TYRIMAI

LIETUVOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS PIRMOSIOMIS KARANTINO SAVAITĖMIS

Dr. Rasa Januševičienė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriaus vadovė

Koronaviruso pandemijai užklupus pasaulį, naujomis bibliotekų patirtimis operatyviai ėmė dalintis tiek tarptautinės ir nacionalinės bibliotekų asociacijos, tiek pačios bibliotekos. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliotekininkystės skyriui kilo mintis tyrimu užfiksuoti padėtį šalies bibliotekose pirmosiomis karantino savaitėmis. Buvo parengtas klausimynas, kurį sudarė 12 pusiau atvirų 1 ir atvirų 2 klausimų. Anketos pasirinktinai elektroniniu paštu išsiųstos 43 respondentams, užpildytos grįžo 24 anketos. Tyrime dalyvavo 5 apskričių viešosios bibliotekos (100 proc.) ir 19 savivaldybių viešųjų bibliotekų (31,6 proc. visų Lietuvoje veikiančių šio tipo bibliotekų).

Atlikto tyrimo pradžia – 2020 m. kovo 23 d., pabaiga – 2020 m. kovo 31 d., tyrimo rezultatai apibendrinti 2020 m. balandžio 1–5 dienomis. Pažymėtina, kad tyrimo laikotarpiu situacija vidinėje ir išorinėje bibliotekų aplinkoje kito itin greitai, o bibliotekos į kintančias sąlygas reagavo itin operatyviai ir lanksčiai. Šiuo straipsniu pristatomi apibendrinti tyrimo rezultatai.

VIRUSO SUKELTI DARBO POKYČIAI

Nuo 2020 m. kovo 13 d. Lietuvos viešosios bibliotekos tapo uždarytos lankytojams ir ėmė teikti tik nuotolines paslaugas. Pasiskolintas knygas skaitytojai galėjo grąžinti per knygų grąžinimo įrenginius, tačiau nebegalėjo pasiimti spaudinių skaityti namuose, nors – paradoksali situacija – tai tapo itin aktualu nuo kovo 16 d. paskelbto karantino metu. Išduoti knygas skaitytojams be kontakto, tyrimo duomenimis, galėjo vienintelė Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka, nuo 2019 m. liepos naudojanti knygų išdavimo skaitytojams įrenginį – knygomatą.

Daugiau kaip pusė viešųjų bibliotekų darbuotojų ėmė dirbti nuotoliniu būdu. Jie atliko įvairias darbo užduotis: rengė skaitytojų aptarnavimo tvarką, aprašus, metodines priemones, įvairius veiklos dokumentus, taip pat buvo atliekami bibliotekų veiklos tyrimai. Aprūpinus darbuotojus nuotoliniam darbui būtina įranga ir priemonėmis, buvo atliekami įvairūs darbai LIBIS sistemoje, administruojami e. produktai ir e. paslaugos. Imta nuotoliniu būdu organizuoti virtualius renginius, kurti naujas edukacijų programas (viena iš bibliotekų paminėjo edukaciją „Robotika ir programavimas“).

Daliai darbuotojų likus dirbti bibliotekų patalpose, buvo imamasi koronaviruso prevencijos priemonių: dezifekuojamos patalpos, dažnai liečiami paviršiai (turėklai, rankenos), patalpos vėdinamos, pasirūpinta rankų dezinfekciniu skysčiu. Kauno miesto Vinco Kudirkos savivaldybės viešoji biblioteka sukūrė ant rankenos tvirtinamą priemonę, padedančią atidaryti duris neliečiant rankenos plaštaka. Iš knygų grąžinimo įrenginių išimamos knygos imtos dezinfekuoti, prieš grąžinamos į fondus, jos karantinuojamos. Buvo stengiamasi riboti likusiųjų dirbti bibliotekos patalpose kontaktus: bendraujama per vidinę sistemą, sudaromi judėjimo grafikai, susitikus stengiamasi laikytis saugaus atstumo. Iš užsienio grįžę darbuotojai laikėsi saviizoliacijos reikalavimų.

Vienam iš tyrime dalyvavusios bibliotekos darbuotojų buvo nustatytas koronavirusas. Kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję kolegos saviizoliavosi, bibliotekos patalpos dezinfekuotos.

Pirmosiomis karantino savaitėmis labai trūko asmeninių apsaugos priemonių, ypač apsauginių kaukių. Bibliotekos ne tik pačios gaminosi kaukes (anketose paminėta, kad darbuotojos pasiuvo kaukių sau ir kolegoms), bet ir rengė virtualias jų gamybos pamokėles bendruomenei.

BENDRUOMENĖS INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS

Netekusios tiesioginio komunikavimo galimybės, viešosios bibliotekos ryšiams su bendruomene naudojo visus turimus kanalus: bibliotekos „Facebook“ paskyrą (dažniausiai), e. paštą, telefoną, „Skype“, „Youtube“, „Instagram“ programas, oficialią ir vartotojams aktualią informaciją viešino savo tinklalapiuose.

Bibliotekos skelbė patikimą informaciją, pateikdamos nuorodas į patikrintus šaltinius apie COVID-19 plitimą šalyje, apsaugos ir prevencijos priemonių taikymą, bibliotekų darbą karantino laikotarpiu (buvo remiamasi LR Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, vietos savivaldybių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parengta informacija).

Bibliotekų kanalais buvo teikiamos nuorodos į turinį, kuris karantino sąlygomis galėtų padėti naudingai ir turiningai leisti laiką namuose. Tarp dažniausiai anketose paminėtų elektroninių priemonių – portalas „E.paveldas“, „iBiblioteka“, „Vyturio“ biblioteka, teiktos nuorodos į garsinių knygų, e. periodikos portalus, bibliotekų sukurtas kraštotyros ir kitas svetaines, atvertas mokymo platformas, legalias nemokamas filmų platformas, virtualius muziejų turus, operos ir teatro spektaklius.

Pastebėta, kad karantino sąlygomis didžiausią socialinę atskirtį patyrė senyvo amžiaus žmonės, visai nesinaudojantys internetu ar turintys menkus skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Jiems bibliotekos teikė įvairią informaciją (pvz., padėjo sužinoti vaistinės telefono numerį), konsultavo (pvz., kaip naudotis e. bankininkyste).

PRAVERTĖ TURIMAS ĮDIRBIS IR PATIRTIS

E. paslaugų kūrimas ir teikimas bibliotekoms – ne naujiena. Nemažai bibliotekų paslaugų jau keletą dešimtmečių teikiama internetu, jomis orientuojamasi į nutolusius vartotojus. Todėl, suvaržytos karantino, bibliotekos galėjo pasiūlyti vartotojams jau naudojamus, sukurtus ar įsigytus e. produktus ir e. paslaugas. Bibliotekos siūlė vartotojams minėtus visateksčių leidinių portalus, duomenų bazių prieigą, skelbė įvairių projektų rezultatus. Tarp siūlomo turinio paminėti „Vilnijos vartai“, „Kauno piliakalnių takais“, e. biblioteka „Pasvalia“, krastogidas.lt, krašto istorinių vaizdų archyvas, krašto sakytinės istorijos archyvas. Vartotojai galėjo iš naujo atrasti bibliotekų sukurtus edukacinius žaidimus, lankytis virtualiose parodose.

Skaitytojai buvo kviečiami įgyti skaitmeninio raštingumo įgūdžių, dalyvauti Skaitmeninėje savaitėje (buvo teikiamos nuorodos į Nacionalinės bibliotekos transliacijas). Vaikams per bibliotekų „Facebook“ paskyras buvo rengiami virtualūs skaitymai lietuvių ir anglų kalbomis, senjorams – virtualios mankštos, visiems gyventojams – virtualūs žaidimai.

NAUJOS PASLAUGOS KARANTINO METU

Siekdamos praturtinti gyventojų laiką namuose, bibliotekos ėmė rengti įvairius virtualius konkursus – kūrybiškumo, piešinių, komiksų kūrimo. Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka kas antrą dieną skelbė geštalto psichologės tekstus, padedančius įveikti nerimą ir neigiamas mintis. Ši biblioteka pasiūlė senjorams skirtą nuotolinę paslaugą – knygų skaitymą telefonu.

Dažna biblioteka į virtualiąją erdvę perkėlė skaitytojų klubus, skaitymus vaikams. Anketose paminėtas bibliotekoje vykusių pokalbių anglų kalba „Let‘s talk“ perkėlimas į „Skype“ – taip šnekamosios kalbos įgūdžiai galėjo būti lavinami toliau.

Kelios bibliotekos paminėjo protų mūšius, virtualias kūrybines dirbtuves, „Skaitymo iššūkį“ – per savaitę perskaityti bent vieną knygą. Minėta ir kasdienė virtuali viktorina.

Nuotoliniu būdu vyko bibliotekų edukaciniai, neformaliojo ugdymo užsiėmimai (pvz., personažo Zuikio Nulėpausio per „Facebook“ skaitomos pasakos), virtualūs renginiai, kuriems naudojami anksčiau parengti įrašai, nufilmuoti prisiminimai. Bibliotekos ilgainiui planuoja rengti ir tiesiogines transliacijas.

Už kuruojamų regionų viešųjų bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimą atsakingos apskričių viešosios bibliotekos rengė nuotolinius mokymus gyventojams ir bibliotekų specialistams. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka apklausoje nurodė nuotolinių mokymų regiono bibliotekininkams platformos pildymą.

TINKAMAS METAS TOBULĖTI

Sudėtingas metas suteikė galimybių Lietuvos ir pasaulio bibliotekų gerosios patirties analizei, bibliotekų specialistų kvalifikacijos tobulinimui.

Aktualiausia ir šiuo metu labiausiai dominanti tema būtų „Bibliotekų veikla pandemijos metu“ (paminėta 19 kartų), po jos – krizių vadyba (13). Aktualios bibliotekų darbuotojams išlieka bibliotekininkystės teorijos ir praktikos žinios (12), domina biblioterapijos (9) sritis, kuri „būtų aktuali ne tik specialistų ugdymui, bet ir kaip medžiaga vartotojui“. Buvo paminėtos ir kitos dominančios temos: e. išteklių valdymas, e. informacijos valdymas, nuotolinis renginių organizavimas; užsienio kalbų mokymasis nuotoliniu būdu; nuotolinio darbo technologijos ir mokymas jomis naudotis. Bibliotekų specialistus taip pat domintų leidyklų „Youtube“ platformoje rengiami naujų knygų pristatymai: „knygų pristatymus bibliotekos galėtų naudoti vietoj renginių“.

Tinkamiausias bibliotekų specialistų mokymui(si), respondentų nuomone, būtų „mokymosi galimybių nenustatytu laiku“ (pvz., „Youtube“ platformoje) sudarymas (19), nuorodos į profesinio tobulėjimo išteklius (15), interneto transliacijos (14). Respondentus taip pat domintų leidybos naujovės, literatūros kritika, skaitymo skatinimo veiklos. Labai aktualūs būtų įvairūs verslo kursai.

Savivaldybių viešosios bibliotekos norėtų naudotis apskričių viešųjų bibliotekų parengtais mokymais šių įstaigų specialistams.

Bibliotekininkams taip pat reikėtų psichologų paskaitų, pokalbių ciklų – motyvuojančių ir padedančių įveikti nerimą.

IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS

Didžiausias iššūkis ne tik bibliotekoms karantino laikotarpiu – „situacijos neapibrėžtumas“ (18), „pakitusių sąlygų grėsmė bibliotekos projektinėms veikloms ir partnerystėms“ (17), „per mažai alternatyvių būdų lankytojų poreikiams tenkinti“ (15) ir „nepakankami bibliotekos ištekliai / galimybės kurti alternatyvias paslaugas ir produktus“ (14). Vardyti ir kiti iššūkiai, tarp jų – darbuotojų kompetencijų ir motyvacijos stoka dirbti nuotoliniu būdu; galimybių apsaugoti nenuotoliniu būdu dirbančius darbuotojus nebuvimas; sunkesnis vyresnio amžiaus vartotojų pasiekiamumas; skubių prioritetinių darbų įšaldymas dėl karantino; knygų reikalaujančių skaitytojų skambučiai; didėjantis biurokratizmas, reikalavimas pateikti vis naujas ataskaitas, pildyti vis naujas lenteles; nuolat kintantys biudžetinių įstaigų valdymo reikalavimai.

Šis sudėtingas laikotarpis suteikė bibliotekoms ir galimybių: „daugiau laiko ir dėmesio skirti darbui su bibliotekos fondais ir kolekcijomis“ (20), „tvarkyti bibliotekos erdves bei priemones ir apgalvoti naujas idėjas“ (po 16), plėsti nuotolinių mokymų programas, kurti virtualias parodas, edukacijas, realizuoti skaitymo skatinimo iniciatyvas. Išbandytos nuotolinio darbo galimybės, jo privalumai ir trūkumai.

Pakitusioje aplinkoje bibliotekas labiausiai palaiko darbuotojų susitelkimas (20), bendruomenė (15), iš išorės gaunama konkreti ir aiški informacija (12).

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ IR PILIETIŠKUMAS

Karantino metu Lietuvos viešosios bibliotekos ir Nacionalinė biblioteka pademonstravo itin aukštą socialinės atsakomybės ir pilietiškumo lygį, bibliotekų turimais 3D spausdintuvais ėmusios spausdinti apsauginių veido skydelių rėmelius ir dovanodamos šias apsaugos priemones jų itin stokojantiems medicinos darbuotojams.

ŠIANDIEN AKTUALU

APIE KORONAVIRUSĄ BIBLIOTEKOSE: LAIKAS – GERIAUSIAS JO ŽUDIKAS

Ar galima užsikrėsti koronavirusu nuo knygų, kurias lietė ir skaitė potencialūs viruso platintojai?

Klausimas sudėtingas. Nei ankstesnių gripo epidemijų metu, nei dabar, siaučiant koronavirusui, specialistai nėra išnagrinėję panašių virusų poveikio knygoms, kaip ir nėra pateikę vienareikšmiškų duomenų apie galimybę užsikrėsti nuo knygų.

Karantino metu bibliotekos uždarytos, fizinė knygų apyvarta labai maža. Ir vis dėlto – ar galima užsikrėsti nuo knygos, kurią prieš tai skaitė kosintis ir čiaudintis žmogus namie ar kur nors ligoninėje?

Remiantis žurnalo „Journal of Hospital Infection“2020 m. sausį publikuota studija, virusai, panašūs į sukeliančius COVID-19, ant lygių paviršių, tokių kaip plastikas, metalas, stiklas, išlieka gyvybingi apie 9 dienas, o ant popieriaus ar kartono – 4–5 dienas. Tačiau nėra atlikta jokio tyrimo ar įrodyta, kad virusas būtų perduodamas per knygas.

Bibliotekose stalų paviršius, lentynas, laiptų turėklus, durų rankenas, kompiuterių klaviatūras ir kitus kietus paviršius galima dezinfekuoti daugelyje parduotuvių ar vaistinių parduodamu spiritiniu dezinfekantu. Tačiau toks dezinfekavimo būdas netinka knygoms ir gali net joms pakenkti: sukelti popieriaus deformacijas, atskiesti spaustuvinius dažus palikdamas šliūžes. Be to, kurią knygos dalį dezinfekuoti norint apsisaugoti? Viršelį? Nugarėlę? O jei užkratas liko ant knygos lapų? Tuomet visą knygą? Bet tai jau visiškai neįmanoma!

Status quo yra toks:laikas– pigiau

sias, saugiausias, patikimiausias ir

geriausias dezinfekantas. Taip pataria Fletcheris Durantas, Floridos (JAV) universiteto George’o A. Smatherso bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo departamento direktorius: „Galimai viruso aplinkoje buvusių dokumentų izoliavimas mažiausiai 24 valandoms (o geriausia – 14 dienų) – bus geriausias dezinfekantas.“

Algirdas Plioplys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento

Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas

Ši Čekijos nacionalinės bibliotekos specialistų parengta tvarka ir sukurtas plakatas, kuriuo dalijosi ir IFLA, parodo, kad vienos nuomonės, kaip dezinfekuoti lankytojų grąžintas knygas, nėra.

Daugiau informacijos – Amerikos bibliotekininkų draugijos žurnale „American Libraries“ (https:// americanlibrariesmagazine.org/blogs/the-scoop/ how-to-sanitize-collections-covid-19/).

PASLAUGŲ POKYČIAMS – KŪRYBINIS MĄSTYMAS IR MODELIAVIMAS

Dr. Daiva Janavičienė

Bibliotekoms aktualu tobulinti paslaugų sistemą, identifikuoti ir spręsti šioje srityje kylančias problemas. Tam galima pasitelkti kūrybinio mąstymo principus. Grafinio dizaino specialistai inicijavo mąstymo modeliavimo (angl. design thinking) metodiką. Ji skatina dizainerio (kūrėjo) žvilgsniu pažvelgti į pasaulį, neapribojant mąstymo stereotipais. Metodas tinka bet kurioje srityje ieškant inovatyvių ir originalių sprendimų, kurie padėtų teikti geresnes paslaugas klientams. Mąstymo modeliavimo metodą savo veikloje pradėjo taikyti ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Kūrybinio mąstymo dirbtuvės Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: apmąstymai, kas turėtų būti naujoje Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėje. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Gavusi Billo ir Melindos Gatesų fondo paramą, Čikagos (JAV) viešoji biblioteka kartu su partneriais – Orhuso (Danija) viešąja biblioteka ir verslo įmone IDEO 2015 m. sukūrė „Mąstymo modeliavimo vadovą bibliotekoms“ (Design Thinking for Libraries) 1 . Iki šiol jis išverstas į 15 pasaulio kalbų (lietuviškai dar nėra). Čia galima rasti patarimų, susijusių su paslaugų atnaujinimu, mąstant iš skaitytojo perspektyvos, esamas erdves pritaikant pagal vartotojų poreikius. Minėtame vadove galima pasisemti idėjų iš bibliotekose (ir ne tik) įgyvendintų veiklos pavyzdžių.

PAGRINDINĖS METODO NUOSTATOS

Mąstymo modeliavimo technologija remiasi kūrybiškumo skatinimu, sprendimų ieškoma autentiškai išgyvenant situacijas ir neribojant galimų sprendimų. Metodo esmė – perprasti tikruosius konkrečios vartotojų grupės poreikius, eksperimentuoti, pačiam patirti numatomus pokyčius ir tuomet priimti praktišką bei kūrybingą sprendimą. „Dizainas“ kūrybinio mąstymo procese nėra mokymasis piešti, tai nėra ir grafinio dizaino kompiuterinių programų įgūdžių lavinimas. Tai – kvietimas „užsikrėsti kūrėjo nuotaika“, kai kitų išreikštose ir savo patirtose problemose kūrybiškai pamatomos pokyčių galimybės.

Kūrybinis modeliavimas yra susijusių procesų sistema, o ne linijinis procesas. Skiriamos trys tokio mąstymo sritys: 1) inspiracija (kūrybiškumo skatinimas, iššūkių ar probleminių atvejų nustatymas); 2) idėjų generavimas (angl. ideation) ir 3) prototipo testavimas (angl. iteration). Kai „išgeneruota idėja“ tampa „pasiūlymu“, ji sukonkretinama. Idėja papildoma kontekstu, lyg suteikiant jai papildomų formų, spalvų ir atspalvių, t. y. vyksta kūrybinio mąstymo etapai. Tuomet ieškoma atgalinio ryšio, tarsi prototipo, kurį apmąstant galima patikrinti sprendimų teisingumą realioje situacijoje.

Inspiraciją keistis suteikia skaitytojų poreikių, jų patirčių identifikavimas. Taip nustatomi proble

Kūrybinio mąstymo dirbtuvės Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje: idėjų pristatymas, kas svarbu naujoje vaikų erdvėje.

miniai „taškai“, kur reikalingi pokyčiai. Svarbu, kad identifikacija remtųsi ne bibliotekos darbuotojų, o skaitytojų požiūriu, jų reikmėmis.

Idėjų generavimas – tai kūrybinės mintys, kaip identifikuotą poreikį paversti apčiuopiamu, realiu, kokiais būdais, priemonėmis papildyti idėją, praplėsti jos įgyvendinimo galimybes. Skatinama neriboti kūrybiškumo, reikšti visokias iš pirmo žvilgsnio naivias, nerealias ir nepatikrintas idėją papildančias priemones (kitais etapais išsigrynins esminės). Svarbu kūrybiškai taikyti „ne vien mąstymo, bet ir konkretaus veikimo strategijas“, eksperimentuojant, išeinant iš savo komforto zonos, įsitraukiant į naujas veiklas.

Prototipo testavimas – idėjos tikrinimas, kur panaši idėja veikia. Ieškoma atsakymo, ar pradžioje nustatyti skaitytojų poreikiai bus patenkinti siūlomais veiksmais. Taikant kūrybinio mąstymo ir modeliavimo metodą, būtina nusiteikti mažiems eksperimentams, nebijoti praktiškai patikrinti ir vėl grįžti į pradinį tašką.

Šiame procese ypač svarbu kūrybinis nusiteikimas ne kritikuoti, o paremti idėjas, plėtoti jas, būti pasirengusiam peržengti įprastas ribas. Taikant kūrybinį mąstymą, būtinas optimistinis nusiteikimas, kad kiekviena problema atskleidžia naujas galimybes.

Pristatydama „Mąstymo modeliavimo vadovą bibliotekoms“, doc. dr. Zinaida Manžuch tinklaraštyje „Rock & roll bibliotekininkas“ rašė: „Skaitant pavyzdžius labai gerą įspūdį paliko atvejis, kai Čikagos viešosios bibliotekos darbuotojai ieškojo būdo į bibliotekos veiklą labiau įtraukti lankytojus, kurie nemoka ar prastai moka anglų kalbą, ir padėti jiems įveikti kalbos barjerą. Kalbėdamiesi su pačiais lankytojais bei kalbų mokytojais bibliotekininkai suprato, kad dažnai kitakalbiai bibliotekos svečiai drovisi kreiptis pagalbos dėl prastų kalbos žinių. Tuomet bibliotekininkai nutarė atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip susiorientuoti ir susirasti reikiamą knygą savarankiškai, net ir nemokant arba prastai mokant kalbą.

Tam jie atliko eksperimentą – nutarė apsipirkti vietos korėjietiško maisto parduotuvėje, turėdami tik produktų sąrašą korėjiečių kalba ir neprašydami jokios pagalbos. Patirtis parodė, kad rasti reikiamą produktą labai padeda ženklai ir užrašai. Ši mintis buvo pritaikyta ir bibliotekoje, atsirado įvairių jau esamų užrašų ir rodyklių vertimai. Atrodo, tai nedidelis patobulinimas, tačiau jis atskleidžia pačią mąstymo modeliavimo esmę – perprasti žmogaus tikruosius poreikius, eksperimentuoti, patirti pačiam, sukurti praktišką ir panaudojamą sprendimą.“ (Manžuch, 2018)

PADEDA BIBLIOTEKOMS KEISTIS

Kalgario universiteto (Kanada) bibliotekininkė Rhiannon Jones pasidalijo patirtimi, kaip buvo pritaikytas kūrybinio modeliavimo metodas pertvarkant universiteto bibliotekos tinkle esančių filialų erdves. Pirmiausia buvo identifikuotos pagrindinės su jų erdvėmis susijusios problemos. Jos buvo aptartos į diskusiją įtraukiant visų fakultetų bibliotekų personalą ir išskiriant pagrindines problemines sritis. Mąstymas ir modeliavimas pasitelktas, siekiant pagerinti skaitytojų buvimą bibliotekos erdvėse.

Pradžioje, taikant etnografinių tyrimų metodą, skaitytojai buvo klausiami, ką jie mato, patiria konkrečioje bibliotekos vietoje, kaip joje jaučiasi. Specialiai tyrimui suburtoje bibliotekos darbuotojų grupėje surinkti duomenys buvo apibendrinti ir išanalizuoti. Užfiksuotos esminės dažniausiai skaitytojų paminėtos problemos, kurias atspindi šie žodžiai: pasenęs, reikia modernizuoti, natūralus apšvietimas, nepatogios kėdės, spalvos, daugiau elektros kištukinių lizdų. Vėliau bibliotekininkai vykdė įsijautimo į keliamas problemas etapą: grupėje diskutuota apie esamas erdves, jų išdėstymą, skaitytojams kylančias problemas. Darbuotojai formulavo klausimus, juos uždavinėjo vieni kitiems ir taip ieškojo problemų apčiuopiamumo.

Kitame etape problema buvo konkretizuojama, ją išskaidant dalimis ir papildant naujomis įžvalgomis. Kiekvienas grupės narys gavo užduotį grupelėje aptarti du esminius problemos aspektus, su kuriais jis realiai susidūrė. Darbuotojų įvardytos problemos buvo gretinamos su iš skaitytojų surinkta informacija apie erdvių atnaujinimo pageidavimus. Kritiškai vertinama, ar bibliotekininkų diskusijose vardyti sprendimai pagerintų skaitytojų patirtis.

Toliau buvo svarstoma, kaip realiai būtų galima įgyvendinti konkrečių problemų sprendimus. Čia vėl procesas vykdytas keletu etapų: pradėta nuo idėjų, kurios pagelbėtų sprendžiant problemas, generavimo. Kitu žingsniu ieškota idėjų įgyvendinimo prototipų. Šiuo etapu grupės dalyviai ieškojo analogų iš patirties, iš interneto šaltinių. Galvojant apie priemones idėjoms įgyvendinti, būtina įsivaizduoti,

kaip skaitytojai jausis įgyvendinus siūlomas priemones. Pristačius įvairias idėjas, ieškoma ekonomiškai palankiausio, realiausio sprendimo. Galiausiai visoje grupėje aptariama, kaip skaitytojai jausis, ar bus pasiektas užsibrėžtas tikslas? (Jones, 2017)

Kaip matome iš pateikto pavyzdžio, kūrybinis modeliavimas vyko ne tik jau anksčiau minėtais trimis etapais, bet vis grįžtant prie pradinės idėjos, patikrinant ją. Svarbiausias proceso aspektas, kad problemos identifikavimas būtų siejamas su skaitytojo patirtimi, jo išsakytomis emocijomis. Nes tai pagelbėja ne tik kuriant idėjas, bet ir pasitikrinant, ar priimtas sprendimas tikrai atlieps skaitytojų poreikius.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS NACIONALINĖJE BIBLIOTEKOJE

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dalyvauja projekte „Į žmogų orientuota kūryba Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekose“ (2019–2021 m.), kurio tikslas yra, perimant mąstymo modeliavimo principų modelį, jį adaptuoti sprendžiant Nacionalinėje bibliotekoje išsikeltas problemas. Projekte dalyvaujanti penkių Nacionalinės bibliotekos darbuotojų komanda, taikydama design thinking metodiką, siekia Nacionalinėje bibliotekoje pagerinti viešųjų nuorodų sistemą. Šie darbuotojai kartu su projekto partneriais iš Danijos, Islandijos ir Švedijos dalyvauja tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse, mokosi iš kolegų patirties ir dalijasi savo gerąja patirtimi.

Projektą vykdanti Nacionalinės bibliotekos komanda pradinę informaciją rinko pasitelkdama struktūruotą pokalbį (interviu) su specialistu ir stebėdama, kaip skaitytojai randa jiems reikalingas erdves, taip pat skirtingų erdvių užimtumą. Surinkta informacija apie lankytojų orientavimąsi bibliotekoje vėliau pritaikyta rengiant tarptautines dirbtuves. Projekto partneriai iš Orhuso, Malmės ir Reikjaviko bibliotekų dalyvavo testuojant prototipą – kurdami navigaciją palengvinančių sprendimų prototipus, juos tikrino: klausinėjo skaitytojų, kas jiems pasiūlytuose modeliuose patinka, ko jie pasigenda.

Idėjos pristatymas ir aptarimas su vaikais, kuriems planuojama erdvė.

Projektą įgyvendinantys Nacionalinės bibliotekos darbuotojai organizuoja kūrybinio mąstymo dirbtuves ir savo institucijos darbuotojams. Pirmosiose 2019 m. rugsėjį rengtose dirbtuvėse jų dalyviai turėjo galimybę susipažinti su pradiniais mąstymo modeliavimo (design thinking) metodikos etapais, kurdami vartotojo profilį, imdami interviu iš Vaikų ir jaunimo literatūros departamento patalpose besilankančių vaikų. 2020 m. kovą įvykusių dirbtuvių tikslas buvo supažindinti kolegas su prototipavimo ir testavimo etapu. Dirbtuvių metu buvo plėtojamos ir tobulinamos pirminės idėjos.

Mokymus surengusių Nacionalinės bibliotekos darbuotojų (Vaidos Gasiūnaitės, Rūtos Lazauskaitės, Gretos Leleivaitės, Aušros Marčiulaitytės ir Ievos Šakelaitės) teigimu, per pirmas dirbtuves vykdytas vartotojų poreikių ir įpročių tyrimas pasiteisino. Antrose buvo kuriami erdvių maketai ir atliktos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento lankytojų apklausos. Labiausiai nustebino tai, jog vaikai nepageidavo inovatyvių technologinių sprendimų ir aiškiai nurodė gana paprastus jiems aktualius poreikius: laisvalaikio erdvėje jie norėtų tiesiog leisti laiką, valgyti, ilsėtis ir bendrauti. Tokiai erdvei įrengti nereikėtų didelių finansinių išteklių.

Labai svarbu, kad kūrybinių dirbtuvių metu vyko tiesioginis bendravimas su bibliotekos lankytojais (visas design thinking metodas tuo ir yra grįstas). Renginio dalyviai ir projekto komanda tikslingai išsiaiškino, kuo erdvė būtų vertinga ir reikalinga tiems, kurie ja naudosis.

ŠALTINIAI 1. MANŽUCH, Zinaida. Apversk savo mąstymą ir biblioteką: kūrybinių sprendimų vadovas [elektroninis išteklius], tinklaraštis „Rock & roll bibliotekininkas“ [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: https://bukbibliotekininku.blogspot.com/2018/08/apversk-savomastyma-ir-biblioteka.html. 2. JONES, Rhiannon. Using Design Thinking to Assess Space in a Branch

Library [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.carl-abrc.ca/wp-content/uploads/2017/11/CLAW_DesignThink.pdf. 3. Design thinking for Libraries: A Toolkit for Patron-Centered Design.

IDEO [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internetą: www.aakb.dk/sites/www.aakb.dk/files/files/news/librariestoolkit_2015.pdf.