TERMINŲ ARUODAS

PROFESINĖ VEIKLA –

TAISYKLINGA KALBA

Dr. Violeta Černiauskaitė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė

Kalbų išmanymas – bibliotekininkų profesinės kompetencijos dalis. Šiandieną bibliotekoje dirbančius profesionalus galėtume vadinti savotiškais poliglotais, nes jie privalo gerai mokėti dar bent keletą profesinių kalbų. Kalbos kompetencijos ugdomos ir tobulinamos kartu su įvairių dalykinių sričių žiniomis. Pastaraisiais dešimtmečiais bibliotekininkystės ir informacijos sričių terminija išgyvena aktyviausios kaitos ir standartizavimo laikotarpį. O tai paskatino itin ryškius natūraliosios ir dirbtinės profesinės kalbos santykio pokyčius1 .

Remiantis tarptautinio standarto LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas“ aiškinamuoju žodynu, natūraliosios kalbos terminijai priskirtini terminai kuriami ir norminami pagal taisykles, nulemtas daugiausia aktyvios profesinės bendruomenės vartosenos. O dirbtinei kalbai priskiriami terminai, kurių sudarymo ir vartojimo taisyklės yra tiksliai nustatytos prieš pradedant ją vartoti2 .

Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rengiant „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų terminų žodyną“3, tapo akivaizdu, kad esame labiau veikiami dirbtinių kalbų, o ne natūraliosios kalbos raidos poreikių, todėl, mokėdami daugiau ar mažiau užsienio kalbų, dažnai net neįtariame visai puikiai įvaldę dar kelių dirbtinių kalbų terminiją. Juk šios kalbos kūrimo taisykles

1 Natūralios ir dirbtinės kalbos norminimo ypatumai bibliotekininkystės terminijoje [elektroninis išteklius]: 3-iosios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimo tezės /

Violeta Černiauskaitė. Vilnius, 2019 m. spalio 18–19 d., p. 12. Prieiga per internetą: http:// lki.lt/wp-content/uploads/2019/10/TERMINOLOGŲ-konferencijos-pranešimų-tezės.pdf 2 LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“. Information and documentation – Foundation and vocabulary. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019, p. 21–23. 3 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 630 p. bibliotekininkystėje diktuoja jau per šimtą dalykinių sričių standartų bei įvairių reglamentuojančių dokumentų, be kurių neįmanomi jokios informacinės sistemos diegimo ir naudojimo ar kiti svarbūs dokumentinio paveldo institucijų veiklos procesai.

Pavyzdžiui, kad bet kurioje pasaulio saugykloje surastume reikalingą išteklių, būtini bibliografinio aprašo ir bibliografinių nuorodų standartai, išteklių aprašo ir prieigos standartai, skaitmeninimo terpę reglamentuojantys standartai, daugybė kitų mašininę komunikaciją reglamentuojančių standartų: metaduomenų kodavimo ir perdavimo standartai, dokumentų metaduomenų kūrimo ir valdymo standartai, identifikavimo standartai, išteklių saugojimo standartai ir dar daugelis kitų standartų, kurių kiekvienas turi savą terminiją.

Viena vertus, tai leidžia tarptautinę dirbtinės kalbos terminiją gana greitai adaptuoti nacionalinės kalbos poreikiams. Tačiau svarbu turėti omenyje, kaip lengvai informacinių technologijų terminijos invazija gali pakeisti natūraliosios kalbos terminų raidos dėsnius, logiką ir grožį. Jau šiandieną kasdien vartojame terminus: duomenų aprašymo kalba;. DDL kalba (data definition language, data description language, DDL); saityno ontologijos kalba; OWL kalba (web ontology

language, OWL); virtualiosios realybės modeliavimo kalba; VRML kalba (virtual reality modelling language, VRML); XML kalba (extensible markup language, XML); „JavaScript“ kalba (JavaScript language); HTML kalba (hypertext markup language, HTML). Todėl privalome atsižvelgti į Nacionalinėje bibliotekoje puoselėjamą tradiciją tapti itin naudinga žmonių, o ne vien kompiuterių bendravimo ir kūrybos erdve, kurioje gyvuotų taisyklinga ir visiems suprantama profesinė bibliotekininkų kalba. Ypač svarbu įvertinti, kad bibliotekininkų profesinė kalba gali išlikti įdomi ir vertinga ne dėl unifikuotos ir greitai kintančios dirbtinės kalbos terminų gausos, bet dėl bendrinės kalbos žodžių terminų savito turinio, kuris vis dar ją daro suprantamą visai visuomenei.

Antra vertus, norime atkreipti dėmesį į standartizuotos bibliotekininkų terminijos privalumus – daugiakalbiškumą ir tai, kad turime visas galimybes lietuvišką terminiją plėtoti bendroje tarptautinės profesinės terminijos sistemoje. Šiuos privalumus Nacionalinės bibliotekos kuriamiems ir administruojamiems terminologijos ištekliams suteikė aktyvi veikla Tarptautinės standartizacijos organizacijos technikos komitete „Informacija ir dokumentacija“. Svarbu ir tai, kad profesiniai terminų standartai sudaromi sisteminių žodynų principu, tad juos lengviau integruoti į terminų bazes ar kitus duomenynus4. Terminografinis operatyvumas sukuria papildomą pridėtinę vertę ir žinių ekonomikos požiūriu yra itin vertinamas kaip galimybė tapačiai apdoroti specialybės tekstus daugelio kalbų kontekste ir adekvačiai plėtoti skaitmeninius informacijos procesus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Vadovaudamiesi tarptautinių standartų reikalavimais, bibliotekininkai gana dažnai vartoja įvairias kalbos rūšis įvardijančius terminus. Į „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodyną“ įtraukta apie 70 termino kalba rūšinių terminų. Ši terminų grupė yra nepaprastai įdomi įvairiais analizės būdais. Straipsnyje apibendrintai pateikiame tik kelias įžvalgas. Kviesdami išmaniai naudotis Nacionalinės bibliotekos administruojamais terminologijos ištekliais5, siekiame paskatinti kolegas prisidėti prie bendros jų kūrybos ir tolesnio terminijos darninimo.

4 Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje

Martyno Mažvydo bibliotekoje / Nijolė Bliūdžiuvienė,

Violeta Černiauskaitė. Terminologija. ISSN 1392-267X. T. 26 (2019), p. 214. Taip pat prieiga per internetą: http://lki.lt/ terminologija-26/ 5 Terminologijos darbai [interaktyvus], [žiūrėta 2020 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/norminiai-ir-teises-dokumentai-bibliotekininkui/ terminologijos-darbai abėcė̃linė kalbà alphabetic language ãprašo kalbà language of the description bendrnė kalbà standard language dalỹkinė kalbà language for special purposes, language for specific purposes dirbtnė kalbà artificial language fonètinė kalbà phonetic language gèstų kalbà sign language gimtóji kalbà mother tongue, native language grãfinė kalbà graphical language indeksãvimo kalbà indexing language informãcijos paieškõs kalbà information search language, information retrieval language štekliaus kalbà language of the resource katalogãvimo kalbà language of cataloguing katalogãvimo tarnýbos pasirinktà kalbà language chosen by the cataloguing agency kompiuternė kalbà computer language, machine code krinio originãlo kalbà original language of the work lèksinė kalbà lexical language logogrãfinė kalbà logographic language natūralióji kalbà natural language oficialióji kalbà official language pagrindnės añtraštės kalbà language of title proper paieškõs kalbà search language pamatnio kreiptiẽs elemeñto kalbà language of the base access point profèsinė kalbà language for professional purposes programãvimo kalbà programming language rašýtinė kalbà written language sakýtinė kalbà spoken language specialióji kalbà special language, language for special purposes tikslnė kalbà target language tùrinio kalbà language of the content ùžklausų kalbà query language, DQLs valstýbinė kalbà official language, state language vartótojui suprantamà ùžklausų kalbà contextual query language, common query language, CQL vertmo kalbà translation language žénklinimo kalbà markup language žõdinė kalbà spoken word

Akivaizdu, kad bet kurios profesinės srities terminijos tyrimas yra perspektyvus profesinės savimonės ir savivokos formavimui, itin reikalingas naujų naudingų visuomenei terminologijos išteklių ir įrankių kūrimui. Svarbu, kad, skatinami naujų profesinių kalbų terminijos vystymo būtinybės, tempų ir apimčių, pajėgtume visa tai laiku identifikuoti ir tinkamai valdyti.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos terminologijos darbai reikalingi ir įgyvendinant valstybinės kalbos politikos nuostatas, siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą globalioje daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje. Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairėse pažymėta, kad pastaraisiais metais pasiekta pastebimos lietuvių kalbos pritaikymo skaitmeninei terpei pažangos: parengta nemažai skaitmeninių kalbos išteklių ir pagrindinių kalbos analizės priemonių (morfologinių požymių nustatymo ir generavimo, rašybos tikrinimo įrankių), sukurta sudėtingų internetinės kalbos paslaugų (mašininis vertimas, kirčiuoklė, teksto anotavimas, įvairios paieškos tekstynuose, šnekos atpažintuvas bei sintezatorius ir kt.), sukurta lietuvių kalbos ontologija, lokalizuota nemažai kompiuterinių programų ir įrankių6 .

Naujoje programoje numatyta rengti kalbos specifiką bei informacines technologijas išmanančius specialistus, finansuoti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, palaikyti mokslines ir technines infrastruktūras. Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje kuriami skaitmeniniai specialios terminijos ištekliai turi geras perspektyvas būti susieti su kitomis kuriamomis terminologinių duomenų bazėmis, jie gali būti integruoti į įvairias informacijos sistemas, panaudojami įvairiuose moksliniuose tyrimuose ir edukacinėje veikloje. Daug dirbame, kad daugiakalbiuose informacinių sistemų duomenyse mūsų profesinė veikla būtų identifikuojama gražia ir taisyklinga lietuvių kalba.