Renaldas Gudauskas: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus.“ Kalbėjosi Vaiva Markevičiūtė

RENALDAS GUDAUSKAS: „Persiorientavimo procesas buvo gana sklandus“

Apie didžiausius iššūkius, naujas iniciatyvas ir tai, ko galime pasimokyti iš susidariusios neeilinės situacijos, pakalbinome Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinį direktorių

prof. dr. Renaldą Gudauską.

Ar Nacionalinė biblioteka buvo pasiruošusi karantino iššūkiams? Kurie jų buvo didžiausi ir kaip sekasi juos įveikti?

Nacionalinei bibliotekai, kaip ir daugumai kitų institucijų, tokie kardinalūs veiklos pokyčiai dar praėjusių metų pabaigoje neatrodė realūs, tačiau jau 2020-ųjų pradžioje, stebint situaciją pasaulyje, galima padėtis ir mūsų šalyje aiškėjo. Šalyje įvedus karantiną, Nacionalinė biblioteka sugebėjo operatyviai persiorientuoti ir prisitaikyti prie labai greitų pokyčių: vieną dieną planavome, kaip užtikrinti lankytojų saugumą ir prireikus atšaukti renginius, o po poros dienų jau žinojome, kad teks išvis užverti bibliotekos duris ir fiziškai neaptarnauti lankytojų.

Iššūkiai buvo susiję ne tik su lankytojų aptarnavimo apribojimais, bet ir su darbuotojų nuotolinio darbo organizavimu. Tik nedidelė dalis buvo dirbantys nuotoliniu būdu. Prasidėjus karantinui, teko ieškoti operatyvių techninių sprendimų, kaip sudaryti sąlygas dirbti iš namų tiems darbuotojams, kurių darbo funkcijoms atlikti reikalingas prisijungimas prie specifinių sistemų. Patyrusi ir profesionali bibliotekos komanda sugebėjo greitai rasti reikiamus sprendimus ir užtikrinti nenutrūkstamą bibliotekos veiklą dirbant iš namų. Darbuotojai atrado ir pritaikė bendravimui tinkamas priemones (pvz., „Microsoft Teams“ ir kt.).

Nemažai iššūkių buvo susiję su darbo užduočių perplanavimu ir paskirstymu, išaugusiu vidinės ir išorinės komunikacijos poreikiu. Daliai darbuotojų, kurių įprastinės funkcijos susijusios su fiziniu vartotojų aptarnavimu, reikėjo prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių sąlygų, aktyviai ieškoti sprendimų, kaip adaptuoti savo veiklas dirbant karantino režimu. Ne tik veiklų adaptavimas, bet ir naujų veiklos formų paieška tapo šių dienų kasdienybe.

Kyla ir kitų iššūkių. Pavyzdžiui, ateities veiklų planavimas. Reikia numatyti ne vieną planą, aktyviai sekti situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kadangi ateitis yra neapibrėžta, kintanti, galimi bent keli skirtingi scenarijai. Reaguoti reikia nuolat, veikti taip, kaip konkrečioje situacijoje yra geriausia.

Nors pirmosiomis karantino dienomis teko vienu metu spręsti daugybę neatidėliotinų klausimų, dabar jau matyti, kad visas persiorientavimo procesas buvo gana sklandus, ir bibliotekos padaliniai galėjo tęsti savo veiklą nenutrūkstamai.

Stebime, kaip veikia Lietuvos, užsienio šalių bibliotekos, kitos kultūros įstaigos, nacionalinės institucijos, reaguojame į aktualijas, pokyčius ir pagal poreikį persvarstome paslaugų teikimo galimybes, veiklos principus.

Papasakokite smulkiau, kaip Nacionalinė biblioteka dirba karantino sąlygomis?

Didžioji dauguma darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Nedidelė dalis, dirbanti nuolatinėje darbo vietoje, yra aprūpinta visomis būtinomis apsaugos priemonėmis, o jų tarpusavio kontaktai labai minimalūs.

Visas bibliotekos darbas šiuo metu vyksta elektroninėje erdvėje: darbuotojai rengia virtualius susitikimus, skaitytojai naudojasi nuotolinėmis paslaugomis (interaktyvia biblioteka www.ibiblioteka.lt, prenumeruojamomis duomenų bazėmis, kultūros paveldo portalu www.epaveldas.lt), turi galimybę apžiūrėti šiuo metu į virtualiąją erdvę perkeltas bibliotekoje eksponuojamas parodas, dalyvauti iš bibliotekos TV studijos transliuojamose paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, peržiūrėti pokalbius, knygų pristatymus ir kitus įrašus, skelbiamus bibliotekos „Youtube“ platformoje. Gerokai išaugo bibliotekos „Youtube“ paskyros prenumeratorių skaičius.

Statistika rodo, kad per karantiną gyventojai aktyviai domisi bibliotekos kuriamu vaizdo turiniu. Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu buvo pasiektas vaizdo įrašų peržiūrų rekordas – beveik 40 tūkst. žmonių žiūrėjo prof. Sauliaus Čaplinsko pirmąją paskaitą apie koronovirusą.

Nacionalinės bibliotekos veikla šiuo metu sulaukia didelio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, kurį lėmė naujos prasmingos iniciatyvos.

Lankytojams uždarytų bibliotekų veikla per karantiną nesustojo. Paprastai balandžio mėnesį rengiama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė įvyko ir šiemet. Tik kitaip. Bibliotekų savaitės pradžią nuotoliniu būdu paskelbė Nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė. Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Kokių naujų iniciatyvų ėmėtės?

Didžiulio palaikymo ir įsitraukimo sulaukė Robotikos mokyklos ir Nacionalinės bibliotekos iniciatyva – 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius veido skydus Lietuvos medicinos įstaigų ir kitų institucijų darbuotojams, dirbantiems didelės rizikos zonose. Prie šios iniciatyvos prisijungė 54 Lietuvos viešosios bibliotekos.

Taip pat inicijavome šiuo metu su savivaldybėmis derinamą bibliotekos įgyvendinamo projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ metu viešosioms bibliotekoms nupirktos kompiuterinės įrangos laikiną perdavimą moksleiviams, neturintiems reikiamų techninių priemonių mokytis nuotoliniu būdu.

Be to, atkreipėme dėmesį, kad neįprastos darbo sąlygos paskatino kolegas ieškoti įvairių veiklos tobulinimo sprendimų, susijusių tiek su vartotojų aptarnavimu, tiek su vidinių procesų optimizavimu. Siekiame pasinaudoti visomis atsivėrusiomis galimybėmis.

Ar skaitytojai šiuo laikotarpiu dažnai kreipiasi į biblioteką?

Karantino laikotarpiu labai daug informacijos paskelbėme bibliotekos interneto svetainėje, kokios paslaugos teikiamos ir kaip. Labai išaugo nuotolinių paslaugų paklausa: el. knygų skolinimasis padidėjo 2,4 karto. O paslaugos „Klausk bibliotekininko“ užklausų skaičius padidėjo daugiau kaip 2 kartus.

Vis dėlto jaučiame, kad mūsų vartotojams trūksta fiziškai uždarytos bibliotekos: sulaukiame daug skambučių telefonu ir el. paštu. Žmonės klausia, kada biblioteka bus atidaryta, nes jiems neužtenka vien el. išteklių. Skaitytojai kreipiasi dėl knygų, esančių atviruosiuose skaityklų ir Bendruosiuose fonduose, pasigenda senųjų periodinių leidinių, knygų išdavimo į namus, laukia, kada galės naudotis Muzikavimo erdve, garso ir vaizdo programomis Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, kopijavimo, skenavimo ir spausdinimo paslaugomis.

Koks, Jūsų nuomone, atšaukus karantiną, bus bibliotekos grįžimas į įprastas vėžes?

Net ir švelninant karantino sąlygas bibliotekų situacija anaiptol nebus panaši į ankstesnę. Įvairūs saugumą užtikrinantys sprendimai keis paslaugų teikimo standartus. Jau dabar aišku, kad leidimas rengti renginius, ypač masinius, bus suteiktas paskiausiai, o renginiai yra tapę svarbia bibliotekų veiklos dalimi. Nacionalinė biblioteka, kaip metodinis centras, šiuo metu Kultūros ministerijai pateikė svarstyti rekomendacijas, kaip bibliotekos turėtų veikti išėjimo iš karantino ir pokarantininiu laikotarpiu. Rengdami jas, siekėme pateikti naudingą informaciją ir rekomendacijas, padėsiančias susidoroti su naujais kylančiais iššūkiais.

Tikriausiai bibliotekoms net nereikėtų siekti grįžti į senąsias ar įprastas vėžes. Daug prasmingiau būtų pasisemti patirties, išmokti krizės pamokas ir visa jėga veikti jau patobulėjusioms ir prisitaikiusioms prie pasikeitusios realybės. Bibliotekos turėtų peržiūrėti savo paslaugas, jų teikimą, adaptuoti jas atsižvelgiant į naujas sąlygas. Reikėtų galvoti apie turinio, paslaugų ir veiklos skaitmenizavimą, didžiųjų duomenų dimensijas, naujas projektines iniciatyvas, kuriomis būtų sprendžiamos šiuo metu visuomenei kylančios problemos.

Nacionalinei bibliotekai taip pat teko paspartinti skaitmenizacijos procesus, bet tai – tik dalinis sprendimas, kuris negali atstoti „žmogus žmogui modelio“. Mes niekur nesitraukiame nuo Žmonių bibliotekos modelio, tik sustipriname dabartinėmis aplinkybėmis būtinas grandis.

NUOTOLINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA „Manyčiau, bibliotekos labai operatyviai persiorientavo ir pajėgas sutelkė į virtualias paslaugas. Daugumai tokios paslaugos – jokia naujovė, bet dabar jų apimtis žymiai išaugo. Labai gelbsti spartus interneto ryšys, darbuotojų kvalifikacija, turima kompiuterinė įranga, – vardija E. Banionytė. – Daugelis bibliotekininkų be problemų kataloguoja naujas knygas namuose, įsidiegę kompiuteriuose ALEPH arba LIBIS programinę įrangą ar iš namų prisijungę prie tarnybinių kompiuterių. Akademinės bibliotekos talkina nuotoliniams mokymams, elektroninius išteklius pateikdamos iš prenumeruojamų ar atvirosios prieigos duomenų bazių per „Moodle“ ar kitas nuotolinio mokymosi platformas, veda nuotolinius mokymus vartotojams. Pastarosiomis savaitėmis ypač išaugo prenumeruojamų duomenų bazių panauda. Reikia dėkoti leidėjams, šiuo laikotarpiu atveriantiems aktualiausių medicinos ir kitų leidinių prieigą, operatyviai organizuojantiems nuotolinę prieigą tiems, kurie neturi įsigiję nuotolinės prieigos platformų.“

Greta atliekamų pagrindinių žinių ir informacijos sklaidos funkcijų bibliotekos organizuoja virtualias edukacijas, parodas, ekskursijas, užsiėmimus nuotoliniu būdu, kuria tinklalaides, populiarina portalą www.ibiblioteka.lt, kultūros paveldo portalus. Jos aktyviai skleidžia patikrintas ir patikimas žinias apie koronavirusą, siekdamos šviesti skaitytojus nepasitikėti netikromis naujienomis, informuoja apie saugojimosi būdus. Teikdami šias nuotolines paslaugas, bibliotekininkai žavi kūrybingumu ir išradingumu.

PUIKUS LAIKAS REKOMENDUOTI SKAITINIUS

Daugelis bibliotekų, negalėdamos rekomenduoti knygų skaitytojams gyvai, rekomendacijas ėmė teikti virtualiai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos Antakalnio padalinio darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook“ ragina žmones laikytis karantino ir likti namuose, o kad juose nebūtų nuobodu – skaityti bibliotekininkų parinktas knygas. Padalinio bibliotekininkai pateikia po penkis vertingus ir įdomius leidinius.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka skaitytojams pristatė naują skiltį „Poviliukas rekomenduoja“. „Atšaukus renginių ir knygų pristatymus, mūsų bibliotekos renginių organizatorė Roberta Stonkutė, turinti literatūrologijos magistro laipsnį, galima sakyti, ėmėsi savo tikrojo amato – apžvelgti ir rekomenduoti literatūrą skaitytojams, kuriems, suvaržius bibliotekų knygų išdavimą, nelieka nieko kita, kaip investuoti laiką ir lėšas į savo namų bibliotekas, – pasakoja bibliotekos informacijos specialistas Tomas Pauliuščenka. – Geras skaitytojas apie knygą iš viršelio nesprendžia ir pirmiausia pasidomi ja, ieško rekomendacijų, o tik tuomet nutaria, ar ją

Šilutės gyventojai knygų gali rasti F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kiemelyje esančioje atviroje lauko bibliotekėlėje. Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotoja R. Stonkutė kasdien pateikia vertingų knygų recenzijų. Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

įsigyti. Roberta turi gausią namų biblioteką, kiekvieną dieną ji pateikia vienos knygos apžvalgą.“

Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su knygų tinklaraštininke Jurgita Čepaite, tinklaraščio „Mamos pelėdos užrašai“ autore, bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje skelbia apžvalgas knygų, kurias galima rasti ir nemokamai skaityti internete. Bibliotekos darbuotojai sudarė savo mėgstamų elektroninių knygų penketukus, kuriais biblioteka dalinasi interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje.

KNYGŲ KELIAI PAS SKAITYTOJUS

Nors bibliotekos nebeteikia knygų išdavimo paslaugos, visgi būdų gauti knygų yra. Vienas jų – atvirosios knygų lentynos ar knygų nameliai, iš kurių leidinys pasiskolinamas laisvai ir be apskaitos. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka siūlo naudotis jos kiemelyje esančia atvira lauko bibliotekėle. Ji papildoma šilutiškių dovanojamomis knygomis. „Žinoma, pačių naujausių ir vertingų knygų pasiūlyti skaitytojams negalime. Lankytojai iš bibliotekėlės išsirenka patikusią knygą, kurią gali pasilikti, perskaitę grąžinti ar atnešti kitą leidinį“, – pasakoja bibliotekos direktorė Laima Dumšienė.

Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos direktorė L. Juchnevič teigia, kad praėjusią vasarą Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ įrengtas knygomatas šiandien kaip niekad aktualus – knygų čia pasiskolinti galima ir karantino laikotarpiu.

Išskirtinę paslaugą skaitytojams pasiūlė Vilniaus centrinė biblioteka – nuo balandžio 14 d. norintiesiems pasiskolinti bibliotekos knygų bibliotekininkas jas pristato į namus. Knygų galima užsisakyti pirmadieniais, o likusiomis savaitės dienomis jos išvežiojamos skaitytojams ir perduodamos bekontakčiu būdu: prieš pristatydamas skaitinius, darbuotojas su skaitytoju susisiekia telefonu, o atvykęs knygas palieka prie durų.

Vilniaus centrinės bibliotekos Antakalnio filialo darbuotojai socialiniame tinkle „Facebook“ skaitytojus ragina likti namuose ir laiką turiningai leisti su knygomis. Nuotraukoje – bibliotekininkas Šarūnas Mozūras. Antakalnio bibliotekos archyvo nuotr.

NAUJOVĖ– SKAITYMAS TELEFONU

Dar viena naujovė knygų mėgėjams, ypač tiems, kurie neturi interneto prieigos, yra skaitymo telefonu paslauga. Pirmoji savo skaitytojams tokią galimybę pasiūlė Šakių rajono savivaldybės biblioteka. „Galvojant, ką gi pasiūlyti tiems, kurie nesinaudoja internetu, naujausiomis technologijomis, galbūt negali nė laikraščio nueiti nusipirkti, idėja šovė staiga. Eureka! Telefonas! Bent jau jį dauguma žmonių turi – jei ne mobilųjį, tai bent laidinį“, – džiaugėsi bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė.

Šią paslaugą biblioteka pradėjo teikti nuo kovo 25 dienos. Nuo balandžio pradžios dalį bibliotekininkų išleidus į prastovą, kitiems – išėjus atostogų, skaitymo telefonu paslauga toliau teikiama savanoriškai. „Darbuotojai supranta, kaip dabar reikia susitelkimo, pilietiškumo, koks svarbus yra staiga apriboto gyvo bendravimo pakeitimas nors tokiu – telefoniniu. Visi be išimties, kurie buvo prisijungę prie šios iniciatyvos, nusprendė darbą tęsti“, – apie savo bendruomenės vienybę pasakojo direktorė.

Pasak K. Lebedžinskienės, per pirmas dvi savaites bibliotekininkai sulaukė 72 skambučių. „Daugiausia skambina senjorai, gyvenantys Šakių rajone, bet sulaukėme kelių skambučių ir iš toliau. Pati atsiliepiau į Vilniuje gyvenančios moters skambutį. Apie šią paslaugą ji sužinojo iš ja besirūpinančio sūnaus, taip pat vilniečio, – pasakoja direktorė. – Vienai padalinio bibliotekininkei vakare teko skaityti pasakas pas močiutę kaime netikėtai likusiems anūkams.“

Tokiam skambučiui nereikalinga jokia registracija. „Beveik į visus nurodytus 17 numerių skambindavo viena moteris ir prašydavo „ko nors linksmesnio“, nes nuo iš visų kanalų sklindančios informacijos apie virusą sakėsi labai pavargusi, – apie paslaugos darbo virtuvę pasakoja K. Lebedžinskienė. – Skambinantieji prašo poezijos, rajoninės spaudos straipsnių, imuniteto stiprinimo patarimų iš žolininkų, sveikos gyvensenos autorių knygų, paskaityti ką nors savo nuožiūra. Skambina ir šiaip, tiesiog pasikalbėti.“

Senjorams ypač aktualią skaitymo telefonu paslaugą pradėjo teikti ir keletas kitų bibliotekų. Viena tokių – Vilniaus centrinė biblioteka. „Paslaugą senjorai užsisako patys arba paskatinti vaikų ar anūkų, telefoniniai susitikimai vyksta du kartus per savaitę po pusę valandos. Mūsų bibliotekininkai pasirūpina, kad knyga atitiktų senjoro poreikį – skaitome nuo Šventojo Rašto iki šiuolaikinės grožinės literatūros, taip pat lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. Itin džiaugiamės JAV ambasados prisidėjimu – nuo balandžio vidurio senjorai gali pasirinkti ir JAV diplomatų skaitomus tekstus anglų kalba“, – paslaugą pristatė bibliotekos rinkodaros vadybininkė Julija Glosaitė.

IŠSIILGĘ SKAITYTOJAI IR BŪSIMO DARBO PLANAI

Skaitytojai pateikia daug klausimų apie bibliotekų veiklą ir paslaugas karantino laikotarpiu. Aktyviai bendraujama telefonu, el. paštu, socialiniuose tinkluose. „Skaitytojai apgailestauja negalintys skolintis knygų, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ar mokymuose. Pasigendama ir kultūros renginių, kurie buvo atšaukti arba nukelti iki karantino pabaigos. Knygų pristatymai, susitikimai su kultūros ir meno atstovais pritraukdavo daugybę lankytojų. Šio kultūrinių pramogų ieškančių lankytojų šurmulio ypač pasigenda ir bibliotekos specialistai“, – tikina P. Višinskio bibliotekos atstovas T. Pauliuščenka. „Per dieną sulaukiame vidutiniškai 50 skambučių. Dažnai jaučiame, kad svarbu yra ne užduoti klausimą ir gauti konsultaciją, o tiesiog pabendrauti. Viena skaitytoja paklausė, ar biblioteka jos tikrai lauks po karantino“, – pasakoja I. Simonaitytės bibliotekos direktorė L. Juchnevič.

Bibliotekos tikrai lauks skaitytojų. „Atšaukus karantiną, tikimės didelio skaitytojų antplūdžio, tam ruošiamės. Didžiausias karantino poveikis bus jaučiamas darbuotojams, paprastai atliekantiems rutininius darbus. Reikės tęsti veiklą ir pasivyti tai, kas buvo neatlikta tuo metu, kai vyko nuotolinis darbas ir įgyvendinamos neplanuotos ar atidėtos užduotys, – vardijo Klaipėdos apskrities bibliotekos vadovė. – Laikas po karantino bus ypač intensyvus, nes reikės įgyvendinti visus įsipareigojimus ir projektines veiklas, kurios šiuo metu sustojusios.“

A. Mickevičiaus bibliotekos direktorė taip pat teigia, kad bibliotekoms grįžti prie įprastos veiklos nebus sunku. „Tik nežinia, ar iškart po karantino pavyks tai padaryti. Kurį laiką gali tekti riboti lankytojų srautus, renginių organizavimą, – pasakoja E. Banionytė. – Pereinamajam laikotarpiui bibliotekos jau ruošiasi – sudaro darbo planus, grįžimo į darbą etapus. Bibliotekoms labai praverstų epidemiologų konsultacijos, kaip saugiai organizuoti darbą tokiomis sąlygomis.“

AKADEMINIŲ BIBLIOTEKŲ VEIKLOS POKYČIAI

Su karantino iššūkiais susiduria ne tik viešosios, bet ir akademinės bibliotekos. Tiesa, jų aptarnaujama auditorija kiek kitokia: tai – mokslininkai ir studentai, kurių veiklai mokslo įstaigų bibliotekose saugomi leidiniai yra būtini. Pasak Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės E. Banionytės, didžioji dalis akademinių bibliotekų turi daugiau elektroninių išteklių negu popierinių ir jų skaitytojai yra įpratę jais naudotis ne tik bibliotekose, bet ir iš namų ar mobiliųjų įrenginių, naudodami prisijungimo būdus per VPN ar „EZproxy“. Tad akademinėms bibliotekoms, kitaip nei viešosioms, netenka spręsti nuotolinio prisijungimo problemų. „Kadangi karantino metu studijų procesas vyksta tik nuotoliniu būdu, ir bibliotekos paslaugas teikia analogiškai. Tačiau yra ir išimčių. Kai kurios aukštosios mokyklos (mano žiniomis, tokios yra trys) savo vadovų reikalavimu, laikydamosi visų saugumo priemonių, išduoda ir spausdintas knygas. Leidiniai supakuojami į maišelius ir išnešami į lauką, kur atokiau jų jau laukia skaitytojas. Bibliotekininkui sugrįžus į pastatą, skaitytojas prieina ir pasiima užsakymą. Pasiskolintas knygas prašoma grąžinti jau po karantino“, – pasakoja E. Banionytė. „Akademiniams“ bibliotekininkams netrūksta darbo ir namuose: be jau minėtos elektroninių išteklių atrankos iš didžiulio jų masyvo ir pateikimo vartotojams per nuotolinio mokymosi platformas, labai suintensyvėjo institucinių talpyklų panauda. „Tie dėstytojai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėjo skelbti savo darbų tokiose talpyklose, dabar suskubo tai daryti, kad studentai ir kolegos turėtų šios informacijos prieigą. Kai kurios bibliotekos skenuoja knygos dalis ar straipsnius ir siunčia juos vartotojams, kitos tvarko rankraščius, redaguoja katalogus, dirba darbus, kuriems įprastu laiku vis nerasdavo laiko“, – akademinių bibliotekų veiklos ypatumus apžvelgia E. Banionytė.

Pasak Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės, įstaigos, kuriose veikia akademinės bibliotekos, turi autonomiją, todėl jos vadovaujasi savo vadovų sprendimais, kurie kartais nesutampa su ministerijų nurodymais.

ŽVILGSNIS Į KAIMYNŲ NACIONALINES

Panašiomis kaip Lietuvoje sąlygomis veikia ir karantiną paskelbusių kaimyninių Latvijos bei Estijos nacionalinės bibliotekos. „Manau, niekas nebuvo pasiruošęs tokiam scenarijui, tačiau esu tikras, kad reagavome greičiausiai, kaip tik galėjome: biblioteką uždarėme, sukūrėme ir išplatinome pranešimus, informavome

Estijos nacionalinė biblioteka leidinius skaitytojams karantino metu išduoda naudodama knygomatą. Estijos nacionalinės bibliotekos archyvo nuotr.

savo darbuotojus, įsigijome dezinfekavimo priemonių ir, svarbiausia, skaitytojams sudarėme daugybės nuotolinių paslaugų ir galimybių sąrašą, kurį kasdien papildome“, – apie prisitaikymą prie nuo kovo 13 d. paskelbto karantino sąlygų pasakoja Latvijos nacionalinės bibliotekos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Augusts Zilberts. Paslaugos sugrupuotos pagal vartotojų grupes (studentai, mokslininkai, moksleiviai, šeimos ir kt.), kad greitai ir lengvai būtų randamos.

Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovas papasakojo, kaip šios ekstremalios sąlygos savotiškai palengvino naujo bibliotekos projekto pristatymą: „Kūrėme „Nacionalinės skaitmeninės bibliotekos“ projektą – planavome jį visuomenei pristatyti šių metų rudenį. Bet pandemija privertė šią naujovę pristatyti nedelsiant. Nemanau, kad kitokiomis aplinkybėmis „Nacionalinės skaitmeninė bibliotekos“ atidarymas būtų buvęs toks sėkmingas be didelių reklamos sąnaudų. Vartotojai šią biblioteką atrado labai greitai, ir apsilankymų skaičius kaskart vis auga.“

Uždarius bibliotekas, Latvijos studentai ir mokslininkai negalėjo pasiekti ne tik knygų, bet ir daugumos skaitmeninių dokumentų duomenų bazių, nes jų prieiga dėl autorių teisių apsaugos buvo suteikiama tik bibliotekos patalpose. Bendradarbiaujant su Latvijos kultūros ministerija ir Autorių teisių ir komunikacijos agentūra bei Latvijos autorių asociacija, dvi didelės skaitmeninės kolekcijos – periodinių leidinių svetainė www.periodika.lv ir knygų portalas gramatas.lndb.lv – tapo nemokamai pasiekiamos vartotojams ir už bibliotekos ribų.

Estijos nacionalinė biblioteka, nors ir užvėrė duris skaitytojams, knygas vis dar išduoda. Ji ėmė teikti naujovišką knygų išdavimo paslaugą: užsakytus leidinius skaitytojai gali pasiimti iš prie bibliotekos įėjimo įrengto knygomato arba savaitgaliais – bibliotekos fojė. Taip knygos išduodamos be tiesioginio bibliotekininko ir skaitytojo fizinio kontakto.

Bendradarbiaudama su privačiuoju sektoriumi, Estijos nacionalinė biblioteka ketina pradėti teikti knygų pristatymo į namus arba paštomatus visoje šalyje paslaugą. Dar viena nauja bibliotekos paslauga – vaizdo konsultacijos, ypač aktualios studentams, mokytojams, tyrėjams, kitiems specialistams, kuriems reikalinga pagalba ieškant specialios teminės informacijos.

KNYGŲ LENTYNOS SUTEIKIA SOLIDUMO!

Įvairius susitikimus ir spaudos konferencijas pakeitus vaizdo pokalbiams bei konferencijoms, dažnas žiūrovas turi galimybę pasižvalgyti ne tik po kolegų, bet ir po politikų, ministrų, gydytojų ir kitų žmonių namus – vaizdo skambučiai atliekami iš savo svetainių ar net miegamųjų. Latvijos nacionalinės bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad kone kiekvienas kalbėtojas per vaizdo skambutį stengiasi atsisėsti ir kamerą pasukti taip, kad už nugaros jam būtų knygų lentyna. „Tikriausiai taip siekiama sukurti rimtumo ir išsilavinimo įvaizdį. Žinote, juk negali būti tikrai rimtas ir patikimas, jeigu už tavęs nematyti knygų stirtos!“ – šypsosi A. Zilberts. Taigi Latvijos nacionalinė biblioteka šmaikštaudama internete pasidalino keliomis savo knygų lentynų nuotraukomis ir paskelbė: „Jei neturite knygų lentynos, prieš kurią galėtumėte atsisėsti vaizdo skambučio metu, siūlome keletą puikių fono nuotraukų, kuriose – mūsų saugyklos, liaudies dainų spinta, „Žmonių knygų lentyna“ ir kiti vaizdai. Įvairūs stiliai, įvairūs šimtmečiai, visiems skoniams! Jei norite palikti ypač stiprų įspūdį, galime pasiūlyti nuotraukų su prezidentais ir net karališkųjų šeimų atstovais, stovinčiais šalia mūsų lentynų.“

Šis šmaikštus pasiūlymas sukėlė susižavėjimą. „Daugelis vaizdo konferencijų programų suteikė galimybę vartotojams fone naudoti mūsų siūlomas nuotraukas. Girdėjome, kad atsirado žmonių, kurie mūsų nuotraukas netgi atsispausdino didžiuliu formatu ir pasistato už nugaros...“ – apie pasisekusią iniciatyvą pasakoja A. Zilberts.

BIBLIOTEKININKO SPECIALYBĖS RENESANSAS?

Nors akivaizdu, kad po karantino pasaulio ekonomika pašlis, Latvijos nacionalinės bibliotekos atstovas sako nenorintis svarstyti blogiausio bibliotekų veiklos scenarijaus, jis siūlo pažvelgti į šviesiąją pusę: „Bibliotekos neabejotinai tampa ir taps dar kūrybingesnės, reikalingesnės ir labiau vertinamos. Šiuo atveju puikiai tinka posakis, kad tai, ką turi, įvertini tik netekęs. Matome, kokie dėkingi yra žmonės, kai atveriame jiems bibliotekos resursus, padedame susiorientuoti duomenų bazėse. Manyčiau, bibliotekininko, kaip informacijos specialisto, specialybė išgyvens renesansą.“