KRONIKA
PRISIMINTAS LIETUVIŲ KULTŪRINIO IR DVASINIO GYVENIMO FORMUOTOJAS Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, minėdama vieno svarbiausių XIX a. Lietuvos religinio, kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo veikėjų – vyskupo Motiejaus Valančiaus – gimimo metines, vasario 26 d. surengė tiesioginę konferenciją „Vyskupui Motiejui Valančiui – 220“, kurioje visuomenei priminė šios asmenybės šviečiamąją, ganytojiškąją ir kitą to meto Lietuvai svarbią veiklą. Renginiu buvo siekiama ne tik paminėti sukaktį, bet ir įvairiais aspektais apžvelgti M. Valančiaus palikimą dabarties ir ateities kartoms. Žemaičių vyskupo M. Valančiaus atminimą puoselėjanti Kretingos viešoji biblioteka pakvietė klausytis įdomių įžvalgų apie vyskupo M. Valančiaus kūrybinį palikimą, jo įtaką Lietuvos socialiniam, dvasiniam gyvenimui, aptarti XIX a. lietuvių būvį, istorinę aplinką, dariusią įtaką ir paties M. Valančiaus sprendimams bei darbams. Prieš 220 metų vasario 28 d. Nasrėnų kaime, tuometiniame Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos r.), gimęs Motiejus Valančius (1801–1875) neabejotinai žinomas kone kiekvienam lietuviui, jo veikla yra svarbi ne tik Kretingos kraštui, Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai. Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė dalijosi įžvalgomis apie S. Daukanto poveikį M. Valančiaus Istorinėje atmintyje M. Valančius – visų pirma blaivykūrybai. Brigitos Barkauskaitės nuotr. bės sąjūdžio Lietuvoje pradininkas ir puoselėtojas, vyskupas, knygnešystės organizatorius, rašytojas. Bet dažnai nežinome tikrojo jo įtakos masto ir reikšmės tuometinės lietuvių tautos raidai. Istorikas, literatūrologas prof. dr. Paulius Subačius yra sakęs, kad vyskupas M. Valančius keletą XIX a. dešimtmečių buvo faktinis Lietuvos vadovas, gebėjęs sukoncentruoti dvasines, politines, ekonomines tautos galias. Pasak jo, tai – asmuo, padėjęs modernios lietuvių tautos pagrindus. „Vyskupas Motiejus Valančius nesąmoningai prisidėjo prie Vasario 16-osios Lietuvos atsiradimo. Būtent jo išugdyta karta leido lietuviškus laikraščius ir pradėjo tautinį sąjūdį, kurį galiausiai vainikavo Lietuvos Respublikos sukūrimas“, – tokią istoriko dr. Liudo Jovaišos mintį pacitavo rajono meras Antanas Kalnius, pakvietęs į tolesnę diskusiją. Konferencijos žiūrovus sveikino ir Kretingos rajono garbės pilietis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus, ragindamas vertinti ir tausoti vyskupo M. Valančiaus skleistas idėjas. Klaipėdos universiteto profesorė Roma Bončkutė pranešime „Simono Daukanto poveikis Motiejaus Valančiaus kūrybai“ apžvelgė šių istorinių asmenybių kūrybos bruožus, pateikė įžvalgų, kokį poveikį S. Daukantas galėjo daryti amžininko M. Valančiaus kūrybai, kaip išjudino jį kaip kūrėją. M. Valančiaus sukakties proga bibliotekoje surengtoje parodoje eksponuojamo Pasak pranešėjos, abu vyrai buvo kūrėjai iš pašaukimo, tačiau vienas – lagiesmyno, kurio autorystę prof. R. Bončkutė priskyrė M. Valančiui, antraštinio biau mokslininkas, kitas – labiau menininkas. S. Daukantui kūryba buvo puslapio faksimilė. Rankraštinio giesmyno originalas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. gyvenimo būdas, egzistencijos forma, jis buvo naujos kartos kūrėjas, aptikęs kūrybinės laisvės pamatus. M. Valančius pamažu persiėmė pirmtako idėjomis, raiška, leksika, mokėsi ritminio sakinio. Ritmas, pasak R. Bončkutės, M. Valančiaus apsakymuose yra svarbus teksto struktūravimo ir meninės visumos perteikimo būdas. Tiesa, apibendrindama profesorė pabrėžė, jog pažinties pradžioje S. Daukantas tarsi pažadino M. Valančių, įtikino, kad jis gali kur kas daugiau padaryti, o 36
