BIBLIOTEKA IR JOS VARDAS

UTENOJE SKAMBANTYS A. IR M. MIŠKINIŲ ŽODŽIAI

Utenos r. sav. A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos nuotraukos

Utenos rajono savivaldybės viešoji biblioteka jau 26 metus didžiuojasi jai suteiktu miesto apylinkėse gimusių rašytojo Antano ir literatūrologo, vertėjo Motiejaus Miškinių vardu. Bibliotekos fonduose saugomi originalūs dokumentai, darbuotojai rūpinasi šių krašto šviesuolių veiklos įamžinimu ir sklaida. Pažymėtina aktyvi Juknėnų, kuriuose gimė ir augo Miškiniai, filialo ir jame besidarbuojančios bibliotekininkės Rimantos Gaidienės veikla, kuria peržengiamos bibliotekos sienos: skaitytojai dažnai keliauja į etnografinę A. ir M. Miškinių sodybą, o vėliau žinią apie krašto šviesuolius paskleidžia ir po visą Lietuvą.

Lietuvos centrinio valstybinio knygyno skyrius Utenoje įsteigtas 1931 m., po devynerių metų – 1940-aisiais – perorganizuotas į Utenos viešąją biblioteką. Bėgant metams, biblioteka pavadinimą keitė dar kelis kartus: buvo ir apskrities, ir rajono biblioteka, o 1994 m. jai suteiktas Antano ir Motiejaus Miškinių vardas.

Tuometė bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, bibliotekai vadovaujanti ir šiandien, ir tuometė Utenos rajono bibliotekininkų draugijos pirmininkė, šiandien – Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo skyriaus bibliotekininkė Biruta Vaškelienė laikraštyje „Utenos krašto žinios“ 1 „Kreipimesi dėl A. ir M. Miškinių vardo suteikimo Utenos centrinei bibliotekai“ teigė: „Lietuvių kultūros istorijoje labai ryškus brolių Motiejaus ir Antano Miškinių indėlis, todėl uteniškiams reikia galvoti dėl jų atminimo įamžinimo. Siūlome Antano ir Motiejaus Miškinių vardą suteikti Utenos centrinei bibliotekai.“

Tame pat kreipimesi pabrėžiama, kad bibliotekos patalpos visiškai nepritaikytos jos veiklai, jose šalta, trūksta šviesos, naujų knygų, tvarkos ir ramybės, nes kituose pastato aukštuose įsikūrusios akcinės bendrovės. Šiandien šis vaizdas jau kitoks: 2004 m. pabaigoje pradėta bibliotekos priestato statyba, o 2008 m. kovo 27 d. skaitytojams duris atvėrė rekonstruota viešoji biblioteka. Dabar nebetrūksta nei šviesos, nei erdvės, nei naujų leidinių. O svarbiausia – bibliotekoje gausu lankytojų.

TURTAI FONDUOSE– PIRKTI IR GAUTI DOVANŲ

Literatūrą apie kraštiečius A. ir M. Miškinius bei jų kūrybą Utenos viešoji biblioteka kaupia ilgus dešimtmečius. Bibliotekoje saugomi A. Miškinio rašyti laiškai ir sveikinimai Utenos bibliotekos darbuotojoms ir skaitytojams, knygos su poeto autografais. Iš kolekcininkų yra pavykę įsigyti pirmuosius A. Miškinio eilėraščių rinkinius: „Balta paukštė“ (Kaunas, 1928), „Varnos prie plento“ (Kaunas: Sakalas, 1935), „Keturi miestai“ (Kaunas: Sakalas, 1938).

Antano Miškinio 1976m. rašytas sveikinimas Utenos viešosios bibliotekos darbuotojoms

1994-aisiais A. ir M. Miškinių vardo suteikimo proga Utenos rajono savivaldybė padovanojo bibliotekai dailininko Stasio Jusionio tapytą A. Miškinio portretą. Jis šiandien puošia bibliotekos trečią aukštą. A. Miškinio 85-mečio proga 1990 m. tautodailininkas Stanislovas Karanauskas sukūrė ir bibliotekai padovanojo jubiliejinį poeto medalį. 2005 m., minint A. Miškinio 100-ąsias gimimo metines, greta įvairių renginių ir projektų biblioteka išleido kompaktinį diską „Antanui Miškiniui – 100“. Jame galima susipažinti su A. Miškinio fotografijomis, informacija apie jo atminimo įamžinimo renginius, tekstais, kuriuose pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Kompaktinio disko medžiaga pateikiama ir bibliotekos tinklalapyje.

IR PARODOS, IR ŽAIDIMAI, IR KONFERENCIJOS

Bibliotekoje rengiamos A. ir M. Miškiniams skirtos dokumentų ir leidinių parodos, edukaciniai ir kitokie renginiai, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams. 2014 m. Vaikų literatūros skyriaus darbuotojai įgyvendino projektą „Antano Miškinio poezijos vizualizavimas“, kurio metu sukurtas animacinis-dokumentinis filmas „Metų laikai Antano Miškinio poezijoje“. Projekte dalyvavo Utenos rajono gimnazistai. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai įgarsino A. Miškinio poeziją ir atliko jo kūrinių vizualizavimą, susipažino su animacinio-dokumentinio filmo kūrimo, įgarsinimo technika. Išleistas vaizdo kompaktinis diskas „Metų laikai Antano Miškinio poezijoje“. 2015 m., minint 110-ąsias A. Miškinio gimimo metines, bibliotekos inicijuotas jaunimui skirtas projektas „Antanas Miškinis – Utenai ir pasauliui“ į bendrą pasirodymą suvienijo visų trijų miesto gimnazijų jaunuosius aktorius. Utenos gimnazistai, vadovaujami režisierės Laimutės Gudaitės, bibliotekoje pristatė kūrybinių dirbtuvių poezijos ir publicistikos spektaklį „Antano Miškinio kūrybos elegancija“. Taip pat organizuota konferencija, poezijos skaitymai, atviros literatūros pamokos A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje, susitikimai su aktoriais. 2017 m. bibliotekos darbuotojų sukurtame interaktyviame žaidime „Pažink Uteną“ įtraukta ir klausimų apie A. ir M. Miškinius, jų etnografinę sodybą, atminimo įamžinimą. 2019 m. balandžio 25 d. Utenos viešojoje bibliotekoje vyko Juknėnų filialo bibliotekininkės R. Gaidienės organizuota konferencija „Ryškiausi lietuvių neoromantikai – S. Nėris, J. Aistis, A. Miškinis – epochų sumaištyje“. Pranešimus skaitė humanitarinių mokslų daktarė Rita Tūtlytė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, kalbėjo Salomėjos Nėries memorialinio muziejaus vedėja Irena Aleksaitienė ir Jono Aisčio muziejaus vedėja Gražina Kazanavičienė, skambėjo S. Aisčio, A. Miškinio eilės ir pagal šių poetų tekstus sukurtos dainos.

VEIKLA LITERATŪRINĖJE-ETNOGRAFINĖJE SODYBOJE 2000 m. bendru Antano, Motiejaus ir jų jaunesniojo brolio Vinco Miškinių giminaičių: Antano dukters Jolantos Garjonienės, Vinco dukters Jovitos Maksimavičienės ir sūnaus Vinco Miškinio – sprendimu gimtoji Miškinių sodyba padovanota Utenos rajono savivaldybei. 2005-aisiais A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba tapo Utenos kraštotyros muziejaus filialu, jam vadovauja Utenos viešosios bibliotekos padalinio Juknėnų filialo bibliotekininkė R. Gaidienė, taigi bibliotekos ir sodybos veikla glaudžiai susijusios.

Gyvenamajame sodybos name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. 2004 m. restauruotos klėties viename gale įrengta memorialinė A. ir M. Miškinių ekspozicija su brolių nuotraukomis, dokumentų kopijomis, daiktais. Kitame gale 2006 m. atidaryta edukacinė klasė. Per keliolika metų jau parengtos šios edukacinės programos: „Žmogiškumo pamokos A. Miškinio „Žaliaduonių gegužėje“, „A. Miškinio tremties poezija“, „A. Miškinis – vienas ryškiausių lietuvių poetų neoromantikų“, „M. Miškinis – universalaus talento žmogus: pedagogas, vadovėlių autorius, vertėjas“.

Restauruotame sodybos tvarte yra kambarėlis, kuriame M. Miškinis Pirmojo pasaulinio karo metais mokė aplinkinių kaimų jaunimą. Dabar tvarte rengiami koncertai, poezijos vakarai, knygų pristatymai. Apskritai A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje gausu renginių. Nuo 2006 m. organizuojami Žiemos skaitymai, „Poezijos pavasarėliai“, rodomi spektakliai. Sodybos erdves savo renginiams dažnai renkasi ir Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka.

Sodybos kiemą puošia trys stogastulpiai. Pirmąjį, skirtą pedagogui M. Miškiniui, 1976 m. pastatė Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A. Miškiniui. Jo autorius – tautodailininkas S. Karanauskas. Trečiasis stogastulpis iškilo kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą. Jo autorius – tautodailininkas Pranas Kaziūnas.

POEZIJOS ŠVENTĖ IR A.MIŠKINIO PREMIJA

Nuo 2002 m. A. ir M. Miškinių sodyboje birželio mėnesį vyksta Utenos bibliotekos organizuojama tarptautinė poezijos šventė. Kelerius metus ji vadinta „Sninga žemėn medžių žiedai“. 2004 m. nutarta ją rengti kas dvejus metus per Antanines ir pavadinti A. Miškinio eilėraščio žodžiais „...ir saulas diementas žėruos...“ Renginio pavadinimas dar kartą keistas 2015-aisiais, nes tarmišką A. Miškinio eilutę buvo sunku išversti į užsienio kalbas. Tarptautinė poezijos šventė tapo „Aukštaitijos literatūrine vasara“.

Nuo 2003 m. kasmet teikiamos Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatais tapo ne vienas žymus Lietuvos poetas. 2019 m. už aukštaitiškos dvasios atspindžius poezijos knygoje „Šermuonėlių mantija“ apdovanotas Rimvydas Stankevičius.

2019 m. šventės dalyviai poeziją skaitė Utenoje ir apylinkėse: Juknėnuose bei Užpaliuose, aplankė gražiausias, įdomiausias krašto vietas. Šventėje dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo ir Lietuvos rašytojų sąjungų nariai bei Aukštaitijos regiono poetai.

Šventėje kasmet teikiama (nuo 2003 m.) Utenos rajono savivaldybės įsteigta Antano Miškinio literatūrinė premija. Ji skiriama poetui, savo kūryboje išsaugojusiam aukštaitišką dvasią. Nuo 2004 m. teikiama mažoji premija, skiriama Lietuvos Respublikos jaunųjų filologų konkurso nugalėtojui. Parengė Dainora Narkūnienė ir Vaiva Markevičiūtė

1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, 1932–1942 m. dirbo mokytoju Kaune, 1936–1940 m. – Valstybės radiofono literatūrinių laidų vedėju.

Bendradarbiavo žurnaluose „Pjūvis“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „Akademikas“, „Trimitas“, „Karys“, „Žiburėlis“, laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Ūkininko patarėjas“.

Dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje. Nuo 1944m. priklausė partizanų „Tauro“ apygardai, nuo 1947 m. birželio su V. Bazilevičiumi redagavo laikraštį „Laisvės žvalgas“, buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys, su kitais pasirašė (Kauno slapyvardžiu) memorandumą Jungtinėms Tautoms. 1948m. suimtas, Sovietų Sąjungoje kalintas Mordovijos, Olžeraso, Omsko lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Laikomas vienu svarbiausių XX a. 4-ojo deš. poetų neoromantikų, siekiančių sujungti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą. Poezijoje vyrauja baladiška, romansiška pasaulėjauta, tekančio laiko ir praeinamybės, pasibaigusios meilės temos. A. Miškinis kūrė kontrastingus kaimo ir miesto paveikslus.

MOTIEJUS MIŠKINIS (1898–1974) Literatūrologas, vertėjas.

1915 m. įstojo į Maskvos universitetą, bet studijas sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Nepriklausomybės kovose dalyvavo savanoriu. 1928 m. baigė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. 1924–1931 m. dirbo mokytoju Kaune, Marijampolėje, Raseiniuose. 1931–1936 m. buvo moksleivių žurnalo „Šviesos keliai“ redaktorius. 1931–1940m. dirbo Švietimo ministerijoje, 1941–1943 m. Vilniaus universitete dėstė rusų literatūrą.

Iki sovietinės okupacijos aktyviai reiškėsi kaip literatūros kritikas ir tyrinėtojas. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, rašė apie B. Sruogos, F. Kiršos, V. Mykolaičio-Putino, A. Vienuolio kūrybą.

Nuo 1944 m. priklausė „Tauro“ partizanų apygardai, redagavo laikraštį „Laisvės žvalgas“. 1948 m. vasarį suimtas, iki 1951 m. rudens kalintas Mordovijoje (Potmos, Javaso lageriuose), po to pervežtas įKemerovo sritį(Olžeraso lagerį), dar po dvejų metų– įOmsko sritieslagerius. 1956 m. rugpjūtį grįžo į Lietuvą. 1964–1974m. Juknėnų mokykloje dėstė prancūzų kalbą.

Parašė modernistine estetika pagrįstą knygą „Didžiųjų rašytojų siluetai“ (1936) – apie F. R. de Chateaubriand’ą, G. Byroną, N. Gogolį, F. Dostojevskį, L. Tolstojų, vadovėlį „Lietuvių literatūra“ (1 d., 1939). Išvertė L. Tolstojaus, N. Gogolio, L. Leonovo, F. Dostojevskio, I. Bunino, M. Gorkio ir kitų rusų rašytojų kūrinių.