose, paįvairins laisvalaikį.

Seminare bibliotekos specialistai pristatė ir mokymų programas, pritaikytas kvalifikacijai kelti nuotoliniu būdu, pvz., „Skaitymo skatinimas integruojant pasakojimo ir biblioterapijos metodus“, „Projektų rengimas. Praktika“, „Virtualių parodų kūrimas nemokamais „Google“ įrankiais“ ir kt.

Pristatant tyrimą „Panevėžio regiono mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo stiprinimas“ buvo aptartos tolesnio PAVB ir mokyklų bibliotekininkų bendradarbiavimo kryptys: tarpbibliotekinio tinklo kūrimas mokyklų bibliotekininkus įtraukiant į teritorines veiklos tarybas, metodines specialistų grupes, profesinių kompetencijų stiprinimas, mokyklų bibliotekininkų įtraukimas į PAVB organizuojamas skaitymo skatinimo iniciatyvas. Sudaryta aktyvių regiono mokyklų bibliotekininkų grupė, kuri dalyvaus darbinėse sesijose, komunikuos su savo rajono mokyklų bibliotekininkais ir jiems atstovaus Panevėžio teritorinėje bibliotekų taryboje.

Greta Diliūnaitė

Susitikimas vyko per „Zoom“ programą. Bibliotekos nuotr.

PASVALYS

Jaunimas persikėlė į virtualiąją erdvę. Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos 4 aukšte jau antrus metus veikiantis Pasvalio atviras jaunimo centras greitai tapo vietos jaunimo organizacijų ir pavienių jaunuolių susibūrimo vieta. Čia kas savaitę susitinka Pasvalio „Interact“ klubas, susirinkimus rengia Jaunųjų konservatorių lyga, seminarus ir konferencijas jaunimui organizuoja VšĮ „Socialinė iniciatyva“, vyksta turiningam laisvalaikiui skirtos pramogos: koncertai, susitikimai su talentingais kraštiečiais, jaunųjų kūrėjų parodos, stovyklos socialiai remtiniems jaunuoliams.

Siekdami neprarasti kontakto su savo lankytojais ir paįvairinti jaunuolių laisvalaikį galiojant griežtiems karantino reikalavimams, centro darbuotojai ėmė juos burti virtualiojoje erdvėje. Pradėti rengti „Facebook“ iššūkiai ir fotoakcijos, „Kahoot“ viktorinos, pokalbiai jaunimui rūpimomis temomis. Diskusija „Kokį žymų mūsų krašto žmogų norėčiau pakalbinti?“ „Facebook“ paskyroje sulaukė dalyvių, kurie teikė pirmenybę kraštietėms mados atstovėms Marijai Triabaitei, Lidijai Šimoliūnaitei, ir tų, kurie rinkosi rašytoją Agnę Žagrakalytę ir diakoną Normundą Figuriną.

Atviras jaunimo centras rengia gyvus susitikimus „Zoom“ erdvėje. Organizuota žaidimų popietė, kurią centro darbuotojams padėjo surengti Pasvalio rajono Švietimo pagalbos tarnybos specialistė Živilė Vaidžiūnienė. Drauge su centro partneriais – psichologe lektore Aurelija Lingiene ir Pasvalio vaikų dienos centro „Visada kartu“ vadove Gražina Sakalauskienė – surengtas pokalbis „Kava su savanoriu... Atviros erdvės savanorystei“.

Per karantiną nemažai laisvalaikio veiklų organizavo centro savanoriai. Vaizdo pamokas apie gatvės šokius nufilmavo ir centro „Facebook“ paskyroje jomis pasidalijo savanoris pasvalietis Justinas Griškevičius. Su šokio judesio technika „tutting“ supažindino savanoris Benas Janušonis, atsiuntęs savo sukurtą muzikinį vaizdo klipą. Savo kūryba centro „Facebook“ paskyroje dalijasi populiari pasvaliečių grupė „Marabu Band“. Per 30 lankytojų sulaukė virtualus susitikimas su šios grupės nariu Jonu Kaziliūnu, kurį organizavo centro savanorė 19-metė Agnė Strelčiūnaitė. Ji taip pat naudodamasi „Zoom“ programa surengė pažintinį protmūšį „Pasaulio šalys ir sostinės“. Pasvalio atviras jaunimo centras džiaugiasi, kad šiuo metu centro „Facebook“ puslapis turi daugiau kaip 500 sekėjų.

Iki karantino Pasvalio atviras jaunimo centras buvo populiari susibūrimų vieta. Bibliotekos nuotr. Jūratė Genytė

Kovo 11-ajai skirta literatūros paroda. Bibliotekos nuotr. VILNIUS

Gimtojo krašto peizažai. Nuo kovo 4 d. iki balandžio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekos galerijoje, laikantis saugumo reikalavimų, galima apžiūrėti Vytauto A. Gocento tapybos parodą „Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai“.

V. Gocentas gimė ir augo Klaipėdoje, o nuo 1971 metų, kai atvyko stoti į universitetą, taip ir liko Vilniuje. Dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, aktyviai dalyvauja įvairių visuomeninių ir kultūrinių draugijų veikloje.

V. Gocentas savo kūrybą skiria Klaipėdos kraštui, kaip pats sako, yra tėviškės tapytojas. Iš tėvų paveldėjęs meilę ir pagarbą krašto žmonėms, svajonėmis ir mintimis liko ištikimas gimtajam kraštui. Prisipažįsta, kad begalinį tėviškės ilgesį užpildo dailės studijos, kita kūryba ir dosniai atlygina atradimais, eilėmis, rašiniais bei piešiniais.

Pasak V. Gocento, piešimo jis mokosi visą gyvenimą, kaip ir tapybos, grafikos. Parodose matyti ekspresionistų darbai suteikė postūmį įsižiūrėti į nuolat kintančią gamtą, architektūrą, ypač į vandenį, jo judėjimą. „Niekados nežinau, ką tą dieną konkrečiai piešiu ar tapysiu, bet einu, dairausi ir motyvas pats mane susiranda“, – pasakoja kūrėjas. Dailės istorikė Ingrida Korsakaitė dailininko darbus apibūdino kaip spalvingą ir įdomią ekspresionizmo stilistikos tapybą. V. Gocentas yra surengęs daugybę personalinių parodų, dalyvauja pleneruose. Šiais metais jo tapybos paroda jau eksponuota Lietuvių dailės muziejaus Lemonte „Sielos“ galerijoje, perkelta į Čikagos galerijas, keliaus į Niujorką.

Bibliotekoje šventės proga parengta literatūros paroda „Mūsų laisvės dienos“. Joje apžvelgiami svarbūs Lietuvos įvykiai nuo Persitvarkymo Sąjūdžio 1988 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Galima susipažinti su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų biografijomis, straipsniais ir dokumentais, to laikotarpio kalbų ir pranešimų medžiaga. Viešoji biblioteka parengė ir virtualų sveikinimą „Vienas žodis – Lietuva“, kurį galima pamatyti „Facebook“ puslapyje (http://inx.lv/Ej59). Janina Valančiūtė

ZARASAI

Skambi kalba gimtoji. Zarasų viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja rengiamose Lietuvių kalbos dienose, kviečia bendruomenę į įvairius renginius vaikams ir suaugusiesiems. Šių metų vasario–kovo mėn. buvo organizuoti virtualūs renginiai, kuriuose dalyvavo Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos moksleiviai.

Jauniausieji dalyviai klausėsi literatūrinės pasakos apie lietuvių kalbą (aut. Dalia Dilytė), ieškojo tekste kalbos šiukšlių, o jas radę metė į šiukšlių dėžę. Stebėdami vizualizuotą medžiagą sužinojo, kas valgo, o kas lesa ar ėda, kas laka, o kas geria, taip pat kiek daug reikšmių turi žodis „eiti“. Patys vardijo jiems žinomus malonius žodelius. Klausydamiesi bibliotekininkės pasakojimo, nustebo sužinoję, kad nepasisekus galima skambiai lietuviškai nusikeikti: „Eik šunų šukuoti!“

Vyresniųjų klasių moksleiviai susipažino su vaikų rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus kūriniu „Baltasis valsas“, pasakojančiu apie senos spintos užmirštus gyventojus darbužius, avalynę, aksesuarus. Juos iliustravo, užrašė, kaip jie dėvimi. Moksleiviai ne tik dalyvavo žaidimeviktorinoje „Kaip mes rengiamės“, bet ir pelnė daug balų, virtusių pažymiais.

Renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms, Zarasų viešojoje bibliotekoje vyks iki gegužės mėnesio.

Pasakojimą papildė vizualinė medžiaga. Zinos Černovienės nuotr.