TERMINŲ ARUODAS
PROFESINĖ VEIKLA – TAISYKLINGA KALBA Dr. Violeta Černiauskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja-ekspertė, Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkė
Kalbų išmanymas – bibliotekininkų profesinės kompetencijos dalis. Šiandieną bibliotekoje dirbančius profesionalus galėtume vadinti savotiškais poliglotais, nes jie privalo gerai mokėti dar bent keletą profesinių kalbų. Kalbos kompetencijos ugdomos ir tobulinamos kartu su įvairių dalykinių sričių žiniomis. Pastaraisiais dešimtmečiais bibliotekininkystės ir informacijos sričių terminija išgyvena aktyviausios kaitos ir standartizavimo laikotarpį. O tai paskatino itin ryškius natūraliosios ir dirbtinės profesinės kalbos santykio pokyčius1. Remiantis tarptautinio standarto LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas“ aiškinamuoju žodynu, natūraliosios kalbos terminijai priskirtini terminai kuriami ir norminami pagal taisykles, nulemtas daugiausia aktyvios profesinės bendruomenės vartosenos. O dirbtinei kalbai priskiriami terminai, kurių sudarymo ir vartojimo taisyklės yra tiksliai nustatytos prieš pradedant ją vartoti2. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rengiant „Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų terminų žodyną“3, tapo akivaizdu, kad esame labiau veikiami dirbtinių kalbų, o ne natūraliosios kalbos raidos poreikių, todėl, mokėdami daugiau ar mažiau užsienio kalbų, dažnai net neįtariame visai puikiai įvaldę dar kelių dirbtinių kalbų terminiją. Juk šios kalbos kūrimo taisykles Natūralios ir dirbtinės kalbos norminimo ypatumai bibliotekininkystės terminijoje [elektroninis išteklius]: 3-iosios tarptautinės mokslinės terminologijos konferencijos „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimo tezės / Violeta Černiauskaitė. Vilnius, 2019 m. spalio 18–19 d., p. 12. Prieiga per internetą: http:// lki.lt/wp-content/uploads/2019/10/TERMINOLOGŲ-konferencijos-pranešimų-tezės.pdf 2 LST ISO 5127:2019 „Informacija ir dokumentavimas. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (tapatus ISO 5127:2017)“. Information and documentation – Foundation and vocabulary. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2019, p. 21–23. 3 Bibliotekininkystės, informacijos ir knygotyros (BIK) lietuvių–anglų kalbų terminų žodynas [rankraštis] / Nijolė Bliūdžiuvienė, Vytautas Jonas Valiukėnas. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2020. 630 p. 1
18
bibliotekininkystėje diktuoja jau per šimtą dalykinių sričių standartų bei įvairių reglamentuojančių dokumentų, be kurių neįmanomi jokios informacinės sistemos diegimo ir naudojimo ar kiti svarbūs dokumentinio paveldo institucijų veiklos procesai. Pavyzdžiui, kad bet kurioje pasaulio saugykloje surastume reikalingą išteklių, būtini bibliografinio aprašo ir bibliografinių nuorodų standartai, išteklių aprašo ir prieigos standartai, skaitmeninimo terpę reglamentuojantys standartai, daugybė kitų mašininę komunikaciją reglamentuojančių standartų: metaduomenų kodavimo ir perdavimo standartai, dokumentų metaduomenų kūrimo ir valdymo standartai, identifikavimo standartai, išteklių saugojimo standartai ir dar daugelis kitų standartų, kurių kiekvienas turi savą terminiją. Viena vertus, tai leidžia tarptautinę dirbtinės kalbos terminiją gana greitai adaptuoti nacionalinės kalbos poreikiams. Tačiau svarbu turėti omenyje, kaip lengvai informacinių technologijų terminijos invazija gali pakeisti natūraliosios kalbos terminų raidos dėsnius, logiką ir grožį. Jau šiandieną kasdien vartojame terminus: duomenų aprašymo kalba;. DDL kalba (data definition language, data description language, DDL); saityno ontologijos kalba; OWL kalba (web ontology
