TYRĖJUI ĮDOMU
LIETUVOS BAŽNYČIŲ IŠPAŽINTIES KORTELĖS Vytautas Smilgevičius Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyresnysis redaktorius
Išpažintis – viena svarbiausių kataliko pareigų, esminė Atgailos sakramento dalis. Siekdama kontroliuoti, kas priėjo išpažinties, o kas – ne, Katalikų bažnyčia jau nuo XIII a. penitentus (atliekančius išpažintį tikinčiuosius) registruodavo. 1227 m. kunigams nustatyta pareiga sudarinėti priėjusių išpažinties sąrašus. XVII a. popiežiaus Benedikto XIV nurodymu išpažinties kortelių reikėjo reikalauti tik iš tų tikinčiųjų, kurių žodžiais sunku pasitikėti. Taip pat nustatyta, kad ant kortelių nevalia rašyti nuodėmių, o jei penitento pavardė nežinoma – nevalia jos klausti1. Pirmosios Lietuvoje išduotos išpažintį liudijančios kortelės mums žinomos iš XVIII amžiaus.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus Aleksandro Mykolo Račkaus fonde saugoma 111 išpažinties kortelių2. 1846–1939 m. datuojama 110 kortelių, vienoje pažymėta 193... (neįskaitoma) data3. A. M. Račkaus rankraščius Nacionalinė biblioteka gavo 1940 metais. 1949 m. liepos 30 d. įrašas mini, kad rankraščiai gauti iš Kauno dailės muziejaus4. Kortelių patekimo į A. M. Račkaus kolekciją keliai nežinomi: jis galėjo keistis kortelėmis su kitais kolekcininkais, pirkti. Akivaizdus kolekcininko noras kaupti kortelių atmainas (skirtingos spalvos) arba tiesiog mainų fondą (to paties emitento (kortelės išdavėjo), bet skirtingų metų). XXI a. Lietuvoje velykinės išpažinties kortelių, kiek žinoma, nebėra. Greičiausiai jos išnyko po Antrojo pasaulinio karo. Kaimyninėje Lenkijoje išpažinties kortelės įvairiomis formomis išliko iki mūsų dienų. Bandymas jas likviduoti 2017 m., kaip rašoma lenkų katalikų žiniasklaidoje, sulaukė pasipriešinimo5.
Aleksandras Mykolas Račkus (1893–1965) Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros veikėjas, gydytojas. Gimęs Čekiškėje šalia Kauno, sulaukęs septyniolikos, 1910 m. išvyko į JAV. Ten baigė aukštuosius sociologijos, medicinos mokslus, vertėsi gydytojo praktika. Priklausė JAV lietuvių katalikų jaunimo organizacijai „Lietuvos vyčiai“. Sukaupė daug retos lituanistinės medžiagos (ypač gausi numizmatikos kolekcija). Savo kolekcijos parodos, kuri buvo surengta 1935 m. Kaune pasaulio lietuvių kongreso metu, eksponatus padovanojo Lietuvai, jie tapo tuomečio Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus dalimi. Apie 1936-uosius grįžo į Lietuvą, tačiau 1940 m. vėl pasitraukė į JAV. Tais pačiais metais Čikagoje įsteigė Lituanistikos muziejų, kuris veikė iki pat jo mirties. Nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos A. M. Račkaus fondo
32
