PROJEKTAI

PAPILDYTOJE KOLEKCIJOJE – AUTORIŲ SUKAKTUVININKŲ KŪRINIAI

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka toliau įgyvendina vieną svarbiausių savo užduočių – atverti visuomenei vertingą dokumentinį paveldą. Būdama viena iš Lietuvos muziejų, archyvų ir bibliotekų kuriamo virtualaus kultūros paveldo portalo „E.paveldas“ partnerių, Nacionalinė biblioteka į šią sistemą kelia suskaitmenintus savo fonduose saugomus paveldo objektus. Parengus lietuvių literatūros klasikos kūrinių elektroninių knygų bibliotekos formavimo metodiką, Nacionalinė biblioteka aktyviai pildo Lietuvių literatūros klasikos kolekciją. 2019 m. pabaigoje „E.klasikos“ kolekcijoje skaitytojams buvo prieinamos 1705 lietuvių literatūros autorių (nuo XIII a. iki šiuolaikinės literatūros) skaitmenintų knygų kopijos, paruoštos 5 leidybiniais formatais. 2019 m. bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyriaus indėlis į minėtą kolekciją – 40 lietuvių autorių 100 literatūros kūrinių skaitmenintų knygų kopijų.

2015–2019 m. Nacionalinė biblioteka įgyvendino tęstinį projektą „Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę“, kurio tikslas – užtikrinti lietuvių literatūros klasikos kūrinių prieinamumą elektroninėje erdvėje įvairiais ryšio kanalais ir priemonėmis. „E.paveldo“ svetainės (www.epaveldas.lt) Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje, 2019 m. gruodžio 16 d. duomenimis, prieinamos buvo 1705 lietuvių literatūros autorių skaitmenintų knygų kopijos, paruoštos 5 leidybiniais formatais (EPUB, „MobiPocket“, PDF, HTML ir TXT), turinčios visateksčius PDF dokumentus (atliktas optinis ženklų atpažinimas (OCR).

Vadovaujantis 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“, visiems 2019 m. portale paskelbtiems kūriniams nustatytos ir priskirtos licencijos. Jomis skaitytojai informuojami apie internete prieinamos kūrybos teisėto panaudojimo sąlygas. Beveik visiems 2019 m. suskaitmenintiems ir į „E.klasikos“ kolekciją įtrauktiems kūriniams (39 autorių 95 kūriniams) priskirta PD (viešoji sritis, viešasis domenas; angl. public domain) licencija, reiškianti, kad kūriniai yra laisvai prieinami naudoti visuomenei ir jiems taikomas autorių teisių apsaugos terminas yra pasibaigęs; vienos autorės – Onos Miciūtės – 5 kūriniams priskirta InC-EU-OW (angl. in copyright EU orphan work) licencija. Tai reiškia, kad autorių teisės galioja, bet teisių turėtojai nenustatyti, tai – vadinamasis kūrinys našlaitis. Su InC-EU-OW paženklintu objektu vartotojas gali susipažinti, jį skaityti, peržiūrėti, bet negali kopijuoti, daryti pakeitimų ir kurti išvestinių kūrinių, naudoti komerciniais tikslais.

Pernai „E.klasikos“ kolekcija buvo pildoma lietuvių autorių, kurių jubiliejinės gimimo datos minėtos 2019 m., kūriniais.

GERAI ŽINOMI IR REIKŠMINGI 220 Simonas Tadas Stanevičius –pirmasis profesionalus lietuvių filologas, rašytojas, lietuvių literatūros klasikas. S. Stanevičius surinko apie 150 lietuvių liaudies dainų, iš jų 30 vertingiausių paskelbė rinkinyje „Dainos žemaičių“ . Įkelti 3 kūriniai: „Šlovė žemaičių“ (1999); „Daynas żemaycziu “ (1829); „Pasakėčios“ (1977). 200 Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei. 1863 m. išleido elementorių „Abeceła“ – jame vietoj lenkiškų sz ir cz vartojo š ir č raidžių simbolius. Įkelta 1 knyga – „Abeceła, arba Lementoŕus dėl mażu vajkel‘u“ (1863).

170 Mečislovas

Davainis-Sil

vestraitis laikomas pirmuoju lietuviško etnografinio žemėlapio – atviruko kartografu. Įkeltos 2 knygos: „Patarles ir dainos“ (1889); „Tėvynainių giesmė“ (1884). 155 Antanas Vilkutaitis – rašytojas, publicistas, kultūros ir visuomenės veikėjas, inžinierius. Įkelta 1 knyga – „Juokingas pasakojimas apie Szaltabuzius ir du gražus straipsniai isz ukininkystēs“ (1893). 150 Juozas Vilkutaitis – pirmosios lietuvių komedijos „Amerika pirtyje“ (1895) autorius. „Spaudos draudimo metais lietuviški raštai buvo pasirašinėjami slapyvardžiais. Iki spaudos atgavimo (1904 m.) niekas nežinojo, kad po Keturakio slapyvardžiu slepiasi Juozas Vilkutaitis, kuriam Keturakio pravardė prilipo dar ankstyvojoje jaunystėje dėl to, kad nešiojo akinius, prisistatęs slapyvardžiu Keturakis, tai yra, turintis keturias akis, parašė komediją „Amerika pirtyje“ 1 . Įkelta 1 knyga – „Amerika pirtyje“ (1895).

Juozas Tumas-Vaižgantas – kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Lietuvių literatūros klasikos kolekcijoje yra 34 jo kūriniai. Skaitytojas turi galimybę susipažinti su visais 19 tomų suskaitmenintų „Vaižganto raštų“, išleistų Vilniuje 1922–1938 m. 135 Vaclovas Biržiška – kultūros istorikas, teisininkas, bibliografas ir lietuvių raštijos tyrinėtojas. V. Biržiška labai domėjosi spaudos draudi

mo laikotarpiu. Populiariai jį apžvelgė knygelėje „Kaip buvo uždrausta ir atkovota lietuvių spauda“ (1929). Be šio leidinio, įkelta ir „Lietuviškų knygų istorijos bruožai“ (1930). 115 Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė) – lietuvių lyrikė, perteikusi moteriškąją pasaulio pajautą. Kolekcija papildyta 11 vienetų skaitmenintų objektų, tarp jų – poema „Mama! Kur tu?“ (1971); eilėraščių knygelė „Širdis mana – audrų daina“ (1974).

MAŽIAU ŽINOMI, BET NE MAŽIAU REIKŠMINGI 225 Kalikstas Kasakauskis (arba Kalikstas Kasakauskas) – katalikų kunigas, kalbininkas, vertėjas, kilęs iš bajorų Kosakovskių giminės. Įkelta 1 knyga – „Pasaka apej pasznekiesni tarp welnia yr szimkorju po atsyżadieima katalyku nu gieryma ariełkas“ (1861). 220 Vincentas Juzumas – kunigas, raštijos darbuotojas. Įkeltos 2 knygos: „Szwentas Izidorius Artojas: kningele diel źinios ir naudos artoju“ (1854); „Kiali i dangu par iwajrius szio swieta kriźelus“ (1857). 150 Jurgis Milančius – vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas, lietuvių savimonės puoselėtojas, poetas. Palaikė glaudžius ryšius su Jonu Basanavičiumi ir kitais lietuvybės puoselėtojais. Įkeltos 3 knygos: „Lietuvos zvajgždutė“ (1907); „Lietuvos žvaigždutė“ (1908); „Pilėnų didžiavyris Margagiris Dzūko Trakiečio“ (1926).

Jonas Vanagaitis – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, žurnalistas. Įkelta 1 knyga – „Karė: ar ji žmonijai reikalinga?“ (1907).

Karolis Jakštas – prozininkas, istorinės novelės „Vaidila“ (1902) autorius. 135 Juozas Gurauskis – tragiško likimo rašytojas. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie jaunus ir talentingus lietuvius rašė: „Ateitis supras, kokio milžiniško pasišventimo ir kokio valios stiprumo

reikėjo tiems žmonėms, kurie tą trupinį sutvėrė, tą trupinį, kuris vis dėlto liks pamatu ateities rūmo.“ 2 Įkelta 1 knyga – „Apysakos“ (1947).

Juozas Čerkesa-Besparnis – poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. 1920 m. buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Panevėžio knygyno savininkas Juozas Masiulis 1910 m. išleido J. Besparnio eilėraščių rinkinį „Birbynė“, o 1911 m. – eilėraščių rinkinį „Vamzdys“. Įkeltos abi knygos.

Benediktas Andruška – kunigas, pedagogas, rašytojas. 1926–1927 m. redagavo žurnalą „Žvaigždė“. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje: „Logos“, „Išeivių drauge“, „Žvaigždėje“. 1949 m. suimtas ir ištremtas. Mirė Rusijoje 1951 metais. Įkelti 4 kūriniai: „Sugriautas lizdas“(1928); „Dvejopas galas“ (1913); „Žmogaus siela, jos esimas, dvasiškumas ir nemirybė“ (1924); „Kaip save auklėti ir tobulinti?“ (1926). 130 Teodoras Šuravinas – užmarštin nuėjęs autorius. Tarpukario Lietuvoje jis buvo žinomas pažintinės literatūros kūrėjas – istorijos, gamtos, geografijos sričių populiarintojas. Su kitais mokytojais ir vaikų literatūros autoriais 1924–1926 m. dirbo Jurbarko vaikų knygų leidimo bendrovėje „Pasaka“ (buvo jos sekretorius). Daugiausia rašė apie keliones, naujų žemių atradimus, egzotiškas šalis, žymius keliautojus. Įkeltos 6 knygos: „Pasakojimai apie didžiąsias keliones“ [1931]; „Kelionės į nežinomus kraštus“ [1937]; „Kristupas Kolumbas“ (1938); „Vienas tarp laukinių“ (1945); „Paukščiai – mūsų draugai“ [1954]; „Vaikų žaidimai, pramogėlės ir darbeliai“ [1931]. 125 Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – Viktorijos Daujotytės knygoje „Parašyta moterų“ minima kaip feministinės literatūros autorė. A. Šalčiuvienė išsaugojo vienintelį savo dėdės, poeto Motiejaus Gustaičio raštų egzempliorių, kuris saugo

mas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Įkeltos 7 šios autorės knygos: „Dvejopa meilė“ (1938); „Vingiai“ [1932]; „Laiko laiptais“ [1931]; „Voras“ (1935); „Juozukas“ [1933]; „Afrika“ (1923); „Už jūrių marių“ [1934]. 115 Antanas Skripkauskas – Lietuvos spaudos darbuotojas, prozininkas, rezistentas. Prasidėjus sovietų okupacijai, įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, buvo pogrindžio laikraščio „Laisva Lietuva“ redakcijos narys ir bendradarbis (slapyvardis Džiugas). 1941 m. suimtas ir sušaudytas. Įkelti 3 kūriniai: „Savanoriai“ (1936); „Jis ir moteris“ (1931); „Mokytojo dalia“ (1937). 110 Ona Miciūtė – Vilnijos krašto poetė, vertėja, redaktorė. Jos poezija savo moterišku lyrizmu lyginama su Salomėjos Nėries. Susipynus laikotarpio ir asmeninėms aplinkybėms, O. Miciūtės kūryba buvo nepelnytai užmiršta. Įkeltos 5 knygos: „Pavasarėlio puokštė“ (1969); „Laimės dėžutė“ (1957); „Slėnių paukščiai“ (1971); „Išdaigėlė“ (1959); „Pirmoji šakelė“ (1972).

Atnaujinti Lietuvių literatūros klasikos kolekcijos sąrašai prieinami adresu www.epaveldas.lt/lietuviuliteraturos-klasika. Malonaus skaitymo.

Informaciją pateikė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento Skaitmeninimo skyrius