Tai nutiko balandį. Parengė Asta Stirbytė

MĖNESIAI IR DIENOS TAI NUTIKO BALANDĮ

1 d. Juokų, arba Melagių, diena, švenčiama visame pasaulyje. Tiesa, kai kuriose šalyse juokaujama kito mėnesio dieną, bet šventės esmė visur panaši – pokštauti, ką nors apgauti (pageidautina, iki pietų), esą tai Pixabay.com atneš sėkmę visiems metams. Šiais laikais pajuokavimai dažnai perkeliami net į viešąją erdvę. Skaitytojai jau priprato nepatikliai priimti balandžio 1 d. laikraščiuose, portaluose ar per radiją paskelbtą kokią neeilinę žinią. Šventė turi labai ilgą tradiciją – sakoma, kad dar senovės romėnai šventė Kvailių dieną, tačiau šių dienų Melagių dienos „pirmtakais“ laikomi prancūzai. Juokų diena plačiai būdavo švenčiama ir Ukrainoje, ypač humoro sostine vadinamoje Odesoje, kur ji išsiliedavo į festivalį su paradu miesto centre, koncertais, linksmais persirengėliais. Šiemet, Rusijai užpuolus Ukrainą, tokia šventė neįvyko, bet gebėjimo juokauti iš ukrainiečių neatimsi. Ukrainiečių rašytojas Andrijus Kurkovas kovo pradžioje paskelbė: „2022 m. vasario 24 d. 5 val. Kyjivo laiku mirė Putinas. Tik jis to dar nežino.“

4 d.Daugiau kaip prieš pusę tūkstančio metų, prieš 565 metus, gimė Leonas Sapiega (1557–1633), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) diplomatas, įstatymų leidėjas, vienas garsiausių XVI–XVI a. didikų. L. Sapiega nuosekliai gynė LDK savarankiškumą. Nepaisydamas LDK ir Lenkijos susijungimo į federacinę valstybę 1569 m. nuostatų, įkūrė Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą. L. Sapiega – ilgametis Seimo maršalas. Baltarusijos nacionalinis dailės muziejus Vienas svarbiausių L. Sapiegos nuopelnų – Trečiojo Lietuvos Statuto rengimas. Jo iniciatyva 1594–1607 m. perrašytos Lietuvos Metrikos knygos. L. Sapiega palaidotas šeimos mauzoliejuje Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje (dabar čia veikia Bažnytinio paveldo muziejus), kurios statyba jis rūpinosi. 7 d. Prieš 140 metų Anykščių valsčiuje gimė rašytojas Antanas Vienuolis (1882–1957; tikr. Žukauskas). Tėvai tikėjosi, kad vienintelis šeimos sūnus (turėjo penkias seseris) taps kunigu, bet jis savo ateitį siejo su farmacininko profesija ir mokslų norėjo siekti Maskvos universitete. Įsitraukęs į revoliucinę veiklą, 1903 m. bėgo į Kaukazą. Čia šalia darbo vaistinėje, dalyvavimo revoliucinėje veikloje Tbilisyje daug laiko skyrė grožinei kūrybai. Didžiąją gyvenimo dalį provizoriumi dirbusio (Rusijoje, Sakartvele ir Lietuvoje) A. Vienuolio plunksnai priklauso daug apsakymų, legendų, romanų. Minint rašytojo jubiliejų, Lietuvos Antanas Žukauskas ir Sofija Jackūnaitė vestumokslų akademijos Vrublevskių biblioteka iš vių dieną. 1913 m. Fotografas Konstantinas Krupovičius. (A. Baranausko ir A. Vienuoliosavo fonduose saugomų dokumentų parengė Žukausko memorialinis muziejus) virtualią parodą „Humanistas iš Ažuožerių: Antanui Vienuoliui-Žukauskui – 140“: šalia nuotraukų pateikiama ir daug gyvenimo faktų.

9 d. Prieš 100 metų Biržų rajone gimė žymus lietuvių dvasininkas Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001), pasipriešinimo sovietų režimui dalyvis. Po studijų Vilniaus kunigų seminarijoje 1946 m. sostinės arkikatedroje įšventintas kunigu. 1949 m. apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas 10 metų lagerio Sibire. Į Lietuvą leista grįžti 1969 m. Maždaug po 20 metų pertraukos K. Vasiliauskas galėjo grįžti prie kunigo darbo. Prasidėjus atgimimui, dvasininkas grįžo į Vilnių ir nuo 1989 m. tarnavo arkikatedros klebonu. K. Vasiliauskas buvo labai mylimas tikinčiųjų. Kunigas, stipriai nukentėjęs nuo sovietų režimo, dirbęs anglių kasyklose, kroviku, elektriku, buhalteriu, nelaikė savyje pykčio. Pasak žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės, 2016 m. parašiusios labai palankiai kritikų įvertintą knygą „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“, dvasininkas ir didžiausioje tamsoje stengdavosi įžiūrėti šviesą.

K. Vasiliausko 50 metų kunigystės jubiliejui atminti Monetų kalykla išleido atminimo medalį.

10 d.Tądien prieš 175 metus Vengrijoje gimė Josephas Pulitzeris (1847–1911) – JAV žurnalistas, filantropas, svarbiausios šioje šalyje nacionalinės premijos, skiriamos už spaudos žurnalistikos, literatūros ir muzikos kūrinius, steigėjas. Tačiau pirmieji jaunojo septyniolikamečio imigranto žingsniai Jungtinėse Valstijose buvo toli nuo žurnalistikos – siekdamas karinės karjeros, jis dalyvavo pilietiniame kare. Vis dėlto labai greitai pradėjęs dirbti laikraščiuose, vėliau juos sėkmingai pirkęs ir pardavęs arba, gebėdamas tiek padidinti spaudinio (pvz., „The New York World“, „St. Louis Post-Dispatch“) tiražą, kad šis duotų pelną, sukaupė nemažą kapitalą. Savo testamentu dalį lėšų jis skyrė Kolumbijos universitetui – žurnalistikos mokyklai įkurti, o likusios lėšos numatytos žurnalistų premijoms, kurios pradėtos teikti 1917 m. Šiuo metu šio prestižinio apdovanojimo laimėtojai skelbiami 21 kategorijoje (2010 m. pirmąkart premija skirta ir interneto svetainei). Įdomu, kad J. Pulitzerio vardas siejamas ir su geltonąja spauda – jis laikomas jos pradininku.

18 d.Šiemet šią dieną sukako 40 metų, kai Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) iniciatyva minima Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena. Lietuvoje ši diena minima nuo 1997-ųjų – 25 metus. Taryba kasmet parenka temą, į kurią tądien siūloma atkreipti dėmesį. 2022-ųjų tema – Paveldas ir klimato kaita. „ICOMOS Lietuva“, vykdydama savo misiją, siekia skleisti žinias apie veiksmingiausius kultūros bei gamtos paveldo vertybių išsaugojimo būdus. Valstybės saugomuose architektūros paminkluose įsikūrusios ir kai kurios šalies viešosios bibliotekos: Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, jau 35 metus veikianti XVI a. Biržų pilyje; Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka savo veiklą seniausiame miesto pastate – buvusioje Oginskių dvaro laikrodinėje-oranžerijoje – plėtoja dar tik 10 metų; Vilniaus senamiestyje, buvusiuose Zenkovičių-Tiškevičių XV–XVI a. rūmuose, įsikūrusi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka. 23 d.Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena. Siūlydama ją minėti, UNESCO siekia skatinti skaitymą, leidybą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. Tapo tradicija, kad tądien prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Laikoma, kad šventės idėja radosi Katalonijoje: šv. Jurgio dieną gyvavo tradicija dovanoti rožę už kiekvieną nupirktą knygą. Sakoma, kad 23-ia diena pasirinkta neatsitiktinai: tądien 1616 m. mirė literatūros grandai Miguelis de Cervantesas, Williamas Shakespeare’as ir Garcilaso de la Vega. Vis dėlto kai kuriose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar Airijoje) Knygos diena minima kitą mėnesio dieną ar net mėnesį. Tuo geriau – pasaulyje daugiau knygai skirtų švenčių.

22 d.Minima Tarptautinė motinos Žemės diena, simboliškai užbaigiant planetai skirtą mėnesį, kuris prasideda per Žemės dieną – pavasario lygiadienį. Skirtingose Žemės vietose jis pasiekiamas kovo 21–22 dienomis, o Pasaulinė Žemės diena minima to mėnesio 20 d. Jos iniciatorius amerikietis Johnas McConnellis ragino pasaulio tautas globoti Žemę. Dar jaunystėje susidomėję ekologijos tema (apie 1939-uosius), vėliau visą gyvenimą (iki mirties 2012 m.) šalia taikos iniciatyvų ėmėsi su Žemės planeta susijusių akcijų. Atsiliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi, Lietuva Žemės globėja tapo prieš 30 metų, 1992-aisiais. J. McConnellis šalia savo namų Denveryje su savo sukurta Žemės vėliava. 2006 m. Vienas iš paminklų knygai Berlyne. BY (Lienhard Schulz) M. Katiliūtė – studentė. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, RKRS F122

24 d. Tądien prieš 110 metų gimė grafikė, knygų iliustruotoja Marcė Katiliūtė (1912–1937). Trumpai gyvenusi tragiško likimo dailininkė vis dėlto spėjo palikti nemažai – apie 500 – darbų: linoraižinių, eskizų, piešinių, paveikslų. Jos I. Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje pelnė aukso medalį, bet M. Katiliūtė to jau nesužinojo. Dailininkė vertėsi sunkiai, todėl, sulaukusi pasiūlymo mokytojauti Palangoje, 1936 m. ėmėsi šio darbo. Tuo pat metu M. Katiliūtė kūrė darbus pasaulinei parodai. Po pusmečio atleista iš progimnazijos, dirbo konservatore Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune. Bet po kelių mėnesių gyvybės siūlas nutrūko... Liko mįslė, kas paskatino dailininkę trauktis iš gyvenimo: nepakankamas pripažinimas, gal asmeninės priežastys. Jos kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Aušros“ muziejus.

27 d.Tarptautinė kovos su triukšmu diena šiemet minima būtent šią dieną, t. y. paskutinį balandžio trečiadienį. Tądien ypač stengiamasi atkreipti dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą. Kuo didesnis garsas, tuo labiau jis kenkia klausai. Labiausiai kenkia 85 dB ar dar intensyvesni garsai (šaldytuvo triukšmas – 45 dB; motociklai – 95 dB; sirena – 120 dB). Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujospūdis, didėja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa.

Jolita Steponaitienė. Sustainable Libraries Make Sustainable World 2

The Lithuanian library community and users have already become used to the fact that April marks somewhat of a feast period, the National Week of Lithuanian Libraries offering a number of events. It opens with an outing and ends with a closing conference. This year’s Week focuses on the theme of sustainability. As every year, the previous year’s winning nominees have been announced and honoured: the Best Librarian, the best Executive and the Best Young Librarian. In this publication, the National Library Week is introduced by Jolita Steponaitienė, the President of the Lithuanian Librarians Association, and the editorial board of Tarp knygų presents the first reactions of the winning nominees after they have learned about their awards.

Vaiva Markevičiūtė. A New Category of Users and Their Specific Needs 4

Lithuania has already accepted over 45 thousand war refugees from Ukraine. Lithuania’s librarians are also making their contribution by offering the demanded services to Ukrainians. The publication is about how Lithuania’s National Library, county public libraries (of Vilnius, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys Counties) and municipal public libraries of major cities (Kaunas and Klaipėda) have prepared themselves to accept war refugees, what services are in demand by Ukrainians, what services libraries are offering and what sort of help the libraries themselves need.

Viktorija Bulyginaitė, Rūta Lazauskaitė. ‘Talks About Literary Experiences’ in an Attractive and Innovative Way 9

In this publication, staff members from the Children’s and Youth Literature Department at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania speak about a project for encouraging young people to get interested in literature and reading, which was being implemented from September 2021 to March 2022. The project involved the creation of six podcasts, where representatives of the cultural community regarded as authorities by young people (writers, directors, an author of the comics and a singer) share their literary experiences and speak about their relation to the book. The peculiarity of the project consists in the fact that its content was also being created by young people themselves.

Gražina Montvidaitė. The Search for Ex Libris at Public Libraries of the Šiauliai Region 12

There was a regional study done by the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library in 2020/21 with a purpose to find out what ex libris books preserved at the region’s public libraries contained. The study covered public libraries (12 in total) and their branches of the Šiauliai and the Telšiai Counties. The publication’s author surveys some interesting ex libris found at every library which participated in the study. So far, the study’s authors have learnt that it was in the previous century that books were most actively signed with ownership marks. Subsequently, comprehensive analytical work will be done in order to identify (if it is not known) the authorship as well as get more details about the owners and the history of books changing hands.

Viktorija Bargailienė. One More Incunabulum Identified at the National Library 16

Viktorija Bargailienė from the Rare Books and Manuscripts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania introduces some details about the author and circumstances of the appearance of the incunabulum Tractatus sacerdotalis de sacramentis (a textbook for priests in Latin published in 1490 in Strasbourg) identified at the National Library in the spring of 2022. Hence the National Library’s register of incunabula has been revised: now it holds 91 books dating before 31 December 1500. The publication is about the situation in the Tauragė Region after the ban of the Lithuanian press was lifted in 1904. The emerging idea of the national education entailed the concern for establishing libraries, reading rooms and bookshops. The publication’s author, by introducing libraries of Roman Catholic, temperance, and user societies as well as those of the army and the Riflemen’s Union, which operated before 1940, presents a great number of facts disclosing reading habits and modes of leisure pursuits of civilian persons and soldiers as well as financial sources for obtaining books.

Evaldas Timukas, Algirdas Girininkas. The Beginnings and Archaeology of the Mekas Family 22

This year marks the celebration of the 100th anniversary of the representative of the Mekas family, who is most well-known in Lithuania, Jonas Mekas (1922–2019), a poet and a fosterer of avant-garde cinema. Encyclopaedic sources also contain information about his brother, the writer and creator of films, Adolfas Mekas (1925–2011). There is also Karolis Mekas (1906–1993), an archaeologist and a philosophy doctorate holder, who is an offspring of another family and another branch of the Mekas family. The publication introduces the archival material and archaeological items found at the early homeland of the Mekases preserved at the Centre for the Study of the Legacy of Jonas and Adolfas Mekases at the Biržai District Municipality Jurgis Bielinis Public Library, which provide additional information about the Mekas family.

Audronė Berezauskienė. A Living Classic of Anykščiai 25

20 February 2022 saw the awarding of the Leonidas Donskis Prize to the writer Rimantas Povilas Vanagas for his stories about Jews. This Prize is awarded for efforts to strengthen civic awareness and tolerance. The Head of the Local History Items and Regional Memory Unit at the Anykščiai District Municipality Liudvika and Stanislovas Didžiulises Public Library Audronė Berezauskienė looks into the subjects of Vanagas’ books and why their content attracts both local people of the region and is of current interest as regards its global tendencies. There is another fact which cannot but be impressive: Rimantas Vanagas publishes at least one book every year and sometimes, even two or three.

Eglė Kazimieraitienė, Sigita Vaitkaitytė. Regional Memory: A Time Period for Challenges and Discoveries 28

Local history has always been of an important segment of the activities of the Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library, but in 2021, this segment and its issues formed a major focus for this Library. Its professionals have done a study of the analysis of the content of local history activity and the mainstreaming of digitized cultural heritage items at libraries of the Šiauliai Region and implemented several projects for maintaining currency of the local history. The publication’s authors speak about the Library’s efforts to search for new and attractive forms of promoting awareness of the local history and its popularisation as well as about unconventional ways for the realisation of these efforts.

Cultural Dialogue for Bringing to Light the Cultural Distinctiveness 34

On the 7th of April, there was the opening of the exhibition ‘Czech and Baltic Century – Literature’ initiated by the Embassies of Lithuania, Latvia and Estonia to the Czech Republic at the National Library of the Czech Republic. The exhibition presents books in Czech by Lithuanian, Latvian and Estonian authors published during the previous century. Such cooperation makes an important part of cultural diplomacy, which builds cultural bridges as well as provides countries the opportunity to demonstrate their unique features and national identity.

Translated by Tomas Auškalnis