GEROJI PATIRTIS
KAI „ĮJUNGI ŠVIESĄ SAVYJE...“ Inga Mitunevičiūtė
Pažintis su Katti Hoflin, tuometine Stokholmo bibliotekų tinklo vadove, prasidėjo 2015 m., kai ji buvo atvykusi į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotą konferenciją „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI a.“ ir skaitė pranešimą apie inovacijas Švedijos vaikų bibliotekose. Tuomet auditoriją viešnia papirko savo nuoširdžiu bendravimu, vidine laisve, įžvalgumu ir asmenybės spalvingumu. K. Hoflin – muzikantė, knygų vaikams autorė, dirbusi nacionalinėje Švedijos televizijoje ir radijuje, vadovavusi įvairioms kultūros įstaigoms. Nuo 2018-ųjų ji yra atsakinga už Vakarų Jotalando regiono kultūrą. Šio rašinio autorė, prieš keletą metų lankydamasi Švedijoje, su K. Hoflin susitiko Stokholmo centrinėje viešojoje bibliotekoje. Pakvietusi užeiti į savo kabinetą, Katti, nusispyrusi batus, įsitaisė ant minkštos sofos, ant kurios, pasak jos, gali nusnausti pavargę bibliotekos darbuotojai. Užsimezgė šiltas ir įkvepiantis pokalbis – apie bibliotekas, apie tai, kokie turi būti jų darbuotojai, bibliotekų aplinka. Bet daugiausia kalbėjomės apie vaikus bibliotekose.
BIBLIOTEKOS – VERTYBINĖ IR INFORMACINĖ ATRAMA
Bibliot ekos jau seniai nebėra tiesiog knygų išdavimo vieta, jos atlieka daugybę kitų funkcijų, netgi teikia tam tikrą psichologinę, teisinę pagalbą. Nepaisant to, kasmet tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje uždaroma mažų bibliotekų ar jų filialų. Kodėl tai vyksta? K. Hoflin nuomone, bibliotekos politikams negeba iškomunikuoti, kuo ši institucija yra svarbi, kad be jų netrukus imtų dėtis daug negerų dalykų. „Atrodo, bibliotekos buvo ir bus, jos nepajudinamos. Bet gali nutikti visko. Stokholme bibliotekų darbuotojai jaučiasi gana saugiai, jie žino, kad gaus savo algą, kuri nėra bloga, todėl apie tokius dalykus pernelyg nemąsto. Tačiau periferijoje situacija kitokia. Manau, kad ir jūs Lietuvoje turėtumėte šalies valdžiai kuo daugiau pasakoti, kokia iš tikrųjų padėtis mažuose miestuose. Švedijoje – kaip ir Lietuvoje – taip pat uždarinėjamos mažos biblio tekos. Būtent periferijoje galime matyti tikrąją šalies realybę. Pavyzdžiui, mano mama gyvena 80 km atstumu nuo arčiausios bibliotekos ir iki jos neveža joks autobusas“, – pasakoja Katti. Bibliotekos vaidina svarbų vaidmenį visuomenėje, ypač jei kalbėsime apie mažiausius jos narius – vaikus ir jų įtraukimą į kultūros pasaulį. Pasak K. Hoflin, dažnai neįvertinama, kokių rezultatų tai gali duoti 32
ateityje: „Bibliotekoje besilankančio vaiko žodynas turtingėja, svajonės didėja, išsilavinimas gerėja. Tikėtina, kad ateityje jis gaus didesnes pajamas. O tai, žinoma, prisideda ir prie ekonominės šalies gerovės. Galima sakyti: bet juk mokyklose vaikai gauna svarbiausią išsilavinimą. Taip, tačiau ir mažas lašelis geros alyvos padeda mašinai važiuoti geriau. Mes, bibliotekų darbuotojai, turime kuo aiškiau tai išsakyti šalies valdžiai.“ Gyvename sudėtingais nenuspėjamų pokyčių laikais. Pašnekovė įsitikinusi, kad bibliotekos gali būti visuomenės vertybinė ir informacinė atrama: „Deja, žmonės yra gana trumparegiški. Retas kuris galvoja, pavyzdžiui, apie klimato pokyčius. Kartais nebesaugome atminties, istorijos, neturime jokios strateginės krypties. Būtent tuomet bibliotekos įgauna dar didesnę reikšmę.“ Kas lemia bibliotekų sėkmę? K. Hoflin nuomone, kiekvienas bibliotekos vadovas turi suprasti, kad ta bibliotekų lankytojams ir darbuotojams formuojama jausena gali būti pagrindinis bibliotekos sėkmės faktorius. „Tai – svarbiausias dalykas. Ir jis visai nieko nekainuoja! Vadovas turi būti atviras darbuotojų idėjoms. Jeigu taip nėra, žmonės turėtų ieškoti darbo kitur arba patys tapti vadovais“, – savą sėkmės sampratą atskleidžia pašnekovė.
STENGTIS ĮTRAUKTI IR PATIEMS BŪTI ĮSITRAUKUSIEMS
K. Hoflin teigia, kad pagrindinė bibliotekininko funkcija – visas veiklas bibliotekoje paversti įtraukiomis, vadinasi, ir jam pačiam privalu būti įsitraukusiam: „Vienintelis dalykas, kurio noriu kaip bibliotekos vadovė, kad mano darbuotojai tiesiog darytų tai, kas jiems labai patinka. Nes tuomet, kai darai tai, kas tau patinka, viskas ima veikti lyg koks magnetas. Tai traukia žmones.“ Pasak pašnekovės, labai svarbu
