TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

ŽODŽIŲ ALKIS

Šiemetinės Tarptautinės vaikų knygos dienos (balandžio 2 d.) rėmėjas – IBBY Slovėnijos skyrius. Šventės plakatą ir kreipimąsi į pasaulio skaitytojus sukūrė du Hanso Christiano Anderseno premijos nominantai. Teksto „Žodžių alkis“ autorius – literatūrologas ir rašytojas Peteris Svetina, kurio knygos išverstos į aštuonias kalbas, tarp jų – ir į lietuvių, o plakato piešinį nupiešė dailininkas Damijanas Stepančičius. Lietuviškai 2015 m. išleistos knygelės „Antano cirkas“ autoriai kaip tik yra šie du kūrėjai.

Plakato autorius Damijanas Stepančičius, dizainerė Melita Rak

Krūmai mano gimtinėje sužaliuoja balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje – ir tada bemat juose pasirodo drugių kokonai. Panašūs į cukraus vatos gumulėlius, ilgainiui jie virsta vikšrais, graužiančiais lapą po lapo. Ir graužia jie tol, kol iš krūmų telieka, regis, vieni stagarai. Drugiams užaugus ir išskridus, krūmai kaip niekur nieko auga toliau. Kitąmet jie sužaliuoja iš naujo. Ir vėlei vėl.

Toks yra ir rašytojo, toks yra ir poeto gyvenimas. Apysakos ir eilėraščiai juos graužia, sekina, o užaugę išskrenda, sutupia į knygas ir keliauja nuo klausytojo prie klausytojo. Ir vėlei vėl.

O kas nutinka eilėraščiams ir apysakoms?

Pažįstu vieną berniuką, kuriam buvo atlikta akių operacija. Po jos dvi savaites jam teko gulėti tik ant dešinio šono, o paskui dar kokį mėnesį buvo draudžiama skaityti. Šiukštu jokio skaitymo! Kai po pusantro mėnesio berniukas paėmė į rankas knygą, jam atrodė, lyg semtų žodžius iš dubens šaukštu. Tekstą jis ryte rijo, tiesiogine šio žodžio prasme.

Dar pažinojau skaitančią mergaitę, kuri užaugusi tapo mokytoja. Kartą ji man pasakė: „Skurdžiai yra vaikai, kuriems tėvai neskaitė knygų.“

Eilėraščių ir apysakų žodžiai – tai maistas. Kūnui jis nėra įprastas – argi kas galėtų prisikimšti pilvą žodžių? Bet tai mūsų proto ir sielos penas.

Išalkus ir ištroškus ima mausti pilvas ir džiūti burna. Tad žmogus ieško nors kriaukšlelės duonos, puodelio ryžių, kukurūzų, kokios žuvies ar banano. Kuo smarkiau kankina alkis, tuo labiau žmogui blausiasi akys, jis nebeįstengia nieko įžvelgti, tik tuos kelis jį pasotinančius kąsnius.

Kitoks yra žodžių alkis – tai tarsi siela būtų tuščia, abejinga, pasipūtusi. Tie, kuriuos graužia toks alkis, nesupranta, kad jų siela sustirusi iš šalčio. Nesuvokia, kad patys praeina pro save, prasilenkdami su savastimi. Dalis pasaulio pabėga nuo jų, taip niekada ir nepastebėta. Šitokį alkį tegali numalšinti eilėraščiai ir apysakos.

Bet ar yra vilties pamaitinti sielą, jei niekada neskaitėte?

Žinoma, kad taip. Beveik nėra dienos, kad minėtas berniukas neskaitytų. O mokytoja, kadaise buvusi maža mergaitė, dabar knygas skaito savo auklėtiniams. Kiekvieną penktadienį. Kiekvieną savaitę. Jeigu kada nors mokytoja pamiršta skaitymą, vaikai jai primena.

O kaipgi rašytojai ir poetai? Kitąmet jie ir vėl sužaliuos. Ir vėl juos užgrauš apysakos ir eilėraščiai, kurie paskui – kaip tie drugiai – pasklis į visas puses. Ir vėlei vėl. Peter Svetina Iš slovėnų kalbos vertė Gabija Kiaušaitė

Šiemet IBBY Lietuvos skyrius ėmėsi naujos iniciatyvos – nuspręsta, kad nuo šiol Tarptautinės vaikų knygos dienos proga bus galima grožėtis ir lietuvių autorių kurtu plakatu. IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkės Ingos Mitunevičiūtės teigimu, mūsų šalyje yra tiek daug įdomiai dirbančių talentingų dailininkų, kad norėjosi išnaudoti jų potencialą rengiantis Vaikų knygos dienos šventei ir su ja siejamiems renginiams. Pirmosios tokį sumanymą įgyvendino tapytoja ir knygų iliustruotoja Aušra Kiudulaitė (piešinys) ir Inga Dagilė (dizainas).