RENALDAS GUDAUSKAS: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus“ Apie didžiausius iššūkius, naujas iniciatyvas ir tai, ko galime pasimokyti iš susidariusios neeilinės situacijos, pakalbinome Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių prof. dr. Renaldą Gudauską.
Ar Nacionalinė biblioteka buvo pasiruošusi karantino iššūkiams? Kurie jų buvo didžiausi ir kaip sekasi juos įveikti? Nacionalinei bibliotekai, kaip ir daugumai kitų institucijų, tokie kardinalūs veiklos pokyčiai dar praėjusių metų pabaigoje neatrodė realūs, tačiau jau 2020-ųjų pradžioje, stebint situaciją pasaulyje, galima padėtis ir mūsų šalyje aiškėjo. Šalyje įvedus karantiną, Nacionalinė biblioteka sugebėjo operatyviai persiorientuoti ir prisitaikyti prie labai greitų pokyčių: vieną dieną planavome, kaip užtikrinti lankytojų saugumą ir prireikus atšaukti renginius, o po poros dienų jau žinojome, kad teks išvis užverti bibliotekos duris ir fiziškai neaptarnauti lankytojų. Iššūkiai buvo susiję ne tik su lankytojų aptarnavimo apribojimais, bet ir su darbuotojų nuotolinio darbo organizavimu. Tik nedidelė dalis buvo dirbantys nuotoliniu būdu. Prasidėjus karantinui, teko ieškoti operatyvių techninių sprendimų, kaip sudaryti sąlygas dirbti iš namų tiems darbuotojams, kurių darbo funkcijoms atlikti reikalingas prisijungimas prie specifinių sistemų. Patyrusi ir profesionali bibliotekos komanda sugebėjo greitai rasti reikiamus sprendimus ir užtikrinti nenutrūkstamą bibliotekos veiklą dirbant iš namų. Darbuotojai atrado ir pritaikė bendravimui tinkamas priemones (pvz., „Microsoft Teams“ ir kt.). Nemažai iššūkių buvo susiję su darbo užduočių perplanavimu ir paskirstymu, išaugusiu vidinės ir išorinės komunikacijos poreikiu. Daliai darbuotojų, kurių įprastinės funkcijos susijusios su fiziniu vartotojų aptarnavimu, reikėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių sąlygų, aktyviai ieškoti sprendimų, kaip adaptuoti savo veiklas dirbant karantino režimu. Ne tik veiklų adaptavimas, bet ir naujų veiklos formų paieška tapo šių dienų kasdienybe. Kyla ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, ateities veiklų planavimas. Reikia numatyti ne vieną planą, aktyviai sekti situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kadangi ateitis yra neapibrėžta, kintanti, galimi bent keli skirtingi scenarijai. 6
Reaguoti reikia nuolat, veikti taip, kaip konkrečioje situacijoje yra geriausia. Nors pirmosiomis karantino dienomis teko vienu metu spręsti daugybę neatidėliotinų klausimų, dabar jau matyti, kad visas persiorientavimo procesas buvo gana sklandus, ir bibliotekos padaliniai galėjo tęsti savo veiklą nenutrūkstamai. Stebime, kaip veikia Lietuvos, užsienio šalių bibliotekos, kitos kultūros įstaigos, nacionalinės institucijos, reaguojame į aktualijas, pokyčius ir pagal poreikį persvarstome paslaugų teikimo galimybes, veiklos principus. Papasakokite smulkiau, kaip Nacionalinė biblioteka dirba karantino sąlygomis? Didžioji dauguma darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Nedidelė dalis, dirbanti nuolatinėje darbo vietoje, yra aprūpinta visomis būtinomis apsaugos priemonėmis, o jų tarpusavio kontaktai labai minimalūs. Visas bibliotekos darbas šiuo metu vyksta elektroninėje erdvėje: darbuotojai rengia virtualius susitikimus, skaitytojai naudojasi nuotolinėmis paslaugomis (interaktyvia biblioteka www.ibiblioteka.lt, prenumeruojamomis duomenų bazėmis, kultūros paveldo portalu www.epaveldas.lt), turi galimybę apžiūrėti šiuo metu į virtualiąją erdvę perkeltas bibliotekoje eksponuojamas parodas, dalyvauti iš bibliotekos TV studijos transliuojamose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, peržiūrėti pokalbius, knygų pristatymus ir kitus įrašus, skelbiamus bibliotekos „Youtube“ platformoje. Gerokai išaugo bibliotekos „Youtube“ paskyros prenumeratorių skaičius. Statistika rodo, kad per karantiną gyventojai aktyviai domisi bibliotekos kuriamu vaizdo turiniu. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu buvo pasiektas vaizdo įrašų peržiūrų rekordas – beveik 40 tūkst. žmonių žiūrėjo prof. Sauliaus Čaplinsko pirmąją paskaitą apie koronovirusą. Nacionalinės bibliotekos veikla šiuo metu sulaukia didelio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, kurį lėmė naujos prasmingos iniciatyvos.
