KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ

BIRŽAI

Atminimo ženklas. Lietuvos Seimas 2022-uosius paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (toliau – „Kronikos“) metais. Šis leidinys mums, Biržų krašto tikintiesiems, ypač svarbus, nes „Kronikos“ pavadinimas gimė čia, Šiaurės Lietuvoje – Nemunėlio Radviliškyje. Šiam pogrindiniam, Bažnyčios suvaržymus ir tikinčiųjų persekiojimą demaskuojančiam leidiniui pavadinimą sugalvojo tuo metu Nemunėlio Radviliškyje kunigavęs tremtinys vyskupas Vincentas Sladkevičius. Jis anuomet atvykusiam būsimos „Kronikos“ idėjos autoriui ir pirmajam vyriausiajam redaktoriui kunigui Sigitui Tamkevičiui patarė, koks turėtų būti šis leidinys, ir jį palaimino. 1972–1989 m. ėjusi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ išgarsėjo ir visame pasaulyje, buvo verčiama į kitas kalbas.

Šiemet kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Nemunėlio Radviliškyje prie J. E. kardinolo V. Sladkevičiaus 100-mečiui paminėti 2020 m. (rugpjūčio 20 d.) pastatyto koplytstulpio vyko puošnaus metalinio kryžiaus-saulutės įrengimo darbai. Šis atminimo ženklas skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ ir jos leidybai. Šiemet sukanka 50 metų, kai 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmas leidinio numeris.

Atminimo ženklo autorius – kalvis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas Saulius Kronis. Idėjos autorius – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro darbuotojas Evaldas Timukas. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija

JONAVA

Skarulių kaimo aidas. Skarulių Šv. Onos bažnyčiai šiemet sukanka 400. Šiai sukakčiai paminėti Jonavoje parengta visus metus truksianti renginių programa. Vienas iš šio jubiliejaus minėjimo renginių „Jei bažnyčios skliautai prabiltų“ balandžio 7 d. vyko Jonavos viešosios bibliotekos Rimkų filiale. „Skarulių kaimo nėra, o bendruomenė – yra, koks fenomenas“, – stebėjosi Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė. Su teiginiu, kad Skarulių bendruomenė – įkvepiantis fenomenas, sunku nesutikti. Skaruliečiai savo darbais ir aktyvia veikla įrodo, kad nei laikas, nei istorinės aplinkybės nepajėgūs iš žmogaus atimti gimtinės. „Kaimynai buvom Skaruliuose, dabar kaimynai Jonavoje“, – renginyje buvo išsakyta skarulietės bibliotekos darbuotojos Dalės Vasiljevos mintis. Tiesa, šie žodžiai renginio dalyvius pasiekė iš ekrano, stebint bibliotekos sukurtą filmą „Laiko patikrinti žmonės“. Ir iš tiesų, šalia Rimkų filialo esančiuose daugiabučiuose apgyvendinti skaruliečiai, kadaise dalinęsi bendromis kaimo gatvelėmis, šiandien dalijasi laiptinėmis. Tačiau gyvenimas betoniniuose namuose neužgožė jų noro rūpintis gimtine: jau metus aktyviai veikia D. Vasiljevos prižiūrima socialinio tinklo „Facebook“ paskyra „Gimtinė Skaruliai“, prieš keletą savaičių įkurta asociacija „Skarulių bendruomenė“, kas mėnesį Šv. Onos bažnyčioje po mišių skaruliečių iniciatyva rengiami koncertai, prižiūrima bei tvarkoma bažnyčia ir jos prieigos. Štai kokia gali būti meilė gimtajam kraštui – neišmatuojama, nepalaužiama, perteikiama darbais, atsakomybe bei pastangomis kurti ir po savęs palikti gražesnį pasaulį.

Rimkų bibliotekos durys visuomet atviros skaruliečių bendruomenei, kuri čia renkasi ne tik bendrauti, bet ir spręsti svarbių klausimų. Tai patvirtino susirinkusiuosius pasveikinusi Jonavos viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė. Renginyje buvo dalijamasi prisiminimais, žmonių išgyvenimais, senųjų skaruliečių liudijimais, bendruomenės pirmininkė Marytė Stanevičienė ir asociacijos įkūrėja Elena Tuzovienė kvietė ir toliau burtis prasmingai veikai. Muzikiniais intarpais džiugino Jonavos kultūros centro instrumentinė grupė „Rapsodija“ (vad. Edvardas Ratautas), bibliotekos lankytoja Gražina Čekavičienė perskaitė dar negirdėtą legendą apie Skarulius.

Šv. Onos bažnyčios jubiliejus skatina aktyviau prisidėti prie šio paveldo objekto puoselėjimo, taip pat pažinti išnykusio kaimo gyventojus. Jie – gyvieji istorijos liudytojai, padedantys išsaugoti tai, ką netrukus užmarštin gali nusinešti laikas. Kristina Jaskūnienė

Paminėtas „Kronikos“ 50-metis. Remigijus Baltušis

Skarulių bendruomenės pirmininkė M. Stanevičienė (kairėje) ir mero pavaduotoja B. Gailienė. Bibliotekos archyvas SUSITIKIMAI SU KŪRĖJAIS Akmenė. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas rašytojos, vertėjos Birutės Jonuškaitės kūrybos vakaras. Viešnia pristatė savo knygas, pasidalijo mintimis apie kūrybą, ieškojimus ir atradimus. Veikė rašytojos kūrybai skirta paroda „Išdainuoti pavasarį vėju“, grojo rajono meno mokyklos smuikininkų ansamblis „Stebuklingas strykas“. Gargždai. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka gyventojus visą kovą kvietė į įdomius renginius: kovo 18 d. vyko susitikimas su keliautoju, poliglotu, poetu Liutauru Degėsiu; kovo 24 d. – su gargždiške kūrėja Viktorija Dombrauskiene; kovo 30 d. – su istoriku, rašytoju, knygos „Poltava“ autoriumi Robertu Petrausku. Panevėžys. Balandžio 8 d. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinyje surengtas susitikimas su istoriku, rašytoju, televizijos laidų vedėju Robertu Petrausku, kuriame svečias pristatė savo knygą „Poltava“, kalbėjo apie Ukrainos istoriją, Poltavos mūšį, pasitelkdamas istorijos faktus, komentavo šiuo metu vykstančio karo priežastis. Trakai. Balandžio 6 d. Trakų viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos vienuolė dr. Rima Malickaitė ir iliustruotoja Marija Smirnovaitė. Viešnios susirinkusiems Trakų pradinės mokyklos mokiniams pristatė knygą „Dvi karalienės“, nukeliančią į paslaptingą akmenuigų karalystę.

TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA Radviliškis. Švęsti Vaikų knygos dieną į viešąją biblioteką susirinko Vaikų literatūros skyriaus „Skaitukų“ būrelio nariai ir Vaižganto progimnazijos moksleiviai (mokyt. Živilė Gelažienė). Jiems buvo pristatytos geriausios 2021 metų knygos vaikams, padėkos raštais apdovanoti aktyviausi skaitytojai ir vaikai, dalyvavę plakato kūrimo konkurse. Vilkaviškis. Viešoji biblioteka jau 15-ą kartą minėjo šią tarptautinę šventę. Ta proga su jaunaisiais skaitytojais Vaikų literatūros skyriuje ir Bartninkų filiale susitiko ir nuotaikingai bendravo vaikų rašytojas, žurnalo „Laimiukas“ redaktorius Virgis Šidlauskas. Aktyviausiems skaitytojams svečias įteikė padėkos raštus su savo palinkėjimu. Zarasai. Viešojoje bibliotekoje Vaikų knygos diena buvo švenčiama visą savaitę: vaikai dalyvavo aklame pasimatyme su knyga, kūrė istorijas, žaidė stalo ir interaktyvius žaidimus. Dusetų K. Būgos biblioteka kvietė mokinius į viktoriną, Salako – į literatūrinę popietę. Renginius vaikams vainikavo nuotaikingas susitikimas su rašytoja, iliustruotoja Kotryna Zyle.

Informaciją pateikė Zita Sinkevičienė, Donata Bijeikė, Vaida Žalienė, Eglė Kondrotaitė, Radviliškio viešoji biblioteka, Alvina Radžvilienė, Inesa Dumbravienė

Bibliotekos viešnia – Meškienė Rudnosienė. Bibliotekos archyvas

Smagi pažintis su Rudnosiuku. Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinys sumanė gražiai paminėti poeto Bernardo Brazdžionio 115-ąsias gimimo metines. Su misija papasakoti vaikams apie vieną žymiausių B. Brazdžionio sukurtų personažų Meškiuką Rudnosiuką į biblioteką atvyko ypatinga viešnia – Meškienė Rudnosienė. Meškos istorijų klausėsi ir darželinukai, ir patys mažiausieji. Bibliotekininkės vaikams dar sekė pasakas, įtraukė į edukacinę veiklą. Monika Straupytė

KAZLŲ RŪDA

Nuo knygos iki operos. Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje balandžio 4 d. vyko renginys vaikams „Alisa stebuklų šalyje – nuo knygos iki operos“. Pokalbis apie daugiau nei prieš 150 m. išleistą Lewiso Carrollo knygą „Alisa stebuklų šalyje“, jos iliustruotojus, žinomumą ir vertinimą įvairiose šalyse buvo tik pirmoji susitikimo dalis. Bibliotekos viešnia dailininkė Marta Vosyliūtė papasakojo apie 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytą operą vaikams „Alisa stebuklų šalyje“, priminė, kad operos spektaklį kuria daug žmonių: kompozitorius, dirigentas su solistais, režisierius, choreografas, scenografas, kostiumų dailininkas, šviesų dailininkas ir didelis teatro techninių darbuotojų būrys. Tad kiekvienas operos spektaklis visada yra ilgo ir kruopštaus kolektyvinio darbo rezultatas.

Iki balandžio 14 d. bibliotekoje veikia M. Vosyliūtės šiai operai kurtų kostiumų eskizų paroda. Dailininkė papasakojo apie kostiumų dailininko darbą, jo subtilybes ir „paslaptis“, kurias reikia žinoti, norint, kad kostiumus dėvintys artistai jaustųsi laisvai, kad kaukės būtų lengvos, o bateliai – patogūs. Pasirenkant audinius, svarbu, kaip kostiumai atrodys iš žiūrovų salės. Pagrindinis teatro kolektyvo tikslas – įsimintinas, įspūdį paliekantis spektaklis.

Vaikai turėjo puikią galimybę pažiūrėti ir pasiklausyti viešnios atsivežtų operos premjeros vaizdo įrašo ištraukų. Daugiau nei pusšimtis mokinukų smagiai praleido laiką bibliotekoje, ne vienam kilo noras perskaityti knygą „Alisa stebuklų šalyje“ ar nuvykti į teatrą ir pamatyti operą. PRIENUOSE – JUSTINO MARCINKEVIČIAUS GIMTADIENIS

Kovas, geras bibliotekos bičiulis, po ilgos žiemos 10-ą dieną visada užsuka į svečius. Ir šiemet jis vėl tyliai įsmuko į biblioteką, užlipo laiptais į antrą aukštą, apsidairė ir nedrąsiai pravėrė jam gerai pažįstamas duris į poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinį kambarį. Smalsiai peržvelgė čia saugomą Būtąjį laiką (ar dar yra kas buvo?), giliai įtraukė gelstelėjusių knygų puslapių kvapo, pasiklausė kažkada ten – Būtajame laike – ištartų ir neištartų žodžių aido ir su palengvėjimu atsiduso: „Gerai, kad vėl čia užsukau...“ Tada be garso nužingsniavo tiesiai link gerai pažįstamo, atviro Žvilgsnio, iš 45 fotografijų lyg pro daugiabučio langus žvelgiančio į Esamąjį laiką, kuriuo, tiesą pasakius, tas Poeto gimtadieniui skirta fotografijų paroda. Bibliotekos archyvasŽvilgsnis niekada nenustojo būti...

Taip, susirėmus iš ir į fotografijas besiskverbiantiems Kovo ir Jo žvilgsniams, erdvėje lyg nutrūkę dienų karoliai pabyra seniai seniai Justino Marcinkevičiaus parašyto eilėraščio žodžiai: „Gimiau aš kovo mėnesį..., / lova vienu galu į šiltą krosnį rėmėsi. / Sako, jau buvo vėlu.“

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka kasmet mini poeto gimimo dieną ir pakviečia savo bendruomenę į biblioteką, kad prisimintų J. Marcinkevičiaus kūrybą, pasidalytų prisiminimais, o jaunesni bibliotekos lankytojai susipažintų su „paprastu nepaprastu“ kraštiečiu, didžiulio talento kūrėju ir žmogumi, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo tėviškės, gimto krašto žmonių ir įvykių.

Daug jų – žmonių ir įvykių – fotografijose sustabdyti pavyko Onai Valkauskienei. Ji dėkinga likimui, kuris dažnai jos ir poeto kelius „supindavo“, o pomėgis fotografuoti šiandien džiugina didžiule fotografijų kolekcija. Dalis jos sugulė į parodą „Paprastas nepaprastas Justinas Marcinkevičius“, kovo 10-ąją pristatytą bibliotekos lankytojams. Poeto memorialiniame kambaryje ji buvo eksponuojama iki balandžio 15 d. Dalia Bredelienė

KELMĖ

Mokinių darbų

konkursas. Lietuvos etnografas Norbertas Vėlius teigė: „Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų.“ Lietuvoje, stengiantis puoselėti etninės kultūros tradicijas, organizuojami įvairūs konkursai. Suaugusieji turi savo aukščiausią įvertinimą – Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikiamą ,,Aukso vainiką“, o mokiniai nuo 2013 m. kviečiami dalyvauti konkurse „Sidabro vainikėlis“. Pagrindinis jo tikslas – paskatinti vaikus ir jaunuolius atrasti tradicinį liaudies meną, atskleisti talentingiausius mokinius, suteikti jiems galimybę parodyti savo darbus visuomenei. Taip pat siekiama skatinti mokytojus išsamiau domėtis tradicine liaudies daile, ypač regioninėmis ypatybėmis. Konkurso parodose dalyvauja 9–19 metų amžiaus mokiniai. Rengiami trys konkursai – vietinis, regioninis ir nacionalinis. Jau keletą metų konkursas „Sidabro vainikėlis“, kurio rajoninį turą organizuoja Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Kelmės švietimo pagalbos tarnyba ir Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka, vyksta bibliotekos Vaikų erdvėje. Džiugu, kad šiemet į antrą konkurso etapą pateko mokinių darbai iš Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos (mokyt. A. Rimšienė), Tytuvėnų gimnazijos (mokyt. E. Baranauskas), Elvyravos pagrindinės mokyklos (mokyt. V. Andriuška), Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Vaiguvos Vlado Šimkaus skyriaus (mokyt. V. Andriuška), kurie keliaus į Telšių rajono savivaldybės kultūros centrą. Danguolė Garnienė MOLĖTAI

Įteikta literatūrinė premija. Kiekvienų metų kovą Molėtų viešojoje bibliotekoje tradiciškai teikiamos Molėtų rajono savivaldybės Kazio Umbraso literatūrinės premijos. Ši premija gyvuoja jau 28 metus.

Kovo 4 d. į laureatų pagerbimo šventę susirinko dalyviai ir premijos konkurso komisijos nariai. Renginį pradėjo jaunieji Molėtų menų mokyklos muzikantai ir aktoriaus Rimvydo Kalvelio skaitomos ukrainiečių autorių eilės. Konkurso komisijos pirmininkas Valentinas Stundys pristatė visus dvylika šiųmečio konkurso dalyvių. Dauguma jų paskaitė savo kūrybos ištraukų. Šiemet, kaip ir anksčiau, dominavo poezija, tačiau buvo ir prozos tekstų bei vienas dramos fragmentas (iš pjesės).

Molėtų rajono meras Saulius Jauneika dėkojo kūrėjams už dalyvavimą konkurse, kūrybą ir už tai, jog būtent šį vakarą renginyje jie skaitė nebūtinai tai, ką kuria, o tai, ką šiandien jaučia, – daugelis literatų savo skaitymus pradėjo eilėmis, skirtomis Ukrainai.

Po kūrybos skaitymų meras S. Jauneika paskelbė šiųmečius Kazio Umbraso literatūrinės premijos laureatus. Pagrindinė premija skirta Justinai RakauskaiteiButkevičienei, paskatinamoji – Robertui Pikčiūnui. Abu laureatai apdovanoti už kuriamą poeziją. Sveikiname laureatus, linkime jiems sėkmės įgyvendinant kūrybinius sumanymus.

Austėja Jasaitienė

PANEVĖŽYS

Poezija Laisvės aikštėje. Kovo 21 d., minėdama Pasaulinę poezijos dieną, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka organizavo poezijos skaitymo akciją „Elena Mezginaitė žmonių širdyse“, kuri vyko pačiame miesto centre – šurmuliuojančioje Laisvės aikštėje.

„Eilėraščiui perskaityti užtenka kelių minučių, tačiau jam suvokti reikia laiko, įsijautimo, nuolatinių grįžimų. Tai kelionė su eilėraščiu per gyvenimą“, – tokiais žodžiais į renginio dalyvius kreipėsi bibliotekininkė Inga Matelienė. Antrus metus iš eilės rengiamoje poezijos skaitymo akcijoje skambėjo panevėžietės poetės E. Mezginaitės eilės. Jas skaitė Kazimiero Paltaroko gimnazijos devintokai, Vytauto Žemkalnio gimnazijos septintokai drauge su lietuvių kalbos mokytoja Rasa Majauskiene, savo eiles skyrę ir už laisvę kovojančiai Ukrainai.

Prie renginio prisidėjusi poetės dukra Milda Juodiškytė perskaitė mamos jai sukurtą eilėraštį, taip pat pasidalijo savo kūrybos eilėmis. Skaitymo akcijoje dalyvavo fotomenininkė, E. Mezginaitės draugė Marija Čičirkienė, kraštotyrininkė Joana Viga Čiplytė, Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio menų fakulteto literatai ir net trys Panevėžio lėlių vežimo teatro aktoriai ukrainiečiai: Marija, Margarita ir Vladislavas. Jie deklamavo panevėžietės poetės eilėraštį „Galvok apie meilę“. Ukrainiečiams aktoriams teko nelengva užduotis – išmokti išraiškingai skaityti eiles lietuvių kalba. Jiems pagelbėjo jų lietuvių kalbos mokytoja Daiva.

Sulaukta ir svečių – atvyko Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos ir Rokiškio rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ atstovai. Su Pasauline poezijos diena pasveikino ir apie poetės 80-mečio minėjimą Rokiškyje papasakojo Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Daiva Vilkickienė.

Visiems akcijos skaitovams buvo įteiktos Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos etikos mokytojos, floristų būrelio vadovės Daivos Baubonienės ir jos mokinių būtent šiai progai sukurtos nedidelės tekstilinės lėlytės: vienos dekoruotos Lietuvos, kitos – Ukrainos vėliavų spalvomis. Saulėtas kovo vidurdienis Laisvės aikštėje pasipuošė pačiais gražiausiais žodžiais, mintimis, eilėmis. Poezija visais laikais buvo ir bus aktuali, o šiuo neramiu ir nenuspėjamu metu ji suteikia vilties ir daugeliui tampa tvirtu ramsčiu.

Poezijos skaitymo akciją pradėjo gimnazistai. Bibliotekos archyvas

Vaida Žalienė

RADVILIŠKIS

Literatų susitikimas. Nors ir atsinešdami širdyje nerimą dėl karo Ukrainoje, kovo 19 d. į Radviliškio viešąją biblioteką susirinko rajono literatų klubo „Jonvabalis“ nariai ir svečiai. Čia vyko regiono literatų sambūris ir Radviliškio rajono literatų klubo narių rinktinės „Atsigerti šaltinio vandens“ pristatymas. Su dovanomis ir linkėjimais į sambūrį atvyko Akmenės rajono literatų klubo „Žiemgalija“ nariai su pirmininke Zita Sinkevičiene, Kelmės rajono literatų klubo „Vieversys“ nariai su prezidentu Viktoru Gulbinu, radviliškiečiai ir renginio svečiai susipažino su literatų klubo „Be rėmų“ vadove Dalia Griškevičiene ir kitais nariais, taip pat atvykusiais iš Kelmės. Sambūryje dalyvavo ir Joniškio literatų klubo „Audruvė“ nariai su vadove Alina Jonaitiene, vilnietis literatas Gaudentas Kurila, kuriam buvo patikėtos atsakingos šventės fotografo pareigos.

Naująjį almanachą, kuriame publikuojamos net 16 Radviliškio rajono kūrėjų eilės, pristatė „Jonvabalio“ pirmininkė Vida Marcinkienė. Buvo skaitomos eiles, skambėjo dainos, kurioms žodžius sukūrė patys poetai. Muzikos melodijas dovanojo kelmiškis poetas Viktoras Gulbinas.

Laikas su poezija ir muzika neprailgo – po šventės sambūrio dalyviai skirstėsi su šypsenomis veiduose ir pažadu, kad kitais metais vėl susitiks Radviliškyje, o į savo gretas pakvies dar didesnį būrį kūrėjų. Radviliškio rajono literatų klubo „Jonvabalis“ informacija

ŠAKIAI

Lietuvių kalbos šventė. Šiemet pirmą kartą Lietuvių kalbos dienų sostine tapo Šakiai. Lietuvių kalbos puoselėjimo tradicijos bendrinės kalbos tėvo Jono Jablonskio gimtajame krašte turi gilias šaknis. Pirmoji kalbos šventė surengta dar 1973 m., jos iniciatoriai buvo kalbininkas prof. Juozas Pikčilingis ir jo mokytojas Jonas Augustaitis.

Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Šakiai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2022“ pradėtas vykdyti vasario 21-ąją – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis pasirašė susitarimą dėl savivaldybės administracijos dalyvavimo projekte. Tos pačios dienos vakare Šakių kultūros centre vyko bibliotekos organizuota 7-ųjų Lietuvių kalbos dienų atidarymo šventė „Kalba – žmogaus kultūros esmė“. Joje dalyvavęs VLKK pirmininkas A. Antanaitis pabrėžė, kad kalbos gimimas žymi žmonijos pradžią, o lietuvių kalba – lietuvių tautos gimimą. Renginyje paminėta ir pirmosios spausdintinės knygos išleidimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei pirmos Rytų Europoje spaustuvės Vilniuje įsteigimo 500 metų sukaktis – pranešimą „LDK raštija kaip Europos kultūros fenomenas ir Pranciškaus Skorinos veikla kultūriniame, istoriniame kontekste“ skaitė prof. habil. dr. Sergejus Temčinas. „Šakiai – Zanavykijos sostinė. Esame bendrinės lietuvių kalbos lopšio kraštas, turtingas kalbą kūrusių, puoselėjusių ir ateities kartoms išsaugojusių asmenybių: kalbininkų, rašytojų, tautinio sąjūdžio ideologų, knygnešių. Todėl kalbą puoselėjame su užsidegimu, zanavykišku unoru ir atsakomybe“, –

Rajono meras E. Pilypaitis (iš kairės), projekto vadovė J. Savickienė, VLKK pirmininkas A. Antanaitis, statulėlės „Raidė A“ laureatė R. Grušienė, bibliotekos direktorė K. Lebedžinskienė. Bibliotekos archyvas

GALERIJA. Pražys dar viena sakura

Nacionalinės bibliotekos archyvas Vilnius. Šiemet minimas Lietuvos ir Japonijos draugiškų santykių 100-metis. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ėmėsi iniciatyvos ir Čijunės Sugiharos sakurų parke balandžio 24 d. pasodino savo sakurą su vardine lentele. Nacionalinės bibliotekos kolektyvas tikisi, kad bibliotekos sakura kiekvieną pavasarį džiugins parko lankytojų širdis. (Nacionalinės bibliotekos informacija)