KRONIKA

GYVENIMO LAI(Š)KAI APIE (IŠ)GYVENIMĄ

„Čia mus visi žino kaip „du brolius“, – taip viename 1958 m. iš Jungtinių Amerikos Valstijų siųstų laiškų mamai rašė žymusis Jonas Mekas kartu su broliu Adolfu. 2019 m. pabaigoje Lietuvoje solidžia knyga kaip tik ir išleisti „dviejų brolių“ Mekų laiškai. Leidinys „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“ 1 iškart atkreipė knygų mėgėjų, tyrinėtojų, vertintojų dėmesį – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamame Knygos meno konkurse meninės ir dokumentinės fotografijos leidinių kategorijoje pripažintas gražiausiu 2019 m. leidiniu, o 2020 m. pradžioje išrinktas viena gražiausių Baltijos šalių knygų.

„Jonas ir Adolfas Mekai.

Gyvenimo lai(š)kai“ metų pradžioje Rygoje išrinkta viena gražiausių Baltijos šalių knygų.

Tanios Serket nuotraukos

Knygoje –1944 m. Lietuvą palikusių Jono ir Adolfo laiškai, siųsti šeimai iš JAV ir kitų šalių į gimtuosius Semeniškius Biržų rajone (pradžioje broliai emigravo į Vokietiją, o 1949 m. atvyko į Niujorką). Šie laiškai iki šiol niekur nebuvo publikuoti, išskyrus Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos tinklalapį, – jame ir dabar skelbiama dalis suskaitmenintų J. Meko laiškų, kuriuos bibliotekai dar 2017 m. patikėjo Mekų giminaitės Edita Rubinienė ir Ina Guogienė. 2018 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnraštis „Tarp knygų“, remdamasis tuo suskaitmenintu archyvu, publikavo Jono Meko (1922–2019) laiškų mamai apžvalgą su gausiomis citatomis 2 .

Šios knygos atsiradimo idėja Biržų bibliotekos darbuotojai Indrai Drevinskaitei ir leidėjui Kęstučiui Pikūnui gimė brolių Mekų gimtinėje Semeniškiuose 2019 m. kovo mėnesį, lankantis senosiose kaimo kapinaitėse. Abiem sumanymo autoriams buvo svarbu atskleisti ne tik garsųjį menininką J. Meką, bet ir Lietuvoje kiek mažiau žinomą, o Amerikoje tokį pat žymų jo brolį – rašytoją ir kino režisierių Adolfą Meką (1925–2011).

Aš, šio straipsnio autorė, laiškus jau buvau lietusi, skaičiusi, regėjusi pas biržietes Mekų giminaites. Jie, galima sakyti, ir buvo Biržų bibliotekos kelio link J. Meko pradžia. Biblioteka su šiuo menininku bičiuliškus ryšius palaikė nuo 2016 m. iki pat jo mirties 2019-aisiais. Taigi prie knygos atsiradimo aktyviai prisidėjo ir Mekų giminė.

Knygos įžanginiame žodyje rašau: „...Ir jei kas manęs klaustų, kas man yra J. ir A. Mekų laiškai mamai ir broliui, atsakyčiau: tai „Semeniškių idilių“ tęsinys. Tai širdies sopulys. Tai oro virptelėjimas, išgautas iš atodūsio skaitant laiškus. Tai tarsi geras senas lietuviškas romanas, net ir užverstais puslapiais garuojantis ką tik suarta žeme. Tai kiekvieno mūsų pasitikrinimo Biblija – kas mes ir iš kur mes?“

Laiškai knygoje slepiasi tarp dvigubų puslapių, tarsi būtų voke. Tai – knygos sudarytojo K. Pikūno sumanymas. Norint perskaityti Jono arba Adolfo ar bendrą abiejų brolių laišką mamai ar broliui Petrui, specialiu peiliuku tuos dvigubus lapus reikia prapjauti... Toks prisilietimas – kaip ženklas, kad knyga turi šeimininką.

Knygos sudarytojas man patikėjo sugalvoti šio leidinio pavadinimą. Jo raktiniai žodžiai: laikas, laiškas, gyvenimas. Visa tai kino režisierius, buvęs J. Meko mokinys Audrius Stonys savo įžanginiame žodyje pavadino: „Laiškas. Laikas. Laukas.“ K. Pikūnas patvirtino: „Tai knyga apie Mekų Meką – Semeniškius.“

– Laiškų knygomis skaitytojų šiais laikais nebelabai nustebinsi, epistolinis žanras gana populiarus. Kuo

išskirtiniai Jono ir Adolfo Mekų „Gyvenimo lai(š)kai“? – paklausiau vieno iš knygos sumanytojų K. Pikūno. – Sudarant šią knygą nebuvo siekiama nustebinti skaitytoją, turbūt atvirkščiai, buvo ieškoma paprastumo ir tikrumo. Šią kryptį padiktavo Jono ir Adolfo laiškai mamai bei broliui. Kiekviename albumo atvarte esančios nuotraukos ir tekstai tarsi kalba su skaitytoju, yra tarsi kino herojaus veidas, rodomas artimu planu. Būtent čia ir slypi knygos savitumas. Knygoje broliai atsiskleidžia ir kaip mamos vaikai, ir kaip išskirtinės asmenybės, kurių gyvenimo kelionės užkulisiai turbūt niekuo nesiskiria nuo kiekvieno iš mūsų: tai – namų ilgesys, santykiai su šeimos nariais, profesiniai ir asmeniniai pakilimai bei nuopuoliai.

– Kas labiausiai įsiminė dirbant prie šios knygos ir tapo vertingiausia nuo idėjos gimimo iki knygos pasirodymo?

– Sunku būtų išskirti vieną įvykį ar pamoką šiame procese, jų buvo labai daug. Galimybė bendrauti ir dirbti su plačia Mekų gimine, ko gero, buvo vertingiausia patirtis, be kurios ši knyga nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Norėčiau pacituoti vieną iš knygoje esančių Jono minčių: Negyvenu pagal planus, nes tokių neturiu ir bet kas, kas nutinka savaime, dažniausiai yra gerokai įdomiau ir geriau. Jau seniai pastebėjau, kad sprendimai, kurie gimsta natūraliai, yra žymiai geresni nei suplanuoti. Tad lioviausi kurti planus ir priiminėti sprendimus. Aš visiškai priklausau nuo angelų ir, rodosi, jiems tai patinka, nes jie laiko mane labai užimtą… Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent tokiomis aplinkybėmis radosi ir ši knyga. ***

Iki šiol knygos pristatymai surengti Biržuose, Vilniuje, Kaune. Šiemet Rygoje vykusiame Baltijos šalių knygos meno konkurse, kuriame dalyvauja nacionaliniuose konkursuose apdovanojimų pelnę darbai, leidinys išrinktas gražiausia Lietuvos knyga. (Pagal konkurso sąlygas ją rinko Latvijos ir Estijos atstovai.)

Indra Drevinskaitė Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras,

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka