Vaiva Markevičiūtė. Nauja vartotojų grupė – saviti poreikiai

TEMA / BIBLIOTEKOS SUTINKA UKRAINIEČIUS

NAUJA VARTOTOJŲ GRUPĖ –

SAVITI POREIKIAI

Vaiva Markevičiūtė

Milijonai ukrainiečių dėl karo turėjo bėgti iš savo šalies. Dalis jų atvyko ir galbūt dar atvyks į Lietuvą, kuri karo pabėgėlius pasitinka itin svetingai. Šalies bibliotekų durys dar iki šių siaubingų įvykių buvo plačiai atveriamos visiems, o dabar išskirtinis dėmesys skiriamas naujai vartotojų grupei – ukrainiečiams karo pabėgėliams. „Tarp knygų“ redakcija pakalbino didžiausių šalies miestų, kuriuose apsistojo daugiausia ukrainiečių, bibliotekas: kaip jos pasiruošė priimti karo pabėgėlius, kokių paslaugų jose ieško ukrainiečiai, ką bibliotekos jiems siūlo ir kokios pagalbos dabar reikėtų pačioms bibliotekoms?

Jau pirmomis karo dienomis Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų ir apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos išplatino bendrą pareiškimą dėl Ukrainos pabėgėlių aptarnavimo šalies viešosiose bibliotekose. Ir tai neliko tik tuščia deklaracija – ukrainiečiai Lietuvos bibliotekose gali naudotis nemokamomis paslaugomis: gauti skaitytojo pažymėjimą, leidžiantį skolintis knygas ir naudotis kitomis paslaugomis, tarp jų ir internetu, spausdinti ir skenuoti dokumentus asmeninėms reikmėms, naudotis šeimų, jaunimo ir laisvalaikio erdvėmis, inovatyvių technologijų įranga (virtualiosios realybės akiniais, robotikos rinkiniais ir kt.), dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, vaikų sensoriniuose skaitymuose, lankytis parodose ir kituose kultūros renginiuose, naudotis bibliotekų fonduose sukauptais įvairių stalo ir interaktyvių žaidimų, muzikos įrašų, filmų, knygų ir periodinių leidinių įvairiomis kalbomis fondais. Informacija apie nemokamas paslaugas platinama bibliotekų svetainėse ir paskyrose socialiniuose tinkluose, pabėgėlių registracijos centruose, tautinių mažumų bendruomenėse, Ukrainos vaikams skirtuose renginiuose, kitais bibliotekoms prieinamais kanalais.

Bibliotekos stengiasi parodyti ukrainiečiams, kad jie čia laukiami. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos l. e. p. Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė pasakoja, kad ant kiekvienos miesto bibliotekos durų kabo užrašas „Kviečiame užeiti“ ukrainiečių kalba, akis traukia palaikymo Ukrainai ženklai: vėliavėlės, mėlyni ir geltoni akcentai. „Bibliotekoje turime terminalą, kuriuo bekontakte mokėjimo kortele galima pervesti pasirinktą sumą tiesiai į Ukrainai paramą teikiančios VšĮ „Mėlyna ir geltona“ sąskaitą. Savo „Dizaino inovacijų laboratorijoje“ pagaminome suvenyrų – maišelių, magnetukų ir ženklelių, kuriuos galima gauti dovanų paaukojus“, – vardija M. Straupytė. INTEGRACIJA Į VARTOTOJŲ GRETAS

Į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams visų pirma svarbiausia yra gauti bazines socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas. Tik pasirūpinę pagrindinėmis gyvenimo sąlygomis, suaugusieji pradeda ieškoti darbo, domisi galimybe mokytis kalbos. Pasak Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorės Lauros Juchnevič, šie žmonės yra sutrikę, jaudinasi ir dėl Ukrainoje likusių artimųjų, ir dėl savo buities. „Kol suaugusieji pradeda kurtis naujoje vietoje, vaikai bibliotekoje turi galimybę praleisti laiką saugioje aplinkoje, naudotis jiems surinktomis knygų kolekcijomis, žaisti stalo ir kompiuterinius žaidimus, – vardija L. Juchnevič. – Karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijai labai svarbu juos ne išskirti iš kitų lankytojų, o padėti jaustis bendruomenės dalimi. Vadovaudamiesi tokiu principu, į bibliotekoje vykstančius renginius, pavyzdžiui, į koncertus ar spektaklius, kviečiame svečius, kalbančius įvairiomis kalbomis. Šiuo metu matome, kad į Kultūros paso programos edukacinius renginius ateina klasės, kuriuose jau mokosi ukrainiečiai pabėgėliai. Edukacijos metu bendraklasiai ir pedagogai padeda šiems vaikams dalyvauti bendroje veikloje.“

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė pa-

VšĮ „Mėlyna ir geltona“ iš Ukrainos į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką atvežė leidinių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Nemaža jų dalis paskirstyta kitoms bibliotekoms ir mokytojams, ugdantiems vaikus iš Ukrainos. Vygaudas Juozaitis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje eksponuojama šiame mieste apsistojusių ukrainiečių vaikų piešinių paroda. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos archyvas

Literatūros pažinimo programos vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“ komanda kartu su bendražygiais pasirūpino, kad Baltijos šalių knygiukai (Tiny Books from Baltic Authors) būtų išversti į ukrainiečių kalbą. Juos mažiesiems skaitytojams siūlo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Andželika Rimkuvienė sakoja, kad greta kitų paslaugų ukrainiečiams siūlomos turiningo laisvalaikio leidimo galimybės kūrybinėse dirbtuvėse, vaikų užimtumo centre „Žaisloteka“, įvairiuose kultūros renginiuose. „Parengėme programą organizuotoms grupėms, kviesdami atvykti į biblioteką ir susipažinti su jos teikiamomis galimybėmis darbuotojų vedamoje ekskursijoje. Siekiame, kad naujieji lankytojai sužinotų apie visas teikiamas paslaugas ir pasirinktų, kas jiems yra aktualu“, – pasakoja Ž. Vėtienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos darbuotojai, žinodami, kad karas sugriovė namus, tikėjimą, galbūt pasitikėjimą vienam kitu, kviečia į Ukrainiečių bendrystės vakarus, kurių iniciatorė – gydytoja psichiatrė, rašytoja, biblioterapeutė Jūratė Sučylaitė. „Esame suplanavę tarpusavio emocinės paramos grupę ir kūrybinio rašymo užsiėmimus: nuo dokumentų liudijimų iki savo paties galių atradimo, tačiau pastebėjome, kad kol kas šie užsiėmimai nėra populiarūs. Žmonės pirmiausia nori įsikurti, susitvarkyti dokumentus ir, svarbiausia, pramokti lietuvių kalbos“, – atvirauja bibliotekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Renata Rudienė.

R. Rudienė pabrėžia, kad ukrainiečiai bibliotekoje gali sulaukti visokeriopos pagalbos, čia mezgasi gražios draugystės: „Vieną dieną į biblioteką užsuko vizualiojo meno – skulptūrų iš popieriaus, karpinių, tapybos, grafikos – profesionalė Nata Didenko. Sutarėme, kad eksponuosime jos parodą bibliotekos erdvėse. Tikime, kad atsiras norinčiųjų nusipirkti paveikslų!“

Žmonių, netikėtai turėjusių palikti namus, istorijos unikalios. Viena moteris bibliotekininkėms pasiguodė, kad jai trūksta paprasčiausio puodo valgiui gaminti. Taigi darbuotojos, R. Rudienės teigimu, ukrainietei padovanojo ir taip reikiamų puodų.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka bendradarbiauja su judėjimu „Ukrainiečiai Panevėžyje“ ir balandžio 15 d. atidarė šiame mieste apsistojusių ukrainiečių vaikų piešinių parodą. Piešinius vaikai sukūrė ukrainiečių ir Panevėžio Liekupio bendruomenės susitikime, kuriame, be kitų veiklų, išbandė ypatingą piešimo techniką, kai kūrėjas pats pasirenka dažus ir juos lieja ant drobės, išreikšdamas savo vidinę būseną spalvomis. Užsiėmimą vedė Trečiojo amžiaus universiteto Tapybos fakulteto vadovė Vida Špakauskienė ir studentės Virginija Narkevičiene bei Irena Lukšienė. Į biblioteką paroda atkeliavo ukrainiečių koordinacinės grupės vadovės Tatjanos Patokovos iniciatyva. Parodos atidarymo dieną Panevėžyje apsistoję ukrainiečiai pabėgėliai dalyvavo pažintinėje ekskursijoje po biblioteką, susipažino su paslaugomis, bendravo.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos atstovė Donata Baniūnienė skaičiuoja, kad per pirmą karo mėnesį bibliotekoje užsiregistravo keliasdešimt skaitytojų iš Ukrainos. Skaitytojus aptarnaujančios bibliotekininkės pastebi, kad ukrainiečiai teiraujasi ne tik grožinių knygų savo kalba, bet ir dvikalbių žodynų, kurie padėtų išmokti pagrindinių frazių lietuvių kalba. Vaikų bibliotekoje ne kartą teirautasi rusų–lietuvių kalbų žodynų ir kitų mokomųjų priemonių išmokti lietuvių kalbos pagrindų. Dalis ukrainiečių bibliotekose ieško vietos darbui su kompiuteriu.

D. Baniūnienė pabrėžia, kad bibliotekininkai savo darbe vadovaujasi etikos principais ir skaitytojų nekamantinėja, iš kur jie ir kaip jaučiasi. „Įsiminė viena situacija, kai merginai, vartančiai knygą ukrainiečių kalba, bibliotekininkė pasiūlė pasiskolinti leidinį į namus, tačiau ši atsakė, kad neims, nes „jau tuoj važiuoja atgal namo“,“ – jautrią istoriją apie ukrainiečių stiprybę prisiminė D. Baniūnienė.

M. Straupytė teigia pastebėjusi, kad ukrainiečiai V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje skolinasi ir skaito knygas bei periodinius leidinius rusų kalba. Tačiau ne visi – kai kurie sako šios kalbos nenorintys nei girdėti, nei ja skaityti. „Į biblioteką užsuka skirtingų poreikių ir

patirčių žmonės: vieni nori bendrauti, kiti, priešingai, nėra linkę leistis į kalbas, būna nedrąsūs, nusiminę, sutrikę. Bibliotekos darbuotojai stengiasi pajusti, ko konkrečiam žmogui tuo metu reikia, suteikti reikiamas paslaugas, priimti, kaip ir kiekvieną skaitytoją, – maloniai, su šypsena ir profesionaliai“, – tikina M. Straupytė.

MOKYMAI KALBOS BARJERUI SUMAŽINTI

Su pabėgėliais iš Ukrainos bibliotekininkai susikalba rusų ir anglų kalbomis. Tačiau ukrainiečiai rodo norą mokytis kalbėti lietuviškai, nes tai itin svarbu norintiems įsilieti į Lietuvos darbo rinką ir socialinį gyvenimą. Tad bibliotekos suskubo siūlyti nemokamus kalbų mokymus. Sostinės senamiestyje veikianti Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka nusprendė organizuoti lietuvių kalbos pagrindų užsiėmimus. „Pirmiausia išplatinome viešą kreipimąsi, kuriuo kvietėme atsiliepti lektorius savanorius, galinčius mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos. Labai nudžiugome, kad iš karto sulaukėme net šešių savanorių, mokančių ir galinčių vesti pamokas ukrainiečiams. Tada paskelbėme kvietimą registruotis. Pamokos bibliotekoje vyksta kartą per savaitę, – pasakoja bibliotekos atstovė D. Baniūnienė.

Klaipėdos I. Kanto viešojoje bibliotekoje šiuo metu užregistruota per 50 suaugusiųjų, kuriuos lietuvių kalbos mokys keturios savanorės mokytojos. „Kalnupės padalinyje pačios bibliotekininkės lietuvių kalbos moko vaikus ir jų mamas. Mokymai vyksta bibliotekose. Bendraudami su ukrainiečiais, sužinome, kad jau po truputį jie įsidarbina ir norėtų mokymų nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenanti ir dirbanti ukrainietė gydytoja kreipėsi į mūsų biblioteką dėl nuotolinių valstybinės kalbos mokymų. Tad šiuo metu ieškome lektorių, gebančių dėstyti nuotoliu, – pasakoja R. Rudienė. – Beje, mokytis lietuvių kalbos pageidauja ne tik ukrainiečiai, kreipėsi ir baltarusių šeima, į Lietuvą pabėgusi nuo režimo.“

Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos skyriuose ir padaliniuose organizuojami lietuvių ir anglų kalbų mokymai, skaitmeninio raštingumo mokymai rusų kalba. Besimokantieji aprūpinami priemonėmis, norintiems išmokti lietuvių kalbą užsakyti vadovėliai. Viešosios interneto prieigos kompiuteriuose sukurti profiliai anglų ir ukrainiečių kalbomis, kad ukrainiečiams būtų paprasčiau jais naudotis. Mažieji ukrainiečiai kviečiami į bibliotekos neformaliojo vaikų švietimo būrelius, netrukus jiems bus rengiami ir skaitymai su šunimi.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai paskelbus apie lietuvių kalbos kursus, pirmoji ukrainiečių grupė susirinko akimirksniu. „Tarp šių ukrainiečių – daug mamų. Todėl natūralu, kad pasirūpinome ir vaikais: kol mamos mokosi – ėmėme vesti edukacinius užsiėmimus, suteikiame erdves pramogauti ir žaisti. Sensorinius skaitymus vaikams galime vesti ukrainiečių arba rusų kalbomis. Taip pat siūlome edukacijas su Inovatyvių technologijų laboratorijos įranga rusų ir anglų kalbomis“, – dėsto bibliotekos informacijos specialistas Tomas Pauliuščenka.

KNYGŲ UKRAINIEČIŲ KALBA TRŪKUMAS

Didžiųjų viešųjų bibliotekų fonduose visada buvo šiek tiek leidinių ukrainiečių kalba, tačiau šiuo metu jų paklausa išaugusi daugybę kartų. Bibliotekininkai yra sudarę ir savo interneto svetainėse pateikia sąrašą elektroninių bei garsinių knygų ukrainiečių kalba, kurias galima skaityti internete. Turimos ukrainietiškos knygos dedamos į specialias lentynas gerai matomose ir vėliavėlėmis pažymėtose lentynose.

Nacionalinė biblioteka knygų ukrainiečių kalba turėjo, tačiau šiuos fondus gerokai praturtino VšĮ „Mėlyna ir geltona“ iš Ukrainos atvežti leidiniai, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. „Tarp jų buvo nemažai mokomosios literatūros ir dubletinių knygų, tad nemažą dalį siuntos paskirstėme kitoms bibliotekoms ir mokytojams, ugdantiems vaikus iš Ukrainos, – pasakoja Ž. Vėtienė. – Taip pat numatytas knygų ukrainiečių kalba pirkimas – beveik 100 naujausios (2020–2021 m.) ukrainietiškos grožinės literatūros, skirtos vaikams ir suaugusiesiems, leidinių. Pirkimas vyksta balandį, o knygos bus pristatytos iki gruodžio vidurio. Iš vaikų literatūros daugiausia planuojama pirkti lietuvių autorių vertimus į ukrainiečių kalbą.“

Knygų bibliotekoms dovanoja ne tik įstaigos, bet ir privatūs asmenys. „Džiaugiamės, kad vilniečiai prisideda prie knygų fondo turtinimo – štai vaikų rašytojas Vytautas Račickas mums padovanojo savo knygų, išverstų

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų bibliotekoje įrengta knygų ir poilsio zona ukrainiečių vaikams. Irina Jarec Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skyriuose ir padaliniuose vykdomi lietuvių ir anglų kalbų mokymai ukrainiečiams, kuriuos veda savanoriai. Viena jų – nuotraukoje matoma bibliotekos darbuotoja Asta Norkeliūnaitė. Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos archyvas

į ukrainiečių kalbą“, – pasakoja D. Baniūnienė. Pasak jos, užklausų apie vaikams skirtas knygas bibliotekininkai sulaukė Lietuvoje vos apsigyvenus pirmiesiems karo pabėgėliams. Bibliotekininkai nedelsdami ėmė ieškoti būdų, kaip greitai įsigyti leidinių ukrainiečių kalba.

Informacinių išteklių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė komplektavimui ir apskaitai Reda Steniulienė džiaugiasi, kad A. Mickevičiaus biblioteka yra viena pirmųjų Lietuvoje, kuriai pavyko užsisakyti ir gauti leidinių ukrainiečių kalba. Visi jie atkeliavo iš Lvivo knygyno-leidyklos „Old Lion Publishing House“. Iš šimto gautų knygų dauguma yra skirtos vaikams, mažesnioji dalis – suaugusiesiems. Už operatyvų leidinių užsakymą ir pristatymą biblioteka dėkoja savo ilgamečiam partneriui – Vilniuje įsikūrusiam knygynui „Knygynas eureka!“. „Knygynas eureka!“ direktorė Eurika Stogevičienė pasidalino pirmosios ukrainietiškų knygų siuntos kelionės istorija. „Kai Lietuvos bibliotekos pradėjo ieškoti knygų ukrainiečių kalba, susisiekėme su knygyno bičiuliu vertėju Vytu Dekšniu, iš ukrainiečių kalbos išvertusiu ne vieną knygą. Vytas suvedė mus su vaikų rašytoja Kateryna Michalicyna, o ši – su Lvivo leidykla-knygynu. Knygynas greitai atrinko 100 knygų, atsiuntė mums sąskaitą, mes apmokėjome, o jie per savo draugus išsiuntė į Lietuvą. Dabar laukiame naujos siuntos, nes knygų iš Lvivo užsisakė ir kitos bibliotekos“, – atskleidė istorijos detales direktorė.

A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos fondas pasipildė ir VšĮ „Mėlyna ir geltona“ atvežtais Ukrainos vaikams skirtais mokykliniais vadovėliais ir pratybų sąsiuviniais. „JAV gyvenantys Cynthia Pasky su partneriu Paulu Huxley’umi bei Rita ir Mantautas Paškevičiai Ukrainos vaikams dovanojo per 1000 leidinių. Iš jų beveik 100 pasiekė ir mūsų biblioteką. Ačiū mecenatams! Knygų skaitymas – tai ir būdas laikinai pamiršti vargus, ir galimybė tęsti mokymąsi sunkiu metu“, – pasakoja D. Baniūnienė.

V. Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinyje dar pernai, bendradarbiaujant su Kauno ukrainiečių bendruomene, buvo įrengta knygų ukrainiečių kalba lentyna. Čia yra daugiau kaip 100 leidinių vaikams ir suaugusiesiems. „Deja, kol kas tai yra vienintelės ukrainietiškos knygos, kurias turime, o poreikį jaučiame kur kas didesnį, – pasakoja M. Straupytė. – Nusipirkome knygų ukrainiečių kalba iš leidyklos Ukrainoje. Laukiame, kada atveš. Taip pat įsigijome lietuvių autorių, išvertusių į ukrainiečių kalbą savo leidinius, knygų. Padeda ir miesto savivaldybė, palaikanti ryšį su miestais partneriais Ukrainoje.“

DĖMESYS VAIKAMS IR NE TIK

Kovo pabaigoje Vilniaus apskrities bibliotekos Vaikų bibliotekoje įrengta ir atidaryta knygų ir poilsio zona ukrainiečių vaikams. Poilsio kampelį įrengė ir baldais bei knygomis pasirūpino knygynas „Vaikystė“, studija „DO Architects“, įmonės MCMP, „Persiški kilimai“, „Korgas“ ir „LT Project“. Anot knygyno „Vaikystė“ vadovės Ritos Paškevičienės, idėja kartu su partneriais įrengti vaikų kampelį kilo iš didžiulio noro, kad kuo daugiau vaikų turėtų galimybę skaityti – susitikti patogioje vietoje, Vilniaus senamiestyje. A. Mickevičiaus biblioteka tam puikiai tiko. Vaikai galės skaityti ukrainiečių, rusų, anglų kalbomis išleistas grožinės literatūros knygas. „Naujasis poilsio ir knygų kampelis įkurtas šviesiausioje ir jaukiausioje Vaikų bibliotekos vietoje – šalia lango į Trakų gatvę, kuriame jau kone pusė amžiaus praeivius nebyliai palydi Leonardo Gutausko skulptūra „Pasakų medis“. Šis kampelis tikrai patiks ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams, o ant minkštasuolių jaukiai įsitaisys jų tėvai arba vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikai“, – džiaugiasi D. Baniūnienė. Poilsio zonos atidaryme dalyvavo ir laikinai prieglobstį Lietuvoje radusios mergaitės iš Ukrainos, jau pradėjusios mokytis vienoje lietuviškoje Vilniaus progimnazijoje.

Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas pradėjo bendradarbiavimą su Vaikų ir jaunimo centru, organizuojančiu dienos stovyklą ukrainiečių vaikams. Trečiadieniais 3–8 metų vaikus į biblioteką atlydi savanorė. Ateina iki dešimties vaikų.

Šie vaikai dienos stovyklą lanko tol, kol jiems randamas vaikų darželis ar mokykla, tad grupės sudėtis kiek keičiasi. Stovyklautojai dalyvauja įvairiose edukacijose, labai domisi iliustruotomis knygomis, klausinėja lietuviškų žodžių.

Nacionalinės bibliotekos dirbtuvių PATS SAU darbuotojai jau ne kartą dalyvavo dienos stovyklose Ukrainos vaikams, kurias sostinės Šiuolaikiniame meno centre organizuoja „Tūkstantmečio vaikų“ komanda. Šios stovyklos – puiki susitikimo ir bendravimo vieta, taip pat galimybė prasiblaškyti, išmokti naujų dalykų, užsiimti kūryba. „Pastarąjį kartą dirbtuvės PATS SAU rengė užsiėmimą su termopresu. Smagus užsiėmimas pritraukė labai daug įvairaus amžiaus žmonių. 300 maišelių buvo papuošti vėliavėlėmis, širdelėmis, gėlėmis, vardais. Visiems labai patiko ir klausė, kada grįšime vėl“, – apie vieną užsiėmimų pasakojo Nacionalinės bibliotekos Kūrybinių dirbtuvių skyriaus vyr. kuratorė Aurelija Šešelgė.

Sužinoję, kad į Šiaulius atvyksta pirmieji karo pabėgėliai, P. Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai užmezgė ryšius su partneriais – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Šiaulių menų mokykla, kad šie prisidėtų prie sensorinių skaitymų organizavimo ir turinio pritaikymo naujai auditorijai. Biblioteka suskubo ieškoti vaikų knygų ukrainiečių kalba, nes jos reikalingos organizuojant vaikams skirtus edukacinius užsiėmimus, pavyzdžiui, sensorinius skaitymus. „Sensoriniams skaitymams skirtas istorijas jau verčiame ir savo jėgomis, tačiau vertėjauti geranoriškai padeda užsiėmimuose dalyvaujančios vaikų mamos. Jau esame išvertę tris istorijas“, – pasakoja T. Pauliuščenka.

DARBO, O KARTAIS – IR NAKVYNĖS VIETA

Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje jau pradeda dirbti pabėgėliai iš Ukrainos. „Į biblioteką kreipėsi Lietuvoje apsistoję ukrainiečiai. Pasikalbėjus ir suderinus sąlygas, viena ukrainietė dirbs patalpų priežiūros darbus, o kita, pasirodo, yra bibliotekininkė, tad dirbs specialisto darbą. Dar viena profesionali bibliotekininkė yra pakeliui į Lietuvą, laukiame jos ir planuojame kartu įgyvendinti tarptautines veiklas“, – pasakojo bibliotekos direktorė L. Juchnevič. Be to, biblioteka yra pasiūliusi patalpas ukrainiečiams: apgyvendins šešių asmenų šeimą vienose patalpose ir bibliotekininkę – kitose.

Darbuotojo ukrainiečio ieško Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. „Nacionalinėje bibliotekoje didelį dėmesį skiriame vaikų ugdymui, tad Kūrybinių dirbtuvių skyriui ieškome ukrainietiškai kalbančio kolegos, kad galėtų dirbti su vaikais iš Ukrainos“, – teigia Ž. Vėtienė.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka prireikus savo patalpose gali suteikti aštuonias nakvynės vietas karo pabėgėliams. „Šios vietos labiau skirtos pernakvoti, o ne ilgam gyvenimui, gal todėl jos kol kas neapgyvendintos, bet jau antrą savaitgalį apnakvindiname trumpam į Vilnių atvykstančios Kėdainiuose prieglobstį radusios Ukrainos bibliotekininkės šeimą“, – pasakoja D. Baniūnienė.

A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė džiaugiasi, kad biblioteka sulaukė tikrai nemažai pagalbos. „Tiesą sakant, net buvome nustebinti žmonių geranoriškumo. Jau minėtoji Vaikų bibliotekos knygų ir poilsio zona ukrainiečių vaikams įrengta rėmėjų lėšomis, dovanotais baldais, knygomis. Pastarosiomis dienomis gauname daug knygų ukrainiečių kalba. Nors sulaukėme savanorių, norinčių mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos, poreikis yra didesnis. Ne visi jie yra mokytojai profesionalai. Galėtume apmokyti daugiau norinčių, jei turėtume profesionalių mokytojų, galinčių mokyti ne tik vakarais, bet ir dienomis, kaip prašo besikreipiantys ukrainiečiai“, – pasakoja E. Banionytė. Be to, bibliotekos fondui labai reikia pasikalbėjimų žodynėlių, trumpos Lietuvos istorijos ukrainiečių kalba. „Gal Lietuvos leidėjai suskubtų išleisti“, – viliasi direktorė.

Kita sritis, kurioje bibliotekoms reikėtų pagalbos, – vertimai į ir iš ukrainiečių kalbos. „Kartais prireikia vertimo paslaugų, tam dabar pasitelkiame partnerius iš Kauno ukrainiečių bendruomenės“, – pasakoja V. Kudirkos viešosios bibliotekos atstovė M. Straupytė. Jai antrina I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorė L. Juchnevič: „Sudėtinga surasti vertėjų iš ir į ukrainiečių kalbą, lėšų tam nėra, o ir ne visi pabėgėliai iš Ukrainos kalba ukrainiečių kalba.“ T. Pauliuščenka pasakoja, kad, kilus problemų dėl informacijos vertimo į ukrainiečių kalbą, P. Višinskio viešajai bibliotekai net keletą kartų mielai pagelbėjo likusi savo šalyje ukrainietė, palaikanti ryšį su vienu iš Šiaulių bibliotekos darbuotojų.

Nacionalinės bibliotekos atstovės Ž. Vėtienės teigimu, labai svarbu ir geranoriškas bendradarbiavimas. „Palengvinti karo pabėgėlių priėmimą ir adaptaciją Lietuvoje galime vieni kitiems pasiūlydami paslaugų ar produktų. Pavyzdžiui, UAB „Petro ofsetas“ nemokamai atspausdino lankstinukus apie Nacionalinės bibliotekos paslaugas ukrainiečių kalba, VšĮ „Mėlyna ir geltona“ parūpino knygų, įmonės kūrybinėms dirbtuvėms nemokamai suteikia priemonių ukrainiečių vaikams skirtose dienos stovyklose“, – vardija Ryšių su visuomene skyriaus vadovė. Talkina ir Maltos ordino pagalbos tarnyba, kuri pasirūpina informacijos apie Nacionalinės bibliotekos paslaugas sklaida tarp atvykusių ukrainiečių, o biblioteka savo ruožtu suteikia patalpas humanitarinei pagalbai rinkti ir skirstyti.

Pagalba kultūros sektoriui, besistengiančiam kuo svetingiau priimti karo pabėgėlius, jaučiama ir valstybės mastu. L. Juchnevič džiaugiasi, kad Lietuvos kultūros taryba paskelbė stipendijų konkursą kultūros ir meno darbuotojams iš Ukrainos: „Tai yra didelė paskata dirbti su specialistais iš Ukrainos, ieškoti galimybių juos priimti, įgyvendinti bendras veiklas. Būtų tikslinga, jeigu, reaguojant į situaciją, būtų paskelbti projektų, orientuotų į ukrainiečius pabėgėlius, konkursai.“ L. Juchnevič pabrėžia, kad informacijos ištekliams įsigyti, edukacinėms priemonėms visuomet reikalinga finansinė pagalba.