Birutė Naujokaitienė. Prisimintas lietuvių kultūrinio ir dvasinio gyvenimo formuotojas

KRONIKA

PRISIMINTAS LIETUVIŲ KULTŪRINIO IR DVASINIO GYVENIMO FORMUOTOJAS

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, minėdama vieno svarbiausių XIX a. Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo veikėjų – vyskupo Motiejaus Valančiaus – gimimo metines, vasario 26 d. surengė tiesioginę konferenciją „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“, kurioje visuomenei priminė šios asmenybės šviečiamąją, ganytojiškąją ir kitą to meto Lietuvai svarbią veiklą. Renginiu buvo siekiama ne tik paminėti sukaktį, bet ir įvairiais aspektais apžvelgti M. Valančiaus palikimą dabarties ir ateities kartoms.

Žemaičių vyskupo M. Valančiaus atminimą puoselėjanti Kretingos viešoji biblioteka pakvietė klausytis įdomių įžvalgų apie vyskupo M. Valančiaus kūrybinį palikimą, jo įtaką Lietuvos socialiniam, dvasiniam gyvenimui, aptarti XIX a. lietuvių būvį, istorinę aplinką, dariusią įtaką ir paties M. Valančiaus sprendimams bei darbams.

Prieš 220 metų vasario 28 d. Nasrėnų kaime, tuometiniame Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos r.), gimęs Motiejus Valančius (1801–1875) neabejotinai žinomas kone kiekvienam lietuviui, jo veikla yra svarbi ne tik Kretingos kraštui, Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Istorinėje atmintyje M. Valančius – visų pirma blaivyKlaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė dalijosi įžvalgomis apie S. Daukanto poveikį M. Valančiaus kūrybai. Brigitos Barkauskaitės nuotr. bės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas ir puoselėtojas, vyskupas, knygnešystės organizatorius, rašytojas. Bet dažnai nežinome tikrojo jo įtakos masto ir reikšmės tuometinės lietuvių tautos raidai.

Istorikas, literatūrologas prof. dr. Paulius Subačius yra sakęs, kad vyskupas M. Valančius keletą XIX a. dešimtmečių buvo faktinis Lietuvos vadovas, gebėjęs sukoncentruoti dvasines, politines, ekonomines tautos galias. Pasak jo, tai – asmuo, padėjęs modernios lietuvių tautos pagrindus. „Vyskupas Motiejus Valančius nesąmoningai prisidėjo prie Vasario 16-osios Lietuvos atsiradimo. Būtent jo išugdyta karta leido lietuviškus laikraščius ir pradėjo tautinį sąjūdį, kurį galiausiai vainikavo Lietuvos Respublikos sukūrimas“, – tokią istoriko dr. Liudo Jovaišos mintį pacitavo rajono meras Antanas Kalnius, pakvietęs į tolesnę diskusiją. Konferencijos žiūrovus sveikino ir Kretingos rajono garbės pilietis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus, ragindamas vertinti ir tausoti vyskupo M. Valančiaus skleistas idėjas.

Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė pranešime „Simono Daukanto poveikis Motiejaus Valančiaus kūrybai“ apžvelgė šių istorinių asmenybių kūrybos bruožus, pateikė įžvalgų, kokį poveikį S. Daukantas galėjo daryti amžininko M. Valančiaus kūrybai, kaip išjudino jį kaip kūrėją. Pasak pranešėjos, abu vyrai buvo kūrėjai iš pašaukimo, tačiau vienas – la- M. Valančiaus sukakties proga bibliotekoje surengtoje parodoje eksponuojamo biau mokslininkas, kitas – labiau menininkas. S. Daukantui kūryba buvo giesmyno, kurio autorystę prof. R. Bončkutė priskyrė M. Valančiui, antraštinio puslapio faksimilė. Rankraštinio giesmyno originalas saugomas Vilniaus gyvenimo būdas, egzistencijos forma, jis buvo naujos kartos kūrėjas, ap- universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. tikęs kūrybinės laisvės pamatus. M. Valančius pamažu persiėmė pirmtako idėjomis, raiška, leksika, mokėsi ritminio sakinio. Ritmas, pasak R. Bončkutės, M. Valančiaus apsakymuose yra svarbus teksto struktūravimo ir meninės visumos perteikimo būdas. Tiesa, apibendrindama profesorė pabrėžė, jog pažinties pradžioje S. Daukantas tarsi pažadino M. Valančių, įtikino, kad jis gali kur kas daugiau padaryti, o

Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis kvietė pažinti vyskupą M. Valančių kaip kilnios žmogaus dvasios ugdytoją. Brigitos Barkauskaitės nuotr.

Akmenės istorijos muziejaus kolekcijos „Medalikėlių“ parodoje pristatomas Akmenės krašte surinktų devocionalijų – medalionų (žemaitiškai agnasėlių) – rinkinys. Čia – ir Blaivybės draugijos agnasėliai, 1858 m. pagaminti vyskupo M. Valančiaus užsakymu.

Iš lauko matoma dailininkės Jurgitos Eidėjienės Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžiui skirta 10 tekstilės plakatų paroda, parengta remiantis Žemaičių vyskupystės muziejuje sukaupta dokumentine medžiaga. Birutės Naujokaitienės nuotraukos

vėliau jau M. Valančius nemažai padėjo S. Daukantui, paskatino jį perrašyti „Istoriją žemaitišką“ paprastesne, tautai priimtinesne kalba. R. Bončkutė kvietė ir toliau gilintis į senuosius klasikus, remtis jų pavyzdžiu, nes visa, kas gera, niekada nesensta.

Beje, profesorė neseniai identifikavo Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo iliustruoto rankraštinio giesmių rinkinio autorių – kad juo yra M. Valančius. Šio giesmyno faksimilių parodą, parengtą Žemaičių vyskupystės muziejaus, pasibaigus karantinui, bus galima aplankyti ir atidžiau panagrinėti Kretingos bibliotekos Parodų erdvėje.

Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas, menotyrininkas Antanas Ivinskis kvietė ne tik kalbėti apie M. Valančių kaip tautos blaivintoją, politiką, gerą organizatorių, bet ir pažinti „vyskupą M. Valančių kaip kilnios žmogaus dvasios ugdytoją“. Pranešėjas teigė, kad tai ir buvo pagrindinis jo gyvenimiškasis vaidmuo. Su šia misija – ugdyti kilnią žmogaus dvasią – M. Valančius stengėsi aplankyti visą kraštą, aktyviai keliavo po dekanatus ir parapijas, kurių buvo daugiau nei 200. Buvo neįprasta, kad paprasti žmonės galėjo sutikti ir pamatyti būtent tokį savo vyskupą – „liaudišką, paprastą, savą, tėvišką“. Tokiu pasirinkimu M. Valančius gebėjo su tikinčiaisiais užmegzti tiesioginį dvasinį dialogą.

Konferencijoje kalbėta ir apie M. Valančiaus tapatybės perspektyvą kaip besikeičiančios visuomenės atsaką. Kokia buvo XIX a. visuomeninė, politinė, religinė padėtis ir koks vaidmuo istorijos kontekste teko M. Valančiui – šiuos klausimus nagrinėjo Klaipėdos universiteto doc. dr. Vacys Vaivada (pranešimas „Vyskupas Motiejus Valančius ties tapatybės perspektyvos virsmu“). Gilintis į XIX a. mokslininkui teko vykdant to laikotarpio bažnytinio paveldo skaitmeninimo darbus. Tai suteikė galimybę šiek tiek kitaip pažvelgti į dokumentus ir bandyti sudėlioti tam tikrą to laikotarpio eskizą. Kalbėdamas apie M. Valančiaus gyvenimo istorinį kontekstą, V. Vaivada išskyrė du laikotarpius – XIX a. pirmąją pusę ir laikotarpį nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio (po 1863–1864 m. sukilimo). Pranešėjas apžvelgė to meto M. Valančiaus veiklą kuriant ir įteisinant parapines mokyklėles, ieškant galimybių spausdinti leidinius lotyniškais rašmenimis, sprendžiant kitus organizacinius klausimus, telkiant intelektualus. Taip pat aptarė M. Valančiaus poziciją dėl 1863 m. sukilimo, veiklą spaudos draudimo, kuriam nepaliovė priešintis, metais. V. Vaivada priminė, kad lietuviškos spaudos platinimo tiražai buvo įspūdingi, pavyzdžiui, vien Kretingoje vienu metu buvo sulaikyta per 1000 egz., Gargžduose – 200 egz. leidinių. „Štai koks galingas tinklas buvo kuriamas ir veikė mūsų krašte“, – apibendrino V. Vaivada.

Tiesioginę konferencijos transliaciją, kurią surengti bibliotekai galimybę suteikė projektinėmis lėšomis įsigyta profesionalų įrašymo ir transliavimo įranga, buvo galima stebėti Kretingos bibliotekos „Youtube“ ir „Facebook“ paskyrose.

M. Valančiaus jubiliejinės sukakties proga biblioteka parengė šias parodas: Parodų erdvė atiduota jau minėtai Žemaičių vyskupystės muziejaus faksimilių parodai „Užmirštasis Motiejaus Valančiaus giesmynas“; I aukšte lankytojų laukia Akmenės istorijos muziejaus kolekcijos „Medalikėlių“ paroda, kurios eksponatai mena XIX amžių. Bibliotekos vitrininiuose languose – šiuo metu iš lauko pusės matoma dailininkės Jurgitos Eidėjienės tekstilės plakatų paroda „Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis“. Norėtųsi tikėti, kad gal jau šį pavasarį bibliotekos lankytojai galės aplankyti parodas tiesiogiai.