KRONIKA
FOTOGRAFIJOS – PERMAINŲ LAIKO LIUDYTOJOS Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka tęsia fotografijų fondo puoselėjimą. Pernai ji gavo dovanų per 1000 Antano Dilio meninių fotografijų, o šiemet įsigijo Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (AFIAP) fotografo menininko Aleksandro Ostašenkovo fotografijų kolekciją, apimančią Lietuvos atgimimo laikotarpį. Pusšimtis nuotraukų, gulėjusių šimtatūkstantiniame autoriaus negatyvų archyve, bibliotekos siūlymu buvo prikeltos ir pirmą kartą pateiktos visuomenės dėmesiui parodoje „Laiko permainos“. Nuotraukose daugiausia užfiksuotas politiškai pats neramiausias 1988–1994 m. mūsų krašto laikotarpis. A. Ostašenkovo darbai – tai išskirtinis liudijimas apie praėjusio laiko įvykius ir žmones, jau tapusius šalies, Šiaulių miesto ir rajono istorija. Paroda skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Didžiulė menininko A. Ostašenkovo patirtis, negailestingai bėgantys metai, keitę žmonių laikyseną ir socialinį atspaudą juose, suponavo ne tik fotografijų parodos pavadinimą, bet ir jos briaunų aštrumą. „Laiko permainos“ – graži ir talpi metafora, talpinanti ir skaudžius, ir džiugius to meto įvykius. Žvelgdami į fotografo užfiksuotas akimirkas, galime prisiminti užmaršties dulkėmis užklotus svarbius politinius įvykius. Vienose įamžintas daug emocijų sukėlęs tuomečio SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo vizitas Šiauliuose, kitose – ramybe ir susikaupimu alsuojantis Kryžių kalnas, kuriame savo kryželį 1989 m. paliko ir tautos dainius Bernardas Brazdžionis su šeima, 1988 m. Persitvarkymo Sąjūdžio mitingai, 1991 m. balandžio 5 d. prie Šiaulių miesto savivaldybės vykęs mokytojų piketas. Nuotraukose užfiksuota viena didesnių 1991 m. sausį Šiaulius sudrebinusių Sąjūdžio akcijų: jose – prieš kruviną sausio 13-osios agresiją protestuojantys žmonės su plakatais, skelbiančiais pasipriešinimą sovietų okupantams, ant smeigių kabinami sovietiniai asmens dokumentai, ypač kariniai bilietai. A. Ostašenkovo archyve gana plačiai atspindėtas M. Gorbačiovo 1990 m. sausio 12 d. apsilankymas Šiauliuose, kur Zoknių aerodrome jį kartu su karinės bazės kariškiais pasitiko Šiaulių miesto ir rajono komunistų partijos sekretoriai Mindaugas Stakvilevičius ir Vytautas Skripkauskas. Briduose, pavyzdiniame Šiaulių rajono kolūkyje „Pirmyn“, SSRS prezidentą kolūkio dirbtuvėse sutiko ūkio pirmininkas ir SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas Aloyzas Jocas. Kodėl vykta į Bridus? Ši gyvenvietė tuo metu garsėjo kaip pažangiai besitvarkantis kolūkis, kuris nuolat 38
būdavo rodomas svečiams iš socialistinių valstybių. O tas „socialistinis rojus“ Briduose buvo sukurtas ant išdegintos žemės – po Antrojo pasaulinio karo beveik visas kaimas buvo ištremtas. Įdomu, kad šis M. Gorbačiovo vizitas mūsų krašte pritraukė minias smalsuolių – nuotraukose matyti gausybė žmonių, kiti – įlipę į medžius, stulpus, ant stogų... O didžiausias fiksuotas susitikimas su visuomene buvęs Šiaulių televizorių gamykloje. Kalbama, norintieji netilpę... A. Ostašenkovo fotografijos primena ir kitus svarbius 1990 m. įvykius: pirmuosius laisvus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimus (1990 m. vasario 24 d.), tuščias maisto prekių lentynas, Šiaulių TV bokšto užgrobimą ir kt. Taip pat jose užfiksuotos akimirkos, kai žmonės tikėjo įvairiais pramanais, iš užsienio šalių atvykusiais šarlatanais „bioenergetikais“, bandančiais naudotis lengvatikiais. Labai šiltos, nors socialiai „pilnos įtampos“ ir minios gausa stebinančios 1993 m. fotografijos iš Kryžių kalno, kuriose užfiksuotos popiežiaus Jono Pauliaus II pamaldų laukimo akimirkos. Šiaulių kraštas didžiuojasi savo tautodailininkais ir jų darbais. Ne vienoje A. Ostašenkovo dovanotoje nuotraukoje užfiksuotas darbų kūrimo procesas ir į užmarštį nueinantys kūrėjų veidai. Tai – meškuitiškis Kostas Gentvilas, savo sodyboje sukūręs savitą tautos muziejų, šiauliečiai tautinių juostų pynėjai Birutė ir Antanas Dunduliai, minkštų žaislų kūrėja Elvyra Smolenskienė ir kt. Kultūrai ir istorijai svarbūs Kuršėnų puodžių karaliaus rinkimai (su karūnomis užfiksuoti kuršėniškiai Bronius Radeckas ir Vladas Damkus); žurnalistų Joninės ant Girnikų kalno 1990-aisiais, kai buvo atstatytas paminklas spaudos laisvei ir knygnešiams; nepelnytai pamiršto, Šiaulių gegužinėms atminti 1934 m. Aleksandrijoje pastatyto akmens „Labora“ atgaivinimo sąjūdis 1991 m., į kurį atvyko labai daug garbių emigrantų, kilusių iš Šiaulių krašto. Kiekviena A. Ostašenkovo fotografija turi ne tik meninį svorį, bet ir labai ryškią istorinę vertę, todėl tampa solidžiu Šiaulių regiono istorijos paveldu. Užfiksuotos akimirkos įprasmina šį jau primirštą neramų politinių permainų laikotarpį, suteikia galimybę ateinančioms kartoms geriau jį suvokti.
