TEMA / BIBLIOTEKOS SUTINKA UKRAINIEČIUS
NAUJA VARTOTOJŲ GRUPĖ – SAVITI POREIKIAI Vaiva Markevičiūtė
Milijonai ukrainiečių dėl karo turėjo bėgti iš savo šalies. Dalis jų atvyko ir galbūt dar atvyks į Lietuvą, kuri karo pabėgėlius pasitinka itin svetingai. Šalies bibliotekų durys dar iki šių siaubingų įvykių buvo plačiai atveriamos visiems, o dabar išskirtinis dėmesys skiriamas naujai vartotojų grupei – ukrainiečiams karo pabėgėliams. „Tarp knygų“ redakcija pakalbino didžiausių šalies miestų, kuriuose apsistojo daugiausia ukrainiečių, bibliotekas: kaip jos pasiruošė priimti karo pabėgėlius, kokių paslaugų jose ieško ukrainiečiai, ką bibliotekos jiems siūlo ir kokios pagalbos dabar reikėtų pačioms bibliotekoms? Jau pirmomis karo dienomis Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų ir apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos išplatino bendrą pareiškimą dėl Ukrainos pabėgėlių aptarnavimo šalies viešosiose bibliotekose. Ir tai neliko tik tuščia deklaracija – ukrainiečiai Lietuvos bibliotekose gali naudotis nemokamomis paslaugomis: gauti skaitytojo pažymėjimą, leidžiantį skolintis knygas ir naudotis kitomis paslaugomis, tarp jų ir internetu, spausdinti ir skenuoti dokumentus asmeninėms reikmėms, naudotis šeimų, jaunimo ir laisvalaikio erdvėmis, inovatyvių technologijų įranga (virtualiosios realybės akiniais, robotikos rinkiniais ir kt.), dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, vaikų sensoriniuose skaitymuose, lankytis parodose ir kituose kultūros renginiuose, naudotis bibliotekų fonduose sukauptais įvairių stalo ir interaktyvių žaidimų, muzikos įrašų, filmų, knygų ir periodinių leidinių įvairiomis kalbomis fondais. Informacija apie nemokamas paslaugas platinama biblio tekų svetainėse ir paskyrose socialiniuose tinkluose, pabėgėlių registracijos centruose, tautinių mažumų bendruomenėse, Ukrainos vaikams skirtuose renginiuose, kitais bibliotekoms prieinamais kanalais. Bibliotekos stengiasi parodyti ukrainiečiams, kad jie čia laukiami. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė pasakoja, kad ant kiekvienos miesto bibliotekos durų kabo užrašas „Kviečiame užeiti“ ukrainiečių kalba, akis traukia palaikymo Ukrainai ženklai: vėliavėlės, mėlyni ir geltoni akcentai. „Bibliotekoje turime terminalą, kuriuo bekontakte mokėjimo kortele galima pervesti pasirinktą sumą tiesiai į Ukrainai paramą teikiančios VšĮ „Mėlyna ir geltona“ sąskaitą. Savo „Dizaino inovacijų laboratorijoje“ pagaminome suvenyrų – maišelių, magnetukų ir ženklelių, kuriuos galima gauti dovanų paaukojus“, – vardija M. Straupytė. 4
INTEGRACIJA Į VARTOTOJŲ GRETAS Į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams visų pirma svarbiausia yra gauti bazines socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas. Tik pasirūpinę pagrindinėmis gyvenimo sąlygomis, suaugusieji pradeda ieškoti darbo, domisi galimybe mokytis kalbos. Pasak Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bib liotekos direktorės Lauros Juchnevič, šie žmonės yra sutrikę, jaudinasi ir dėl Ukrainoje likusių artimųjų, ir dėl savo buities. „Kol suaugusieji pradeda kurtis naujoje vietoje, vaikai bibliotekoje turi galimybę praleisti laiką saugioje aplinkoje, naudotis jiems surinktomis knygų kolekcijomis, žaisti stalo ir kompiuterinius žaidimus, – vardija L. Juchnevič. – Karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijai labai svarbu juos ne išskirti iš kitų lankytojų, o padėti jaustis bendruomenės dalimi. Vadovaudamiesi tokiu principu, į bibliotekoje vykstančius renginius, pavyzdžiui, į koncertus ar spektaklius, kviečiame svečius, kalbančius įvairiomis kalbomis. Šiuo metu matome, kad į Kultūros paso programos edukacinius renginius ateina klasės, kuriuose jau mokosi ukrainiečiai pabėgėliai. Edukacijos metu bendraklasiai ir pedagogai padeda šiems vaikams dalyvauti bendroje veikloje.“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė pa-
