Ž O D I S
Fotografas Tadas Kazakevičius
R E D A K T O R Ė S
Mielieji Bravissimo skaitytojai, Kartu su švelniausiomis snaigėmis, žiemišku jaukumu ir šventiška širdžių šiluma pas jus atkeliauja dar vienas žurnalo numeris – šį sykį jau paskutinis 2021-aisiais, žymintis nueinančių metų pabaigą ir ateinančių pradžią. Simboliška, kad panašia seno ir naujo kaita paženklintas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastarųjų dienų didysis džiaugsmas: po ilgesnės pertraukos į sceną pagaliau sugrįžo G. Verdi Traviata – opera, kurios pavadinimas taip glaudžiai susijęs su lietuvių tautos kultūriniu identitetu. Visiškai naujas, talentingų italų kūrėjų komandos sukurtas spalvingas pastatymas ir atgimusi tradicija Naujuosius metus pasitikti teatre, klausantis Libiamo ne’ lieti calici – išties sielą gaivinanti patirtis, sugrąžinanti tikėjimą, kad negandų iškankintame pasaulyje vis dėlto viskas bus gerai. Tas tikėjimas slepiasi ne tik šnarančių prabangių suknelių klostėse, solistų balsuose ar dirigento mostuose, bet ir pačioje tradicijoje iš esmės: tikiu, kad ne viena lietuviška širdis suspurdėjo išgirdus, kad Traviata sugrįžta. Tradicijos laikymasis mums tarsi suteikia bendrumo ir pastovumo pojūtį, kuris vis dar siaučiančios pandemijos šmėklos akivaizdoje jau tapo aukso vertės.
Priežasčių džiaugtis suteikia ne tik naujoji Traviata – spektaklis, kuris gimė iš didelės meilės itališkoms ir lietuviškoms tradicijoms. Rengdama šį Bravissimo numerį spaudai maloniai nustebau suvokusi, kiek daug vietos jame užima jau įvykusių ir būsimų premjerų apžvalgos – po ilgų, skaudžių tylos mėnesių teatras nepaprastai giliai kvėpuoja gyvybe! Kviečiu ir jus įkvėpti gyvenimo, ypač baigiantis seniesiems metams: juk sakoma, kad jie būna tokie, kaip juos sutinkame. Tad pasimatykime teatre! Ir žinoma – iš visos širdies dėkoju, kad šiaip metais buvote kartu su Bravissimo. Teatneša artėjančios šventės pilnus glėbius vilties, ramybės ir šypsenų! Nuoširdžiai – Laūra Karnavičiūtė
